Geriausi ir blogiausi keliai Europoje: kur jie?

Mirtinos avarijos – ir geruose keliuose

Galime pasidžiaugti: Europos žemyne yra viena geriausių pasaulyje kelių infrastruktūra ir saugiausi keliai pasaulyje. Vėlgi, geriausia kelių kokybė ne visada reiškia saugų eismą – kai kurie duomenys rodo, jog gerą infrastruktūrą turinčiose šalyse, kaip bebūtų gaila, taip pat įvyksta daug mirtinų avarijų^[1].

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje 2019 m. pasaulinio konkurencingumo apie kelių kokybę ataskaitoje, atliktoje prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, Nyderlandai užėmė aukščiausią Europoje poziciją. Net ir būdama šalimi, galinčia pasigirti viena geriausių pasaulyje dviračių transporto infrastruktūrų, šalis išsiskiria tuo, jog turi ir vienus geriausių kelių^[2].

Tiesa, buvo apklausti apie 12 987 įmonių vadovai iš 139 skirtingų pasaulio ekonomikų apie jų šalių kelių kokybę, platumą bei būklę, įvertinant konkrečių vietovių infrastruktūrą skalėje nuo 1 iki 7, kur 1 reiškia labai prastą ir vieną blogiausių pasaulyje, o 7 – labai gerą arba netgi vieną geriausių.

Paaiškėjo, kad nors Vakarų Europos gyventojai turi (arba mano turį) geresnę kelių infrastruktūrą žemyne, Rytų Europos gyventojai vis tik niūriai vertina kelių kokybę savo šalyse. Balai statistikoje savo ruožtu atspindi tai, kaip yra iš tikrųjų.

Pirmauja – Nyderlandai, Lietuva į sąrašą nepatenka

Pagal kelių kokybę Europoje pirmauja Nyderlandai (6,4 balo), kuriuos pasaulyje lenkia tik Singapūras (6,5 balo); toliau seka Šveicarija (6,3 balo), Honkongas ir Japonija (6,1 balo), Austrija bei Portugalija (6 balo), Ispanija (5,7 balo) ir Kroatija (5,6 balo).

Pasaulio ekonomikos forumo apklaustų įmonių vadovų nuomone, blogiausi keliai pasaulyje yra Afrikoje, Karibų jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose: Čade (1,9 balo), Mauritanijoje ir Madagaskare (2 balo), Jemene, Haityje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje (2,1 balo). Šiuo klausimu bene labiausiai stebina Turkija (5 balo), surinkusi daugiau balų nei kai kurios Vakarų ir Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Norvegija bei Jungtinė Karalystė. Ir visgi, kaip apskritai vertinama kelių eismo sauga Europoje?

2020 m. ES valstybėse narėse eismo įvykiai keliuose nusinešė apie 18 800 gyvybių ir daugiau kaip 0,5 mln. žmonių buvo sužeisti. Šie skaičiai gali pasirodyti dideli, tačiau žemynas, galima sakyti, išlieka saugiausiu pasaulio regionu, kalbant apie kelių eismo saugumą.

Derėtų atkreipti dėmesį, jog kai kurios iš šalių, esančių sąrašo viršuje pagal mažiausią žuvusiųjų skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, tokios kaip Nyderlandai, Šveicarija, Norvegija, Danija bei Suomija užima aukštas vietas Pasaulio ekonomikos forumo kelių infrastruktūros kokybės tyrime. Priešingai, Kroatija, viena iš pirmaujančių šalių pagal kelių infrastruktūros kokybę, užima aukštą vietą žuvusiųjų sąraše, kaip ir Portugalija.

Bet kokiu atveju, galime pasidžiaugti, kad visoje Europoje keliai tampa saugesni.

Pavyzdžiui, Norvegijoje per pastarąjį dešimtmetį mirtinų avarijų skaičius sumažėjo 46 proc. – nuo 43 avarijų per metus 2010 m. iki 18 avarijų 2020 m.; Italija taip pat sumažino šį skaičių 44 proc. – nuo 70 iki 40 avarijų; tuo tarpu Kroatijoje avarijų skaičius sumažėjo 42 proc. – nuo 99 iki 58.

Kalbant apie ateinančius metus, numatoma, jog iki 2030 m. žūčių keliuose skaičius turi būti sumažintas beveik 50 proc.

Kelių tinklo rekonstrukcija Lietuvoje – vaikiškais žingsniai į priekį

Planuojama, kad pagrindiniais valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros bei saugaus eismo priemonių finansavimo šaltiniais 2023–2026 m. laikotarpiu, pagrindiniu Lietuvos valstybės finansavimo instrumentu išliks LR valstybės biudžeto lėšos, skiriamos KPPP finansavimui ir ES struktūrinių fondų lėšos^[3].

Pelnyto dėmesio šiais metais sulaukė ir Vilnius-Utena ruožas – ilgą laiką atidėliotas, bet, rodos, pagaliau užsimotas rekonstruoti. Visą plento rekonstrukciją planuojama užbaigti iki 2025 metų.

Dar šių metų pabaigoje turėtų būti pasirašyta sutartis ir pradėti paruošiamieji darbai A14 kelio 93,726 iki 95,653 km ruožui per Utenos miestą tvarkyti^[4]. Tikimasi, jog ši viena prasčiausių bei problemiškiausių šalies transporto arterijų bus rekonstruota ir, galų gale, taps saugi vairuotojams. 

Tiesa, greičiausiai jau kitais metais vietos gyventojai ir svečiai pajus šiokį tokį rezultatą: bus paklota nauja danga, rekonstruotos sankryžos, įrengti patogesni įvažiavimai į aplinkines vietoves bei dviračių-pėsčiųjų takai ir atlikti kiti eismo saugai užtikrinti būtini darbai.