G. Sorosas prieš rinkimus įsigijo daugiau nei 200 radijo stočių

G. Sorosui uždegta žalia šviesa: FCC patvirtino susitarimą, leidžiantį įsigyti daugiau nei 200 radijo stočių

George’as Sorosas, žinomas dėl savo kairiojo sparno politinės veiklos, jau seniai siekia daryti įtaką visuomenės nuomonei per savo filantropinę ir politinę veiklą. Tačiau dabar jis ėmėsi precedento neturinčio žingsnio - nusprendė tapti daugybės radijo stočių savininku.

JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) paspartino sprendimo priėmimą, leidžiantį milijardieriui G. Sorosui įsigyti daugiau nei 200 „Audacy“ radijo stočių visoje Amerikoje. Šis žingsnis sulaukė Atstovų Rūmų priežiūros komiteto dėmesio, nerimaujant dėl galimo politinio kišimosi ir poveikio 2024 metų JAV prezidento rinkimams. Komitetas pradėjo tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar šis sandoris gali kelti grėsmę nešališkam žiniasklaidos veikimui ir informacijos sklaidai.^[1] 

Pranešama, jog prieš porą savaičių Federalinė ryšių komisija (FCC) „priėmė įsakymą patvirtinti, kad Sorosas perka daugiau nei 200 radijo stočių 40-yje rinkų, likus vos kelioms savaitėms iki prezidento rinkimų“.

FCC sprendimas esą buvo priimtas po to, kai trys demokratų komisijos nariai balsavo „už“, o du respublikonai balsavo „prieš“. Pagal galiojančias FCC taisykles, užsienio įmonių nuosavybės dalis JAV radijo stotyse neturėtų viršyti 25%. Tačiau G. Sorosas pasinaudojo užsienio investicijomis, siekdamas įsigyti radijo stotis, ir vėliau pateikė prašymą komisijai padaryti išimtį įprastam peržiūros procesui^[2]. 

Tai reiškia, kad šis liūdnai pagarsėjęs milijardierius, kuris jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja politikos užkulisiuose, įgis galimybę pasiekti net 165 milijonus amerikiečių itin kritiniu metu. Šis sandoris kelia nemažai susirūpinimo, ypač artėjant rinkimams, nes G. Soroso žiniasklaidos imperijos plėtra gali reikšmingai paveikti rinkėjų nuomones.

415 mln. dolerių vertės pirkinys leis G. Sorosui dar stipriau riboti žodžio laisvę

Pasak Atstovų Rūmų Priežiūros komiteto pirmininko Jameso Comerio ir atstovo Nicko Langworthy, FCC paspartino būtiną transliavimo licencijų peržiūrą, apeinant savo standartines procedūras ir procesus. Jeigu būtų laikomasi įprastų procedūrų, sandoris turėtų pereiti nacionalinio saugumo peržiūros procesą, kuris gali užtrukti iki metų ar ilgiau. Tad J. Comeris ir N. Langworthy parašė laišką FCC pirmininkei Jessicai Rosenworcel, prašydami dokumentų ir pokalbių, kad geriau suprastų tokius FCC veiksmus.

„Audacy Inc.“ valdo daugiau nei 200 radijo stočių visoje Amerikoje, tačiau šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, dėl kurių pradėta reorganizacija pagal 11 skyrių. G. Sorosas sugalvojo įsigyti 415 mln. dolerių vertės skolą, susijusią su šia reorganizacija.

Šis žingsnis rodo akivaizdų G. Soroso siekį perimti didelę „Audacy“ tinklo dalį, stiprinant savo įtaką žiniasklaidos sektoriuje. Čia verta pažymėti, jog „Audacy“ tarsliuoja daugybę Amerikoje puikiai žinomų konservatyvių laidų, tad G. Soroso įtaka kompanijoje lengvai užtildytų jam nepatinkančią žiniasklaidą.

Atstovų Rūmų nariai J. Comeris ir N. Langworthy įspėjo, kad G. Sorosas jau ne sykį finansavo įvairias organizacijas, kurios „ragina riboti žodžio laisvę ir cenzūruoti konservatyvias pažiūras internete“. Jie taip pat pabrėžė, kad G. Sorosas taps „didelės įtakos“ akcininku, kai bankroto sandoris bus užbaigtas. Politikų teigimu, G. Sorosas siekia „konsoliduoti kontrolę žiniasklaidos priemonėse“.

„Pavyzdžiui, Soroso fondų valdymas investuoja į podcastų platformas ir perka radijo stotis svarbiausiose žiniasklaidos rinkose, o tai turės pasekmių tam, ką amerikiečiai girdės, ir tai darys įtaką politiniam dialogui šalyje“, – rašė J. Comeris ir N. Langworthy.

Jie taip pat pažymėjo, kad 31 proc. JAV gyventojų gauna žiniasklaidos naujienas klausydamiesi audio turinio. Tai yra didesnis procentas nei televizija, nes ši sudaro 24 procentus. Tokia statistika pabrėžia, kokią didelę įtaką gali turėti G. Soroso investicijos į radijo ir podcastų sektorius.

Panašu, kad FCC nesilaiko numatytų procedūrų, norėdami padėti G. Sorosui

J. Comeris ir N. Langworthy teigė, kad „Audacy“ sandoris lemtų, jog įmonė būtų iš dalies „tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama užsienio asmenų ar subjektų, turinčių daugiau nei ketvirtadalį įmonės kapitalo akcijų“. Jie pažymėjo, kad šiam sandoriui reikėtų FCC patvirtinimo, siekiant nustatyti, ar „viešasis interesas bus apsaugotas, atmetus arba atšaukus tokias licencijas“.

„Vykdydama šią įstatymo nustatytą pareigą pagal Ryšių įstatymą, FCC turi ilgametes procesų ir procedūrų tradicijas, skirtas spręsti transliavimo licencijų klausimus tokiose situacijose, kurios paskutinį kartą buvo atnaujintos 2016 m.“, – rašė J. Comeris ir N. Langworthy. Šie procesai užtikrina, kad bet kokie svarbūs sandoriai, įskaitant galimus užsienio įtakos atvejus, būtų nuodugniai peržiūrimi, kad būtų apsaugotas viešasis interesas ir laikomasi reikalavimų.

Įstatymų leidėjai priminė, kad per komiteto posėdį FCC komisaras Brendanas Carras atkreipė dėmesį į FCC taisykles, reglamentuojančias užsienio nuosavybę radijo stotyse, ir pabrėžė, jog šiuo atveju FCC „nesilaiko įprasto proceso, skirto sandoriams peržiūrėti“.

Politikų laiške rašoma, jog komisaras B. Carras toliau pažymėjo, kad „visa komisija niekada nepatvirtino tokio sutrumpinto proceso. Paprastai reikalaujame, kad suinteresuoti asmenys pateiktų mums peticiją. Tuomet įtraukiame nacionalinio saugumo agentūras, kurios gali peržiūrėti užsienio nuosavybės klausimus… Šiuo atveju jie bando padaryti tai, kas niekada nebuvo atlikta komisijos lygmeniu“.

B. Carras taip pat pridūrė, jog nacionalinio saugumo peržiūra gali užtrukti „3, 4, 5 ar 6 mėnesius“, pabrėždamas, kad „atrodo, jog šį kartą vežimas buvo pastatytas prieš arklį“. Tai rodo, kad FCC procesas buvo akivaizdžiai paspartintas ir nebuvo laikomasi visų įprastų procedūrų.

J. Comeris ir N. Langworthy teigė, kad „nepaisant šio precedento neturinčio veiksmo, FCC dauguma, atrodo, nusprendė patvirtinti licencijas pagreitintu tvarkaraščiu įmonei, kurioje G. Sorosas turi didelę nuosavybės dalį, o šios įmonės radijo stotys veikia 40 žiniasklaidos rinkų, pasiekiančių daugiau nei 165 milijonus amerikiečių.“

„Iš visko sprendžiant, FCC dauguma ne tik pagreitino procesą, bet ir apeina nustatytą tvarką, kad padarytų paslaugą George’ui Sorosui ir palengvintų jo įtaką šimtams radijo stočių prieš lapkričio rinkimus“, – rašė J. Comeris ir N. Langworthy.

Tad J. Comeris ir N. Langworthy reikalauja pateikti dokumentus, apimančius laikotarpį nuo sausio 7 d. iki dabar. Jie nurodė FCC pateikti šiuos dokumentus iki spalio 3 dienos. FCC atstovas spaudai patvirtino, kad komisija gavo J. Comerio laišką ir „atsakys taip, kaip tai darome reguliariai“.

FCC bando apsimesti, kad didelis akcijų paketas dar nereiškia, jog radijo stotys tikrai bus G. Soroso rankose

Kalbant apie „Audacy“ sandorį, FCC atstovas paaiškino, kad Komisijai pateikta „Audacy“ paraiška susijusi su bankrutuojančios įmonės turto perdavimu reorganizacijos po bankroto etape. Tai reiškia, kad šiuo metu vykdomas procesas yra dalis įmonės restruktūrizavimo pagal 11 skyrių, o FCC turi patvirtinti, kaip šis perdavimas bus valdomas po reorganizacijos, užtikrinant, kad būtų laikomasi visų galiojančių teisės aktų ir reglamentų.

„Joks sprendimas nėra galutinis, kol Komisija jo nepaskelbs“, – pabrėžė FCC atstovas. „Komisijos lygmens sprendimai yra viešinami pagrindiniame Komisijos svetainės puslapyje. Kalbant bendrai, Komisija turi ilgalaikį procesą, skirtą peržiūrėti sandorius, susijusius su įmonių išėjimu iš bankroto.“

Pasak pareigūnų, minėtos licencijos nebūtų perduotos George'ui Sorosui, o bus perkeltos iš bankrutuojančios „Audacy“ į „New Audacy“. Nors G. Sorosas taps „didelės įtakos akcininku“, jis formaliai nebus laikomas įmonės savininku.

FCC aiškina, kad nors Sorosas turės reikšmingą įtaką įmonėje, šis faktas esą neturės tiesioginės įtakos licencijų valdymui, nes jos nebus vien tik jo rankose. Tačiau tokia pozicija kelia abejonių, ar reali įtaka žiniasklaidos priemonėms nebus daroma per jo didelę akcijų dalį, nepaisant formalios savininkystės struktūros.

Pati „Audacy“ pirmadienį paskelbė, kad baigė savo finansinę restruktūrizaciją, sėkmingai sumažinusi maždaug 1,9 milijardo dolerių skolą 80% – iki 350 milijonų dolerių. Filadelfijoje įsikūrusiai bendrovei toliau vadovaus dabartinis prezidentas ir generalinis direktorius Davidas Fieldas kartu su esama vadovų komanda^[3].

Tiesa, „Audacy“ pripažino, kad po sėkmingos restruktūrizacijos ketina tapti privačia įmone. Kadangi iš viso G. Soroso fondas išpirko daugiau nei 400 mln. dolerių įmonės skolos, jis tapo didžiausiu skolintoju, kurio paskola iškeičiama į įmonės akcijas.

G. Sorosas – puikiai žinomas dėl savo gebėjimo kištis į šalių politinius bei ekonominius procesus

77.lt primena, kad G. Sorosas yra labai spalvinga asmenybė, gebanti įsivelti į skirtingų šalių politinius ir ekonominius procesus. Jis daliai visuomenės atrodo kaip milijardierius, kovojantis už laisvę ir dosniai remiantis filantropines iniciatyvas. Tačiau dažniau G. Sorosas minimas kitokiame kontekste.

Nors G. Sorosas per savo Atviros visuomenės fondus ir kitas organizacijas įgyvendino daugybę projektų, kurie viešai buvo pristatomi kaip skirti demokratijos, švietimo bei žmogaus teisių skatinimui, už šių veiksmų slypi ir kita, tamsesnė pusė. Jis dažnai kaltinamas manipuliavimu rinkomis, valdžios destabilizavimu ir spekuliacijomis, kurios sukėlė rimtų pasekmių Pavyzdžiui, 1992 m. G. Sorosas tapo „Juodojo trečiadienio“ kaltininku, kuomet jo spekuliacijos beveik sužlugdė Jungtinės Karalystės ekonomiką, jam iš to uždirbant milijardus.

Be to, Soroso įtaka siejama su politiniu kišimusi į įvairių pasaulio šalių vidaus reikalus. Pavyzdžiui, manoma, kad jis rėmė opozicines grupes Serbijoje, kurios 2000-aisiais nuvertė valdžią. Panašios kalbos sklinda apie jo galimą dalyvavimą Gruzijos, Ukrainos ir Libijos revoliucijose. Nepaisant filantropinės veiklos, G. Soroso organizacijos dažnai sulaukia kritikos dėl bandymų daryti įtaką nacionalinėms politikoms bei finansuoti projektus, kurie gali supriešinti pilietines visuomenes ir destabilizuoti vietines valdžias.