Lietuvos trispalvė: kaip ji tapo mūsų valstybės simboliu?

Istorinę Lietuvos vėliavą su Vyčiu pakeitė trispalvė

Dabartinė Lietuvos valstybės vėliava – tai trispalvė, sudaryta iš geltonos, žalios ir raudonos horizontalių juostų. Tačiau nors laikome ją savo nacionaliniu simboliu, tokią pačią spalvinę gamą yra pasirinkę nemažai kitų šalių. Tad kodėl turime būtent tokią vėliavą ir ką tos pačios spalvos reiškia kitoms tautoms?

Lietuvos vėliavos istorija siekia viduramžius. Ankstyviausias žinomas Lietuvos vėliavos paminėjimas yra 1410 m. vykusiame Žalgirio mūšyje, kur Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė naudojo raudoną vėliavą su baltu raiteliu – Vyčiu. Ši vėliava simbolizavo Lietuvos valstybingumą ir buvo naudojama iki XVIII a. pabaigos, kai Lietuva prarado nepriklausomybę ir buvo prijungta prie Rusijos imperijos.

Dabar, nepaisant to, jog raudoname fone esantis Vytis yra seniausia Lietuvos vėliava, ji liko tik istoriniu Lietuvos simboliu, nes vėliau buvo pasirinkta visai kitokia valstybinė vėliava.

Diskusijose dėl Lietuvos valstybinės vėliavos nuspręsta, kad Vyčio vėliava yra „per sudėtinga“

XIX a. pab. – XX a. pr. tautinio atgimimo laikotarpiu kilo diskusijos dėl naujos nacionalinės vėliavos. 1917 m. Vilniaus konferencijoje buvo svarstomi įvairūs vėliavos variantai. Taip pat buvo net kelis sykius siūlyta naudoti Vyčio vėliavą, kadangi ji yra seniausia Lietuvos vėliava. Tačiau susirinkę ekspertai aiškino, esą ji pernelyg sudėtinga, nelengvai pasiuvama ir todėl nėra tinkama būti tautine vėliava^[1]

Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius pasiūlė žalią ir raudoną spalvas, tačiau toks derinys buvo laikomas pernelyg tamsiu. Tuomet Tadas Daugirdas pasiūlė pridėti geltoną juostą tarp žalių ir raudonų spalvų, simbolizuojančią saulės šviesą. Galiausiai buvo sugalvota, jog geriausias variantas – mums dabar jau puikiai pažįstama trispalvė: geltona viršuje, žalia viduryje ir raudona apačioje.

1922 m. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo įtvirtinta trispalvė kaip valstybinė vėliava. Joje buvo nurodyta: „Valstybės spalvos: geltona – žalia – raudona.“ Ši nuostata buvo pakartota ir 1928 m. Konstitucijoje.

Tačiau diskusijos dėl vėliavos spalvų ir dizaino tęsėsi. 1938 m. Konstitucijoje trispalvė buvo oficialiai pavadinta Lietuvos tautos vėliava, tačiau heraldikos specialistai kėlė klausimus dėl spalvų derinio tinkamumo. Buvo siūlomi alternatyvūs variantai, bet Antrojo pasaulinio karo pradžia nutraukė šias diskusijas.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, trispalvės naudojimas buvo uždraustas. Vietoje jos buvo įvesta raudona vėliava su auksiniu pjautuvu ir kūju. Tačiau lietuviai slapta saugojo ir naudojo trispalvę kaip pasipriešinimo simbolį. Ji buvo iškeliama per slaptas ceremonijas, saugoma namuose ir naudojama rezistencijos judėjimuose. Lietuvos diplomatijos atstovybės užsienyje taip pat tęsė trispalvės naudojimą, primindamos pasauliui apie okupuotos Lietuvos siekį atgauti nepriklausomybę.

1988 m., prasidėjus Atgimimui, trispalvė vėl sugrįžo į viešąjį gyvenimą. 1988 m. spalio 7 d. ji buvo iškelta Gedimino pilies bokšte Vilniuje, simbolizuodama tautos siekį atkurti nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d., paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, trispalvė oficialiai tapo valstybės vėliava. 1992 m. referendumu priimtoje Konstitucijoje buvo įtvirtinta, kad valstybinės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona.

Lietuvos vėliavos spalvos simbolizuoja svarbiausius visai tautai aspektus

Kiekviena Lietuvos vėliavos spalva turi savo simbolinę reikšmę. Geltona spalva siejama su saule, šviesa ir gerove. Ji simbolizuoja šviesią ateitį ir optimizmą. Žalia spalva atspindi Lietuvos gamtos grožį, laisvę ir viltį. Ji primena apie mūsų miškus, laukus ir natūralų kraštovaizdį. Raudona spalva reiškia žemę, drąsą ir už tėvynę pralietą kraują. Tai pagarba tiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Šių spalvų derinys ne tik buvo estetiškai patrauklus jį pasirinkusiems specialistams, bet ir yra giliai įsišaknijęs tautos sąmonėje. Trys spalvos atspindi pagrindines vertybes ir idealus, kuriuos lietuviai brangino per amžius. Be to, šios spalvos dažnai sutinkamos tautiniuose drabužiuose ir liaudies mene, kas dar labiau sustiprina jų simboliką.

Tiesa, per visą trispalvės gyvavimo istoriją buvo ne sykį kilę diskusijų dėl vėliavos spalvų ir dizaino. Tarpukario laikotarpiu menininkas Mstislavas Dobužinskis siūlė keisti vėliavos dizainą, tačiau jo pasiūlymai nebuvo priimti. Taip pat žurnalistas ir diplomatas Ignas Šeinius siūlė tradicinę trispalvę keisti į žalią, baltą, žalią su dvigubu Jogailaičių kryžiumi per vidurį. Šie pasiūlymai taip pat nesulaukė palaikymo, ir trispalvė išliko pagrindiniu valstybės simboliu^[2].

Geltona, žalia ir raudona – kokioms dar valstybėms būdingas šis spalvų derinys?

Žalia, geltona ir raudona spalvos dažnai vadinamos panafrikinėmis spalvomis. Šių spalvų derinys yra plačiai paplitęs Afrikos valstybių vėliavose ir simbolizuoja panafrikanizmo ideologiją. Šios spalvos buvo įkvėptos Etiopijos vėliavos, kuri tapo nepriklausomybės ir pasipriešinimo kolonializmui simboliu daugeliui Afrikos šalių^[3].

Etiopijos vėliava yra viena seniausių Afrikoje ir turi tris horizontaliąsias juostas: viršutinę žalią, vidurinę geltoną ir apatinę raudoną. Šios spalvos simbolizuoja žemę (žalia), taiką ir harmoniją (geltona) bei jėgą ir auką (raudona). Daugelis Afrikos šalių, siekdamos pabrėžti savo nepriklausomybę ir solidarumą, perėmė šias spalvas kurdami savo vėliavas.

Ganos vėliava, priimta 1957 m., taip pat naudoja šias spalvas. Ji sudaryta iš trijų horizontalių juostų: viršutinės raudonos, vidurinės geltonos ir apatinės žalios, su juoda penkiakampe žvaigžde centre. Raudona spalva simbolizuoja kraują, pralietą kovojant už nepriklausomybę, geltona – šalies mineralinius išteklius, žalia – žemės ūkį ir gamtos grožį, o juoda žvaigždė – Afrikos laisvę.

Mianmaro (buvusi Birma) vėliava, priimta 2010 m., yra labai panaši į Lietuvos vėliavą. Ji taip pat sudaryta iš trijų horizontalių juostų: viršutinės geltonos, vidurinės žalios ir apatinės raudonos, tačiau centre yra balta penkiakampė žvaigždė. Geltona spalva simbolizuoja solidarumą, žalia – taiką, ramybę ir gamtą, raudona – drąsą ir ryžtą, o balta žvaigždė – šalies vienybę.

Gvinėjos vėliava, priimta 1958 m., yra trispalvė, sudaryta iš trijų vertikalių juostų: kairinės raudonos, vidurinės geltonos ir dešiniosios žalios. Nors spalvų išdėstymas ir orientacija skiriasi nuo Lietuvos vėliavos, spalvos yra tos pačios. Raudona spalva simbolizuoja kraują, pralietą už nepriklausomybę, geltona – saulę ir teisingumą, o žalia – šalies žemės ūkį ir miškus.

Mali vėliava taip pat naudoja tas pačias spalvas kaip ir Lietuvos vėliava, tačiau jos išdėstytos vertikaliai: kairėje žalia, viduryje geltona ir dešinėje raudona. Šios spalvos simbolizuoja Afrikos išsivadavimo judėjimą ir yra įkvėptos panafrikinių spalvų.

Be to, nereikėtų pamiršti ir Bolivijos. Nors ji yra Pietų Amerikoje, jos vėliava taip pat naudoja geltoną, žalią ir raudoną spalvas. Vėliava sudaryta iš trijų horizontalių juostų: viršutinės raudonos, vidurinės geltonos ir apatinės žalios. Raudona spalva simbolizuoja drąsą ir kraują, pralietą už nepriklausomybę, geltona – šalies turtus ir mineralinius išteklius, o žalia – derlingas žemes ir gamtos grožį.

Iš esmės, net 14 Afrikos valstybių naudoja tas pačias spalvas kaip ir Lietuva.