Turkija pateikė paraišką prisijungti prie BRICS

Turkija tvirtina, kad sprendijmą jungtis prie BRICS paskatino nusivylimas Vakarais

Turkija oficialiai pateikė prašymą prisijungti prie BRICS besivystančių rinkų grupės, pasak žmonių, susipažinusių su šiuo klausimu, nes ji siekia padidinti pasaulinę įtaką ir užmegzti naujus ryšius už tradicinių Vakarų sąjungininkų rato ribų. Apie tai rašo „Bloomberg“.^[1]

Leidinio pašnekovų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga dėl to, kad neturi įgaliojimų oficialia komentuoti proceso, teigimu Turkijos prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) administracija mano, kad geopolitinis svorio centras tolsta nuo išsivysčiusių ekonomikų. Pasak jų, nauji šalies diplomatiniai žingsniai atspindi jos norą plėtoti ryšius su visomis daugiapolio pasaulio šalimis, kartu toliau vykdant savo, kaip pagrindinės NATO narės, įsipareigojimus.

Turkija prieš kelis mėnesius pateikė prašymą įstoti į BRICS, tvyrant nusivylimui dėl nepakankamos pažangos per dešimtmetį trukusius bandymus įstoti į Europos Sąjungą, pridūrė „Bloomberg“ šaltiniai. Šis prašymas taip pat iš dalies buvo Ankaros nesutarimų su kitomis NATO narėmis rezultatas dėl to, kad Turkija palaikė glaudžius ryšius su Rusija po to, kai pastaroji 2022 metais pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje (karu konflikto ir toliau nevadina nė viena iš pusių).

Sprendimo plačiau nekomentuoja

Užsienio reikalų ministerija ir Turkijos prezidento administracija atsisakė komentuoti.

„Turkija gali tapti stipria, klestinčia, prestižine ir efektyvia šalimi, jei pagerins savo santykius su Rytais ir Vakarais. Bet koks kitas metodas nebus naudingas Turkijai, o tik pakenks jai“, – savaitgalį Stambule teigė R. T. Erdoganas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas birželį per vizitą Kinijoje nurodė, kad Turkijos prisijungimas prie BRICS yra „gera alternatyva“.

„Pažiūrėkime, kaip seksis šiemet“, – paskelbė diplomatas.

BRICS plėtra bus aptarta aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks rugsėjo 22–24 d. Kazanėje (Rusija). Grupė, kuriai iš pradžių priklausė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, 2024 m. pradžioje pasipildė keturiomis naujomis valstybėmis narėmis - Iranu, Jungtiniais Arabų Emyratais, Egiptu ir Etiopija.^[2]

Saudo Arabija taip pat gavo kvietimą prisijungti prie BRICS. Malaizija pateikė paraišką dėl narystės, panašų žingsnį žengė Azerbaidžanas.^[3]

Ekspertai šalies norą prisijungti prie BRICS aiškina ekonominės naudos siekiu

Turkijos įstojimas į BRICS nepakeis šalies politikos, tačiau tai reikš naudą Ankarai kitose srityse, ypač ekonominėse. Tokią nuomonę interviu NEWS.ru išreiškė politologas ir žurnalistas Jurijus Svetovas.^[4]

Jis pažymėjo, kad Turkijos valdžios institucijos žino, kaip gerai derėtis, ir bando rasti naudos sau bet kokiose organizacijose ir politiniuose aljansuose.

„Turkijos politika laikui bėgant nesikeis, nes kreipimasis dėl prisijungimo prie BRICS yra tipiškos, bet retos politikos tęsinys: pasiimti viską, kas tik yra pelninga. Todėl Turkija yra NATO narė, kuriai tai naudinga, ir jei šalis prisijungs prie BRICS, ji taip pat gaus tam tikrą naudą. Jie labai gerai ir kokybiškai derasi“, -pabrėžė J. Svetovas.

Jo nuomone, Turkijos vadovybė pirmiausia rūpinasi savo valstybės plėtra, todėl sudaro naujus susitarimus, neatsižvelgdama į kitų šalių partnerių nuomonę: Vašingtonas yra nepatenkintas Ankaros noru prisijungti prie BRICS. Tačiau Turkija neseka NATO bloko pavyzdžiu ir neaukoja savo ekonomikos, kuo ji skiriasi nuo, tarkim, Vokietijos.

Visgi politologas prognozuoja, kad prisijungimo prie BRICS procesas bus ilgas.

„Eilėje prisijungti prie organizacijos yra daug šalių, o tam, kad jos būtų priimtos, reikalingas kitų valstybių sutikimas. Todėl manau, kad kol kas Turkijai bus naudingas pats faktas, kad ji pateikė paraišką, ir ji ruošis stojimui“, – pridūrė žurnalistas.

Politologas Ilja Graščenkovas mano, kad BRICS Turkijai yra savotiška alternatyva stojimui į Europos Sąjungą, kuri jos niekaip neskuba priimti. Pasak eksperto, Turkijos kreipimasis į organizaciją turėtų būti suvokiamas kaip tam tikras signalas ES.^[5]

„Turkija nedirba su Europos Sąjunga. Sakartvelas, kuris jau buvo gavęs pažadą dėl narystės, buvo pašalintas iš pretendetų sąrašo, Bosnijos ir Hercegovinos klausimas buvo perkeltas į 2029 m. Akivaizdu, kad plėtros šia kryptimi dabar nesitikima. Todėl kodėl gi neprisijungus prie BRICS, juolab kad Kinija dabar bando pozicionuoti save kaip pagrindinę grupės operatorę“, – sakė jis pokalbyje su "Info24".

Politologo teigimu, Ankara ir Pekinas gali išplėsti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose būdami toje pačioje organizacijoje.

I. Graščenkovas taip pat pažymėjo, kad pagrindinis Turkijos siekis BRICS yra ekonominė nauda, o ne politiniai principai.

„Turkija išlieka NATO šalimi ir BRICS suvokia tik, mano nuomone, kaip ekonomiškai naudingą aljansą besiplečiančioms rinkoms – visų pirma, ne tiekimą iš jų, o kažko eksportą. Todėl manau, kad Turkijai tai yra neprivaloma, bet ekonomiškai naudinga sąjunga, taip pat kaip ir Azerbaidžanui“, - padarė išvadą I. Graščenkovas.