Civilinės sąjungos įstatymą prastums mainais už mokesčių reformos prastūmimą?

Į Seimo darbotvarkę ir vėl grįžta partnerystės įstatymas

Ta pati mergelė, tik kita suknelė – į Seimo posėdžių salę grįžta Partnerystės įstatymas, per neilgą laiką pabuvojęs ne tik juo, bet ir Civilinės sąjungos įstatymu. Valdantieji sako, esą toks pavadinimas turėtų nuraminti žmones, kurie Lietuvoje matyti vienalyčių santuokų visai nenori.

Ir vis dėlto, kuo baigsis kitos savaitės balsavimas, nuspėti sunku. Akivaizdu, kad net valdančiojoje koalicijoje braška jungtys – sutarimo nerandama tiek mokesčių reformos, tiek dirbtinio apvaisinimo klausimais. 

Mišrios Seimo grupės pirmininkė Agnė Širinskienė neslepia abejonių, ar tik valdančiojoje koalicijoje neįvyks savotiški barteriniai mainai – gali būti, kad laisviečiai nusileis dėl Mokesčių reformos, jei konservatoriai nusileis dėl Civilinės sąjungos įstatymo. 

„Matomai, laisvės partija rankas laužo prieš mokestinės reformos pateikimą, nes toji vis išimama. Tai tikriausiai bus tokie mainai politiniam turguje: homoseksualų partnerysčių balsai iš konservatorių krikdemų už laisviečių balsus mokestinei reformai“, – savo socialiniame tinkle rašo ji^[1].

Tuo tarpu komentaruose žmonės netveria pykčiu – kiek gi galima kišti tą patį įstatymą, kai tiek visuomenė, tiek politikai aiškiai parodė, kad jam dar ne laikas?

Ar politikams reikia priminti, kad partnerystės lietuviai nenori?

„Dar kartą jiems priminkime, kad taip pasielgę bus išmesti iš politikos į politinį šiukšlyną. Galės po Seimo rinkimų eiti į turgų prekiauti, tik nesugebės, nes ten reikia dirbti ir išmanyti tai, ką darai“, – rašo visuomenininkas Algimantas Rusteika, su feisbuko skaitytojais pasidalindamas ir visų Seimo narių elektroniniais paštais bei telefono numeriais. 

„Užverskime juos laiškais, žinutėmis, skambučiais. 

Reikalavimas vienas – PARTNERYSTEI, CIVILINEI SĄJUNGAI – NE!“, – ragina jis^[2].

Tačiau ar padės laiškai ir skambučiai?

Visai neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau, kaip 70 proc. lietuvių nesutinka su partnerystės įteisinimu. Jei toks skaičius politikams nieko nereiškia, kaži ar yra pasaulyje jėga, kuri juos sustabdytų...

Laisvos visuomenės instituto užsakymu 2023 m. vasario 9-18 dienomis buvo atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. nuomonės tyrimas, kuris parodė, kad nepritarimas partnerystei Lietuvoje tik didėja. 

Nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. vasario nepalankus minėto projekto vertinimas ūgtelėjo nuo 68,2 proc. iki 72 proc. Ryškiausiai augo visiškas nepritarimas – nuo 54 proc. iki 57 proc., taip pat ir mažiau radikalus nepritarimas – nuo 14,2 proc. iki 15,0 proc^[3]. 

Partijas spaudžia pritarti pataisytam Civilinės sąjungos įstatymui

Rengiantis pataisų pristatymui ir balsavimui, viešojoje erdvėje netrūksta raginimų balsuoti taip, „kaip reikia“. 

Matyti net tiesioginis spaudimas partijoms.

„Civilinės sąjungos įstatymas bus svarstomas gegužės 23 dieną.

Kviečiame visas partijas, kurioms rūpi žmogaus teisės ir vakarietiška Lietuvos orientacija, palaikyti šį įstatymą.

Ypač raginame prisiimti politinę atsakomybę tris partijas, kurios įstatymo priėmimą buvo įtraukusios į savo rinkimines programas, ir užtikrinti įstatymui palaikymą Seime“, – rašo Lietuvos žmogaus teisių centras savo socialiniame tinkle, ir pažymi liberalus, laisviečius ir socdemus^[4].

Na, o socdemai, kurie šiaip jau ideologiškai neturėtų palankiai žvelgti į tokio tipo įstatymo pakeitimus, jau anksčiau yra sakę, kad daugumoje įstatymą pataisys.

„Frakcijoje yra įvairių nuomonių, bet pusė frakcijos arba didesnė jos dalis palaikytų ir tokį išplautą projektą tam, kad nebebūtų dviprasmybių arba asmenų grupių, kurios yra socialiniame užribyje ir negali niekaip savo santykių formalizuoti teisine prasme.

Ten iš tikrųjų yra išplauta viskas, kas kėlė kažkam nors kažkokią alergiją, – tas vadinamasis šeimos statusas, emocinis ryšys. Iš esmės liko labai paprastas, elementarus, notarinis susitarimas dėl santykių, kurie išsprendžia ūkinio pobūdžio problemas: turto, informacijos pateikimo ligos atveju“, – sakė Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas^[5]. 

Be partnerystės įstatymo Lietuva – kaip Rusija?

Na, o valdantieji jau ne pirmą kartą traukia Rusijos kortą – kas nedaro, kaip jie nori, esą, verčia Lietuvą Rusija ar Baltarusija.

Visai neseniai lasivietis, buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius visus, kurie nenorėjo siaurinamų sostinės gatvių, kaltino bandymu panašėti į Baltarusiją. Dabar tos pačios retorikos ėmėsi partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, sakydama, kad tie, kas nepalaiko Civilinės sąjungos Lietuvoje, lemia, kad Europos žemėlapyje mūsų šalis spalvinama ta pačia spalva, kaip Rusija ar Baltarusija. 

Akivaizdu, kad karo kontekste agresorių šalių naratyvas tampomas be jokios gėdos, nesivarginant rasti su visuomene bendrų sąlyčio taškų. Laisviečiams rodosi viskas tik juoda (Rusija, Baltarusija) arba balta (Vakarai), o joks variantas per vidury kone neįmanomas.

„Atsakomybė už šio įstatymo likimą gula ant viso Seimo pečių. Turime atsakyti sau į klausimą, į kurią pusę vesime Lietuvą ir kiek lyderystės šiame kelyje prisiimsime.

Ypatingai svarbi ir vieša visuomenės parama, kad Seimo nariai suprastų šio sprendimo svarbą, galbūt, kai kurie jaustųsi drąsiau balsuodami pagal savo sąžinę“, – rašo ji savo socialiniame tinkle^[6].