Farmacijos skandalas: „Valentis Pharma“ nubausta už gydytojų papirkinėjimą

„Valentis Pharma“ nubausta už gydytojų papirkimą: skirta 56,4 tūkst. eurų bauda

Farmacijos sektorius įvairiose pasaulio šalyse reguliariai patenka į teisėsaugos akiratį dėl neetiškų praktikų, o Lietuva nėra išimtis. Naujausias skandalas Lietuvoje yra susijęs su bendrove „Valentis Pharma“, kurią Panevėžio apygardos teismas pripažino kalta dėl gydytojų papirkimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šis atvejis dar kartą iškėlė į viešumą problemas, susijusias su vaistų rinkodara ir sveikatos priežiūros specialistų nepriklausomumu.

Panevėžio apygardos teismas paskelbė, kad „Valentis Pharma“ turės sumokėti 56,4 tūkst. eurų baudą^[1], o papildomai iš įmonės bus konfiskuota daugiau nei 13 tūkst. eurų.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys buvo tenkintas iš dalies – iš bendrovės priteisti 32,8 tūkst. eurų. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki bus padengtas civilinis ieškinys.

Be to, byla neapsiribojo tik juridiniu asmeniu – teismo nuosprendžiu baudų sulaukė ir dalis 11 fizinių asmenų, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kai kurie jų buvo pripažinti kaltais, kiti – išteisinti. Tiesa, baudomis nubausti asmenys per tyrimą buvo sulaikyti, todėl, įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, sprendžiama, kad bausmę jie jau atliko.

62 kyšius ėmę gydytojai iš viso gavo 43 595 eurų

Bylos tyrimas buvo pradėtas dar 2021 m., kai teisėsaugos institucijos – Šiaulių apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – atskleidė, kad bendrovė vykdė sistemingą gydytojų papirkimą. Medikams buvo mokami kyšiai iš specialaus bendrovės fondo, o šie pinigai nebuvo apskaityti oficialioje buhalterijoje.

Teisėjas Algirdas Gaputis paskelbė, kad bendrovės „Valentis Pharma“ direktoriaus pareigas 2014 m. kovą pradėjęs eiti Vaidotas Deveikis žinojo apie įmonės buhalterinės apskaitos pažeidimus, juos toleravo ir leido vykdyti toliau. Jis buvo nubaustas 18,3 tūkst. eurų bauda.

Tyrimas parodė, kad „Valentis Pharma“ 2013–2015 m. 62 gydytojams sumokėjo 43 595 eurų kyšius už jų pačių pacientams rekomenduotus daugiau nei 1 tūkst. medicinos prietaisų „Versan“. Dalis gydytojų pripažino savo kaltę dar ikiteisminio tyrimo metu ir bendradarbiavo su teisėsauga, todėl jie buvo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Tiesa, verta paminėti, jog Panevėžio apygardos teismo sprendimas kol kas nėra galutinis ir dar gali būti apskųstas.

Už draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamų vaistų antkainių vaistinėms skirta beveik 73 mln. Eur baudų

„Valentis Pharma“ nėra vienintelė farmacijos atstovė, susidūrusi su baudomis Lietuvoje ar kitose pasaulio šalyse. Per pastaruosius dešimtmečius buvo išaiškinta ne vienas rimtas atvejis, dėl kurio farmacininkai sulaukė didžiulių sankcijų.

Pavyzdžiui, 2022 metų pabaigoje Lietuvos Konkurencijos taryba skyrė beveik 73 mln. eurų baudų aštuoniems vaistinių tinklams ir juos vienijančiai asociacijai už draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių^[2].

Didžiausios baudos skirtos „Eurovaistinei“ (27,5 mln. eurų), „Gintarinei vaistinei“ (16,7 mln. eurų) ir „Benu“ vaistinei (7,7 mln. eurų). Baudos taip pat skirtos vaistų tiekimo įmonei EVD (2,7 mln., eurų), konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC (1,27 mln. eurų), „Limedikai“ (7,4 mln. eurų), „Siromed Pharma“ (11,2 tūkst. eurų) ir Lietuvos vaistinių asociacijai (7,4 tūkst. eurų).

Jei žiūrėsime į kitas šalis, būta dar didesnių priteistų sumų. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais nuskambėjo šios bylos:

• 2024 m. rugpjūtį „GlaxoSmithKline“ (GSK) sutiko sumokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių, siekdama išspręsti apie 80 000 teisminių ginčų Jungtinėse Valstijose. Ieškiniai buvo susiję su tuo, kad GSK gamintas vaistas nuo rėmens „Zantac“ galėjo sukelti vėžį. Tiesa, net ir sumokėjusi tokią didelę sumą, kompanija niekada nepripažino savo kaltės^[3].
• 2024 m. spalį Europos Komisija skyrė „Teva Pharmaceuticals“ 462,6 mln. eurų baudą už konkurencijos pažeidimus, susijusius su išsėtinės sklerozės vaistu „Copaxone“. Bendrovė buvo pripažinta kalta dėl patentinės sistemos manipuliavimo ir konkurentų produktų šmeižimo, siekiant išlaikyti dominuojančią padėtį rinkoje. Tai vienas didžiausių neseniai įvykusių ES antimonopolinių tyrimų, susijusių su farmacijos sektoriumi^[4].
• 2023 m. rugpjūtį „Teva Pharmaceuticals“ Jungtinėse Valstijose sutiko sumokėti 225 mln. JAV dolerių baudą, kai buvo pripažinta kalta dėl generinio cholesterolio mažinimo vaisto „Pravastatin“ kainų manipuliacijos. Ši byla buvo dalis didesnio JAV Teisingumo departamento tyrimo, siekiančio užkirsti kelią nesąžiningiems vaistų kainodaros metodams^[5].
• 2024 m. spalį „Apotex“ ir „Heritage Pharmaceuticals“ sutiko sumokėti 49,1 mln. JAV dolerių baudą, pripažinusios savo kaltę dėl vaistų kainų manipuliacijos. Bendrovės buvo kaltinamos sąmokslu kelti kainas tam tikriems generiniams vaistams, siekiant padidinti pelną^[6].
• 2024 m. rugsėjį Prancūzijos valdžios institucijos skyrė 8 mln. eurų baudų 11 farmacinėms laboratorijoms už tai, jog jos nesilaikė taisyklių, užtikrinančių vaistų tiekimo grandinės stabilumą. Šis atvejis parodė, kad reguliuotojai vis dažniau kreipia dėmesį ne tik į vaistų kainodarą, bet ir į jų prieinamumą pacientams^[7].
• 2024 m. rugpjūtį Indonezijos teismas įpareigojo dvi vietines farmacijos bendroves sumokėti kompensacijas šeimoms, kurių vaikai patyrė ūmų inkstų pažeidimą dėl užteršto sirupo nuo kosulio. Šis atvejis sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą ir paskatino griežtesnes farmacijos pramonės reguliavimo priemones^[8].