Nesame vienintelės (ir svarbiausios) būtybės galaktikoje
Tikėjimą NSO įprastai sustiprina ne tik nepažinto objekto užfiksavimas savomis akimis, bet ir aplinkinių liudijimai – tokių, be kita ko, per amžių amžius buvo ne vienas. O liudininkų išties daug[1].
Pavyzdžiui, vienas vyras pasakojo, kad dar 1988 m. virš plieno gamyklos Port Talbote, Velse, matė NSO. Tuo tarpu, kad šią temą išvystyti labiau, tais pačiais metais amerikiečių laidų vedėjas ir rašytojas Artas Bellas pradėjo naktinę radijo pokalbių laidą, kurioje nagrinėjo sąmokslo teorijas bei paranormalius reiškinius: nakties metu pastarasis transliavo laidą iš Nevados, kurioje kiekvienas turėjo galimybę paskambinti bei papasakoti savo patirtį, susijusią su neatpažintais skraidančiais objektais.
A.Bellas vedė laidą nuo pat jos pradžios iki 2003 m., kai iš dalies išėjo į pensiją. Vis dėlto, laida niekur neišnyko – šiandien šią praktiką tęsia daugybė kitų vedėjų. Tačiau būtent pradininko vadovaujama laida suformavo susidomėjimą šia mažai ištyrinėta sritimi, o vėliau ir įkvėpė knygą „Port Talbot: NSO tyrimų klubas“. Kaip ji gimė?
Britų fotografas ir knygos autorius Roo Lewisas vieną vakarą praleido netoli lietaus kanalizacijos prie pat plieno gamyklos: anot jo, kai esi šalia masyvesnių už save objektų, jautiesi gyvas – jauti, kaip energija sklinda per visą kūną. Ankstyvas susidomėjimas nežemiška kultūra vėliau atvedė į slaptą JAV vyriausybės duomenų apie NSO rinkimo projektą, kuris truko nuo 1952 iki 1969 m.
Iš pradžių fotografas ketino parašyti knygą apie 51-ąją zoną – itin slaptą JAV karinių oro pajėgų bandymų ir treniruočių poligoną. Tačiau dėl finansinių priežasčių ir baimės tapti kliše (turint omenyje daugybę žmonių, jau tyrinėjusių šią sritį), pastarasis nusprendė imtis širdžiai artimesnės temos.
R.Lewiso herojumi tapo Port Talbotas, Velso pramoninis miestas, kuriame yra įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje plieno gamyklų (vietiniai gandai byloja, jog ji įkvėpė filmo „Bėgiko ašmenimis“ (angl. „Blade Runner“) įžanginę sceną).
Velsas nuo seno yra susijęs su sunkiąja pramone, – anglies kasyba buvo pagrindinis amatas per pastaruosius du šimtmečius, įdarbinęs vyrus iš kartos į kartą. Dėl šios priežasties Port Talbotas yra daugialypės tapatybės vieta.
Pirmas NSO Port Talbote užfiksuotas dar 1964 m. Baugina tai, kad nors apklausti vietiniai žmonės tarpusavyje nepažįstami arba vienas kitam žinomi menkai, pasakojimų detalės sutampa: žemai skrendantis trikampio formos orlaivis neva greitai judėjo pakrantės link, pakibo kelis metrus virš galvų, uždengdamas visą dangų, o paskui žaibo greičiu nuskriejo į tolį. Būtent tai paskatino (ir skatina) daugelio žmonių susižavėjimą kosmosu ir jo begaline prigimtimi, pulsuojančia baugiomis paslaptimis.
„Jei ieškote informacijos internete, jos ten nėra, todėl negaliu to paaiškinti, bet penki skirtingi žmonės pasakojo tą pačią istoriją“, – sakė R.Lewisas.
Žmogaus psichika, kaip žinia, begalo atvira mitams, pasakoms, religijoms bei visiems kitiems subtiliems dalykams. Ir nors tai kartais veikiau atspindi romantiškas teorijas, riba tarp gyvenimo Žemėje ir kitos planetos pagrindo – išties menka.
Abejones kelia 20 lėtai judančių šviesų nuo Ugandos ežero pusės iki Kenijos
Matant, kokia didelė Visata, ko gero, nerealu manyti, kad esame vienintelė gyva būtybė. Net jei nerasime protingo ateivio, tikėtina, jog ten kažkur yra koks nors kosminis „kirminas“[2].
Kai, laikui bėgant, tapo aišku, kad yra daugiau saulės sistemų ir galaktikų, o ne vien smėlio grūdelių kiekviename pasaulio paplūdimyje, daugelis suvokė, jog matematiškai neįmanoma būti vienintele gyvybe – nesvarbu, ar objektas būtų iš mūsų ateities, ar iš kitos planetos.
Dar 2023 m. rugpjūčio 15 d., antradienį, maždaug 7:15 Rytų Afrikos standartiniu laiku Kenijoje, rytinėje Viktorijos ežero pakrantėje buvo užfiksuota 20 lėtai judančių šviesų vienoje linijoje nuo Ugandos ežero pusės iki Kenijos. Visos jos viena po kitos dingo maždaug po minutės.
Meksikos Kongrese identifikuojami NSO su ateivių kūnai
Visai neseniai Meksikos įstatymų leidėjai išklausė liudijimus apie NSO ir pamatė tariamus nežmogiškų būtybių palaikus neeiliniame posėdyje, kuris buvo pirmasis Lotynų Amerikos šalies Kongreso renginys minėta tematika[3].
Politikams buvo parodyti du artefaktai, kurie, anot meksikiečių žurnalisto bei ilgamečio NSO entuziasto Jaime Maussano, buvo nežemiškų būtybių palaikai, atrasti dar 2017 m. Išskirtinis bruožas, kad du maži kūnai, eksponuojami vitrinose, turėjo po tris kiekvienos rankos pirštus ir pailgas galvas. Tyrėjas pridūrė, kad jie yra maždaug 1 000 metų senumo (nors panašūs radiniai praeityje pasirodė esantys mumifikuotų vaikų palaikai).
Meksikos karinio jūrų laivyno Sveikatos mokslinio instituto direktorius Jose de Jesus Zalce Benitezas taip pat priėjo prie tokios pat išvados: atlikus palaikų rentgenogramą, trimatę rekonstrukciją ir DNR analizę, paaiškėjo, kad šie kūnai iš tiesų neturi jokio ryšio su žmonėmis.
Džiaugiamasi, kad pastaraisiais metais JAV vyriausybė, dešimtmečius slėpusi ir vengusi pateikti analizę apie neatpažintus skraidančius objektus, pakeitė savo požiūrį į viešą informaciją, vis aktyviau tirdama įvairius pranešimus ir į juos reaguodama.
