Sugrįžęs į valdžią D. Trumpas žada imtis beprecedenčio svarbių asmenų nužudymo bylų duomenų atskleidimo
Pirmadienį inauguruotas 47-uoju JAV prezidentu Donaldas Trumpas tarp savo pirmųjų pažadų pažadėjo paviešinti įslaptintus dokumentus, susijusius su Džono F. Kenedžio, Roberto F. Kenedžio ir Martino Liuterio Kingo jaunesniojo nužudymais. Tačiau tarp per dieną nuveiktų darbų yra ir daugiau: prie pietinės Amerikos sienos buvo paskelbta nacionalinė nepaprastoji padėtis, pasirašytas sprendimas trauktis iš PSO, oficialiai pripažintos dvi lytys ir iš pagrindų ardomas J. Bideno palikimas.
Kalbėdamas Vašingtone vykusiame mitinge „Padarykime Ameriką vėl didžią“, jis patikino visuomenę, kad šie ilgai laukti dokumentai bus paviešinti „artimiausiomis dienomis“.
Prezidento Džono F. Kenedžio nužudymas 1963 m. tebėra vienas iš nuolatinių sąmokslo teorijų šaltinių Amerikos istorijoje. Nužudymu apkaltintas Lee Harvey Oswaldas paliko klausimų apie savo motyvus, kurie ir toliau kursto spekuliacijas. Panašiai ir Martino Liuterio Kingo jaunesniojo nužudymas 1968-aisiais, kurį įvykdė Jamesas Earlas Ray’us, sukėlė teorijų apie didesnius sąmokslus, kuriais siekta nutildyti pilietinių teisių lyderį[1].
Pagrindinė šios iniciatyvos dalis – nepriklausomos prezidento komisijos, kuri peržiūrėtų likusius su nužudymu susijusius dokumentus, įsteigimas. Šiam žingsniui pritarė R. F. Kenedis jaunesnysis, kuris pernai sustabdė savo nepriklausomą prezidentinę kampaniją ir parėmė D. Trumpą. Kenedžių šeimos atžala gyrė D. Trumpo pastangas užtikrinti skaidrumą ir atskleisti su jo dėdės ir tėvo mirtimi susijusias paslaptis.
Šis pažadas atskleisti slaptus įrašus gali tapti lemiamu D. Trumpo sugrįžimo į Ovalųjį kabinetą momentu. Jei jis bus įvykdytas, gali išspręsti įsisenėjusius istorinius debatus, išsklaidyti sąmokslo teorijas ir pakeisti jo, kaip prezidento, siekiančio atskaitomybės ir atvirumo Amerikos visuomenei, įvaizdį.
Pirmoji diena: imtasi ryžtingai riboti nelegalių migrantų srautus
Jau pirmąją savo darbo dieną prezidentas D. Trumpas greitai įvykdė pagrindinius rinkimų kampanijos pažadus ir pasirašė keletą vykdomųjų įsakų. Jis pabrėžė savo įsipareigojimą atkurti Ameriką ryžtingais veiksmais, pradedant nuo imigracijos reformos. D. Trumpas paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį prie pietinės sienos, dislokavo JAV karius į pagalbą imigracijos agentams ir inicijavo pasienio sienos statybos atnaujinimą[2].
Jis taip pat pasirašė įsaką panaikinti teisę į pilietybę nelegalių migrantų vaikams, nors tikimasi, kad šis žingsnis susidurs su teisiniais iššūkiais.
Be imigracijos veiksmų, D. Trumpas daugiausia dėmesio skyrė energetikai ir infliacijai. Jis paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį energetikos srityje, siekdamas padidinti JAV naftos gavybą, vadovaudamasis principu „gręžk, vaikeli, gręžk“ (angl. „drill, baby, drill“). D. Trumpas taip pat nurodė savo ministrų kabinetui spręsti infliacijos problemą, aiškindamas ją pernelyg dideliu išlaidavimu ir didėjančiomis energijos kainomis. Mat D. Trumpas išsikėlė sau tikslą paversti Ameriką gamybos jėgaine.
Amerika priėmė sprendimą išstoti iš Pasaulio sveikatos organizacijos
Pirmadienį taip pat buvo paskelbta, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), o tokį sprendimą esą įtakojo netinkamas COVID-19 pandemijos valdymas ir politinis spaudimas, ypač Kinijos. D. Trumpas kritikavo JAV finansinius įnašus PSO, vadindamas juos nesąžiningais, palyginti su kitomis šalimis, ir pažadėjo, kad JAV daugiau nebebus išnaudojama[3].
Šis sprendimas reiškia, kad JAV nutrauks visus finansinius įnašus PSO, kurie sudaro 18 proc. jos biudžeto. D. Trumpas taip pat nurodė nutraukti derybas dėl PSO pandemijos sutarties, o su agentūra dirbantis JAV personalas bus perkeltas į kitas pareigas. Šis žingsnis žengtas po ankstesnių D. Trumpo bandymų palikti PSO 2020 m., kurie buvo sustabdyti, prezidentu tapus J. Bidenui.
Kaip skelbiama, šis pasitraukimas truks 12 mėnesių.
Tuo tarpu Kinija paskelbė atsaką, kad svarbu stiprinti PSO vaidmenį pasaulio sveikatos srityje, ir pažadėjo toliau remti jos pastangas. JAV pasitraukimas turės didelės įtakos PSO veiklai, ypač jos darbui sprendžiant pasaulines sveikatos problemas, tokias kaip tuberkuliozė, ŽIV/AIDS ir reagavimas į ekstremalias sveikatos problemas.
Pasaulyje egzistuoja tik dvi lytys – vyriškoji ir moteriškoji
Į Baltuosius rūmus sugrįžęs prezidentas pirmadienį pasirašė vykdomuosius įsakus, kuriais panaikinama translyčių asmenų apsauga ir nutraukiamos įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) programos federalinėje vyriausybėje.
Šie veiksmai atitinka jo rinkimų kampanijos pažadus nutraukti tai, ką jis apibūdino kaip „socialiai inžinerinę“ rasės ir lyties politiką. Viename iš įsakų pripažįstamos tik dvi biologiniais veiksniais pagrįstos lytys – vyriška ir moteriška – ir apribojamos federalinės lėšos translyčių asmenų transformacijos paslaugoms. Jame taip pat nurodoma, kad federaliniai kalėjimai ir prieglaudos turi būti atskirti pagal lytį.
D. Trumpo įsakuose taip pat ginčijama politika, pagal kurią reikalaujama, kad vyriausybinės įstaigos ir darbdaviai vartotų transseksualų pageidaujamus įvardžius, motyvuojant Pirmosios pataisos teisių pažeidimu.
Be to, jis atšaukė transseksualių kariškių apsaugą, dėl ko neva nukentėjo jau tūkstančiai tarnybos narių. Šie pakeitimai paskatino pilietinių teisių grupes rengti teisinius iššūkius, daugelis jų žada kovoti, kad būtų grąžintos prie J. Bideno priimtos nuostatos.
Tuo tarpu, nors tiesiogiai Lietuvos šie įsakai ir neliečia, vos prisiekus D. Trumpui, džiaugėsi ir kai kurie Lietuvos visuomenininkai. Dalis jų net išreiškė „baltą pavydą“, kad Amerikoje pagaliau berniukams neteks skolintis iš mergaičių sijonų, o mergaitėms dalyvauti berniukų sporto varžybose ar atvirkščiai.
D. Trumpas ėmėsi naikinti J. Bideno valdžios pėdsakus
Vos atėjęs į valdžią D. Trumpas netruko išardyti J. Bideno administracijos palikimą ir greitai ėmėsi veiksmų, kad atleistų daugiau nei tūkstantį savo pirmtako paskirtų darbuotojų.
12.38 val. Amerikos laiku savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“ jis paskelbė drąsų įrašą, kuriame pranešė apie keturių svarbiausių pareigūnų atleidimą[4]. Pasinaudodamas savo garsiuoju posakiu iš serialo „Mokinys“, jis pareiškė šiems, kad jie yra atleisti.
Tarp atleistųjų buvo Jose Andresas iš Prezidento sporto, sveikatingumo ir mitybos tarybos, Markas Milley iš Nacionalinės infrastruktūros patariamosios tarybos, Brianas Hookas iš Vilsono mokslininkų centro ir Keisha Lance Bottoms iš Prezidento eksporto tarybos. Spartūs D. Trumpo personalo pokyčiai reiškia ne ką kita, kaip jo siekį susigražinti svarbiausių valstybės postų kontrolę.
Naujasis Amerikos lyderis taip pat suteikė malonę 1 600 asmenų, dalyvavusių sausio 6 d. riaušėse Kapitolijuje, įskaitant asmenis, nuteistus už smurtinius nusikaltimus, ir sušvelnino bausmes 14 kitų asmenų.
D. Trumpas taip pat pasirašė įsakus dėl JAV pasitraukimo iš Paryžiaus klimato susitarimo ir Pasaulio sveikatos organizacijos, atidėjo „TikTok“ draudimą, nutraukė nuotolinį federalinių darbuotojų darbą ir apribojo vyriausybės cenzūrą.
