Suprasti akimirksniu
  • Žmogus-orkestras M. Navickienė į savo rankas perimą ir trečios ministerijos valdymą
  • Prieš kelis metus Sveikatos apsaugos ministerijoje darbo buvo daugiau
  • Prieš kadencijų pabaigą M. Navickienė žada palepinti gaunančius MMA
Šaltiniai
M. Navickienė
M. Navickienė tapo daugiavalde Lietuvos ministre. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka

Žmogus-orkestras M. Navickienė į savo rankas perimą ir trečios ministerijos valdymą

Kiekvienai moteriai ir vyrui reikia imti pavyzdį iš Lietuvos ministerijų karalienės Monikos Navickienės, kaip suspėti derinti tris, rodos, sunkiai suderinamus darbus. Konservatorei į rankas buvo patikėtos valdyti net trys ministerijos: socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, mokslo ir sporto, o dabar ir sveikatos apsaugos ministerija. Mokykitės iš M. Navickienės kaip vienu metu apsėsti tris kėdes!

Lietuvą vienvaldiškai į savo rankas perimanti M. Navickienė nuo gegužės 20 iki 24 dienos pavaduoja ir Sveikatos apsaugos ministeriją, mat aktyviai plušantis ministras Arūnas Dulkys išvyksta į komandiruotę.

Triguba ministrė M. Navickienė jau keletą mėnesių vadovauja ir švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, mat premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidentas Gitanas Nausėda niekaip negali išsirinkti nelaimingojo, jau trečiojo ministro šiai kadencijai...

Belieka tik spėlioti, už ką ministrams mokami tokie atlyginimai, jei vienas žmogus laisvai gali apsisukti trijose ministerijose, kas reiškia ne ką kita, o kad jose... tiek mažai darbo.

Įdomi ir I. Šimonytės pozicija, kodėl atpirkimo ožiu jau trečiąjį kartą tampa jos kolegė, konservatorė M. Navickienė. Gal tai paslėptas prieš ją vykdomo mobingo ženklas ir Vyriausybė turėtų sunerimti? Kodėl vienam žmogui ant kupros kraunama šitiek darbų, kai tuo tarpu, lyginant su M. Navickiene, kitų ministerijų vadovai „atostogauja“.

Nejaugi I. Šimonytės „akį“ užsitraukė tik M. Navickienė? O gal atvirkščiai, visi kiti ministrai I. Šimonytei atrodo, švelniai tariant, nevykę? Visgi, nepamirškite, dabar premjerė turi daug rimtesnių darbų, mat išsvajotoji Daukanto aikštė, galima sakyti, jau visai netoli.

Premjerė niekaip neišsirenka švietimo ministro. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka
Premjerė niekaip neišsirenka švietimo ministro. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka

Prieš kelis metus Sveikatos apsaugos ministerijoje darbo buvo daugiau

Mat dar 2022 m. gruodžio 27 d. – 2023 m. sausio 6 d. išvykusį pailsėti nuo sveikatos sistemos rūpesčių ministrą A. Dulkį pavadavo net trys asmenys – ta pati M. Navickienė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė ir kultūros ministras S. Kairys[1].

Tuo tarpu šią kadenciją Lietuvai itin nesiseka rasti jau trečio, tinkamo švietimo ministro... Iš pradžių po „čekiukų“ skandalo iš pareigų nusišalina šiek tiek iš valstybės biudžeto pasiskolinusi J. Šiugždinienė, o vėliau jos pėdomis paseka ir su užgriuvusiais darbais nesusitvarkęs bei negebantis moksliškai paaiškinti, kiek yra lyčių, G. Jakštas.

Ir čia vėlgi atskuba M. Navickienė, „laikinai“ perėmusi ministerijos vadeles į savo rankas. O kaip žinia, nieko nėra pastoviau už laikinumą, mat jau kalbama, kad Lietuvos ministerijų karalienė šias pareigas gali eiti iki pat konservatorių kadencijos pabaigos[2].

O štai, kaip jau būdinga seimo ir Vyriausybės nariams, Lietuvos barbės-devyndarbės M. Navickienės įgytas išsilavinimas ir darbo patirtis neturi nieko bendra nei su ŠMSM, nei su SAM, mat politikė-ministerijų valdovė savo sąskaitoje turi filosofijos mokslų bakalaurą ir mokesčių administravimo magistrą[3].

Prieš kadencijų pabaigą M. Navickienė žada palepinti gaunančius MMA

Kol be ministro likusi švietimo sistema tiesiog pakimba virš bedugnės su milžinišku pedagogų deficitu priešaky, triguba ministrė M. Navickienė tikina mažiausiai uždirbančius rinkėjus, kad viskas bus gerai, nes jau nuo 2026 metų minimalus atlyginimas šalyje pasieksiąs daugiau nei 1 tūkstantį eurų[4], o senjorai esą gali tikėtis net 755 eurus sieksiančių vidutinių senatvės pensijų[5].

Taigi, nesiskųskit.

Visgi, M. Navickienė pamiršo paminėti, kad iš šių gaunamų atlyginimų ir pensijų žmonėms nieko daugiau neliks (o gal net ir mažiau), mat trigubos ministrės kolegė, finansų ministrė G. Skaistė prieš keletą dienų užsiminė apie būtinybę „išeiti iš komforto zonos“, siekiant pasirūpinti Lietuvos gynybiniais klausimais[6].

O tai yra: vienu proc. punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, vieneriems metams pratęsiant bankų solidarumo įnašą.

Lietuviams vėl teks susiveržti diržus. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka
Lietuviams vėl teks susiveržti diržus. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka