„Seimo detektorius“ - nauja technologija leis įvertinti seimo narių darbus

Nežinantiems už ką balsuoti – ISM ir IT kompanijų sukurtas pagalbos įrankis

ISM dėstytojas Vincentas Vobolevičius, ekonomikos ir politikos programos studentų grupelė bei IT kompanijos „NFQ Technologies“, „Oxylabs“ ir „Hostinger“ sukūrė internetinį įrankį, kuris leidžia rinkėjams nesunkiai įvertinti dabartinių seimo narių darbus ir taip apsispręsti, už ką balsuoti šiuose parlamento rinkimuose^[1].

Portalas „seimodetektorius.lt“ yra įrankis, kuriuo galima palyginti konkrečių politikų balsavimus visose teisėkūros srityse. Tam nereikia žinoti ideologinės „dešinės“ ar „kairės“ apibrėžimo: pakanka pasirinkti konkretų politiką arba frakciją, teisėkūros sritis ir galima pamatyti kas balsavo panašiai, o kas skirtingai.

Pasirinktos parlamentarų ar frakcijų poros balsavimo panašumas apskaičiuojamas pagal deputatų balsavimo reikšmių vektorių tarpusavio kampo kosinusą. Teisės aktų projektai už kuriuos balsavo seimo nariai skirstomi pagal pagrindinį projektą rengusį komitetą^[2].

Tokia analizė leidžia pastebėti, kad lyginant dabartinių parlamentinių frakcijų balsavimų vidurkius su didžiausios frakcijos, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), didžiausias sutarimas tarp frakcijų yra užsienio politikos klausimais, o nuomonės dėl sveikatos apsaugos ir kitų sričių išsiskiria labiau.

LSDP – mažiausiai pastovi opozicinė jėga

Tokia analizė parodė, kad valdančiosios partijos balsuoja ypač panašiai, tačiau gerokai labiau išsiskiria opozicija, ypač – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Jos balsavimai kai kuriose srityse, pvz. sveikatos apsaugos, gerokai skiriasi nuo valdančiųjų, tačiau kitose, tokiose kaip ekonomikos, biudžeto, socialinių reikalų ir darbo, kaimo reikalų, „socdemai“ balsuoja gana panašiai kaip ir valdančiosios partijos.

Iš visų opozicinių frakcijų stabiliausiai konservatoriams oponuoja LVŽS. Valstiečiai beveik visose srityse yra toliausiai nuo TS-LKD linijos nutolusi frakcija seime.

Balsavimas parlamente – partijų ideologijų atspindys

Seimo 2020–2024 m. kadencijos metu netrūko situacijų įsitikinti kokių nuostatų ir kaip nuosekliai laikosi dabartiniai parlamentarai. Buvo galima pastebėti, kad tryliktasis seimas buvo liberaliausias seimas per visą Lietuvos istoriją^[3].

Jame bandyta įvairiausiomis formomis keisti konstitucinę prigimtinės šeimos sampratą, diskutuota dėl biologinių ir socialinių lyčių sampratos bei skaičiaus, svarstyti lytinio švietimo modeliai, kovota už ir prieš tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, liberalizuota pagalbinio apvaisinimo sistema, įteisinant cheminį abortą.

Laisvos visuomenės institutas (LVI) taip pat atliko kandidatų į seimą nuostatų analizę. Atrinkti klausimai, susiję su žmogaus gyvybės, orumo, šeimos ir lytiškumo sritimis, padėjo išskirti liberaliausias ir pačias konservatyviausias politines jėgas.

Pati konservatyviausia partija – LVŽS

Šiame seime siūlyti net trys modeliai, kaip teisiškai sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius. Aktyviausi Civilinės sąjungos įstatymo ir jame numatyto vienalyčių porų šeimos santykių įteisinimo šalininkai telkiasi TS-LKD, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijose.

Opozicijos dauguma balsavo prieš civilinės sąjungos įteisinimą, o stipriausiai projektui priešinosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija. Palaikymo civilinė sąjunga nesulaukė ir darbiečių frakcijoje.

Aktuali buvo ir Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa. Diskutuota, ar šios programos įgyvendinimas Lietuvos švietimo sistemoje neįtvirtina privaloma tvarka mokiniams dėstomo progresyvistinio lytinio švietimo modelio.

Reaguodami į tai, dalis seimo narių pasiūlė su lytiškumo ugdymu susijusią programos dalį perkelti į dorinio ugdymo pamokas, taip sudarant sąlygas tėvams pasirinkti jų įsitikinimus atitinkantį ugdymą. Projektui pritarta nebuvo, daugiausia valdančiųjų TS-LKD, LP ir LS balsų dėka.

Opozicinių frakcijų tarpe aktyviausiai ir nuosekliausiai teisę pasirinkti jų vertybes atitinkantį ugdymo modelį palaikė LVŽS ir demokratų frakcijos, o Darbo partijos ir socialdemokratų frakcijos buvo daug labiau susiskaldžiusios.

Ši analizė detaliau parodo partijų ideologines pozicijas. Pavyzdžiui, pastebima, kad LVŽS yra nuosekliai konservatyvi politinė jėga, kurią artėjančiuose rinkimuose tikėtina rinksis tradicinių, krikščioniškų pažiūrų rinkėjai.

Nuosekliausiai progresyvistinė parlamentinė partija yra Laisvės partija, tačiau su kitomis partijomis situacija sudėtingesnė.

Labiau link konservatyvumo nei progresyvumo linksta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Darbo partija šioje kadencijoje buvo gana konservatyvi, bet šiuo metu beveik visi ją atstovavę parlamentarai jau spėjo išsivaikščioti po kitas partijas.

LSDP dažniau deklaruodavo progresyvias nuostatas, bet būdama valdančiosios daugumos opozicijoje, neretai išsiskirdavo vienybės stokojančiu balsavimu ir susiskaldymu.

TS-LKD atveju, analizės rezultatai rodo, kad progresyviųjų parlamentarų konservatorių gretose yra aiškiai daugiau nei konservatyvių. Liberalų sąjūdis – panašiai kaip ir TS-LKD, suskilusi, progresyvistų dominuojama, bet keletą tvirtų vertybinių konservatorių turinti politinė jėga.