Rusija keičia savo branduolinę doktriną

Rusijos branduolinės politikos atnaujinimas: priežastys ir pasekmės pasaulio bendruomenei

Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Rusijos valdžia koreguos „Valstybės politikos pagrindus branduolinio atgrasymo srityje“. Vėliau ministerija patikslino, kad Rusijos branduolinės doktrinos koregavimo darbai yra „pažengę į priekį“. Kokia buvo tokių pokyčių priežastis ir kaip tai gali paveikti pasaulio bendruomenę?

Dokumentai apie branduolinės grėsmės suvaldymą nėra postulatas, o tik veiksmų vadovas realios grėsmės atveju. Laikui bėgant branduolinės doktrinos keitėsi, dėmesį perorientuojant priklausomai nuo geopolitinio akcento. Birželio vykusio Ekonominio forumo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymėjo, kad branduolinė doktrina yra „gyvas instrumentas“. Šiandien Rusija susiduria su rimčiausia grėsme: Kursko regione Ukrainos kariuomenė laukia Vakarų leidimo naudoti tolimojo nuotolio raketas.

„Iššūkiai, kurių daugėja dėl nepriimtinų Jungtinių Valstijų ir jų NATO sąjungininkių eskalacinių veiksmų, neabejotinai kelia mums klausimą, kaip pagrindiniai dokumentai branduolinio atgrasymo srityje gali būti dar labiau suderinti su dabartiniais poreikiais“, – per BRICS užsienio reikalų ministrų susitikimą pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. Rusija keis savo branduolinę doktriną, atsižvelgdama į naujausius Vakarų konfliktus ir veiksmus.^[1]

Pasak S. Riabkovo, dokumento koregavimo darbas juda pirmyn, tačiau dar per anksti kalbėti apie konkrečius terminus. Anksčiau V. Putinas pripažino, kad Rusija pakeis doktriną dėl branduolinio ginklo panaudojimo ribų peržiūrėjimo Vakaruose. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jau yra aišku, kaip bus daromos korekcijos. Kaip išsireiškė S. Riabkovas, tai yra dėl pastarųjų metų konfliktų raidos patirties, tyrimų ir analizės, įskaitant Vakarų oponentų eskalacinį kursą, susijusį su agresija prieš Ukrainą.

Birželio 20 dieną spaudos konferencijoje po vizito Vietname V. Putinas paaiškino, kad poreikį kurti naują doktriną lemia tai, jog Vakaruose atsiranda naujų elementų, susijusių su branduolinio ginklo panaudojimo slenksčio mažinimu. Į doktriną nereikia įtraukti prevencinio branduolinio smūgio, nes atsakomojo smūgio metu priešas bus garantuotai sunaikintas, pridūrė jis.^[2]

Liepos viduryje S. Riabkovas teigė, kad Rusija, reaguodama į ilgojo nuotolio JAV raketų dislokavimą Vokietijoje, galėtų dislokuoti panašias branduoliniais ginklais ginkluotas sistemas. Maskva turėtų ruoštis įvairiems scenarijams, įskaitant nepageidaujamus, "kalbant apie galimą reikšmingą amerikiečių branduolinio potencialo susikaupimą", pridūrė užsienio reikalų ministro pavaduotojas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova per spaudos konferenciją EEF-2024 patvirtino branduolinės doktrinos koregavimą.

„Poreikis atsirado dėl neatsakingos Vakarų pozicijos ir Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių eskalacijos Šiaurės Atlanto aljanse“, – patikslino M. Zacharova. ^[3]

Vėliau departamento vadovas Sergejus Lavrovas pridūrė: „Jungtinės Valstijos praranda abipusio atgrasymo jausmą Rusijos Federacijos atžvilgiu, o tai yra pavojinga“.

2020 m. Dekretas dėl Rusijos Federacijos valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų, pagrindinis branduolinių ginklų naudojimo dokumentas, nustato sąlygas, kuriomis Rusija gali naudoti savo branduolinį potencialą. Jame teigiama, kad Rusijos Federacijos branduolinė politika yra gynybinio pobūdžio ir ja siekiama atgrasyti potencialų priešą nuo agresijos, o konflikto atveju - užkirsti kelią karo veiksmų eskalavimui. Kitoje dokumento pastraipoje teigiama, kad Rusijos Federacijos branduolinių ginklų naudojimas yra kraštutinė priemonė.^[4]

„Rusija deda visas būtinas pastangas, kad sumažintų branduolinę grėsmę“, – pabrėžiama dokumente.

Kas išprovokavo branduolinio balanso eižėjimą?

Ruslanas Andrejevas, „Polylog“ ekspertas ir politinis konsultantas, pokalbyje su „Postnews“ pažymėjo, kad Rusijos vadovybė yra pasirengusi užmegzti konstruktyvią partnerystę su bet kuria pasaulio šalimi.

„Šie santykiai visada bus draugiški, Rusija niekam negrasina, - teigė ekspertas. - Tai yra Rusijos vadovybės psichologija ir charakteris“.

„Rusija imasi atsakomųjų priemonių, kad atsakytų į nedraugišką politiką vykdančių šalių grasinimus. Paskata peržiūrėti branduolinio atgrasymo pagrindus buvo Jungtinių Valstijų ir Vokietijos derybos dėl tolimojo nuotolio raketų dislokavimo Europoje. Tai klasikinė reagavimo į grėsmes politika“, - Ruslanas Andrejevas, politinis konsultantas.

Anksčiau Pentagonas žadėjo 2026 metais Vokietijoje pradėti dislokuoti ilgojo nuotolio smogiamąsias sistemas, įskaitant priešlėktuvines raketas SM-6, antžeminę „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų versiją ir hipergarsinius ginklus. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas šį žingsnį pavadino atsvara Rusijos grėsmei, kuri Kaliningrade dislokavo raketas „Iskander“.^[5]

Tai ne pirmas Rusijos branduolinių santykių su Vakarais peržiūrėjimas. 2023 metų vasarį pasigirdo kalbos apie hipotetinį karo Ukrainoje eskalavimą branduoliniu lygmeniu, kai Rusija paskelbė pasitraukianti iš Strateginės puolamosios ginkluotės sutarties (START-3), pasirašytos per paskutinę iteraciją su Jungtinėmis Valstijomis D. Medvedevo prezidentavimo metu. Vakarai yra pripratę prie lanksčių Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimų apie „raudonas linijas“, tačiau Rusija griežčiausiai artėja prie savo sienų saugumo nuo branduolinės grėsmės.

Pokalbyje su „Postnews“ Naujosios visuomenės instituto Politinių ekonominių studijų centro vadovas Vasilijus Koltašovas atkreipė dėmesį, kad Rusija susiduria su situacija, kai vadinamosios „raudonos linijos“ peržengiamos pakartotinai ir įvairiomis formomis.

„Šių linijų kirtimas, kaip ir invazija į Kursko regioną, sukuria situaciją, kai Kijevas gali gauti ginklų Rusijos teritorijų apšaudymui“, - sako ekspertas.

„Atėjo laikas apibrėžti naują požiūrį, kuriame teigiama, kad Rusija gali būti pirmoji, panaudojusi branduolinį ginklą tuo atveju, jei pavojus Rusijos Federacijos teritorijai ir Rusijos piliečiams yra pakankamai didelis“, – Vasilijus Koltashovas, Naujosios visuomenės instituto Politinių ekonominių studijų centro vadovas.

Pretenzijos, dėl to, kaip JAV laikosi strateginio ginklų apribojimo režimo, iš Rusijos pusės girdėjosi ne vieną kartą. V. Putinas teigė, kad kol Rusija kruopščiai vykdo savo įsipareigojimus pagal Naująją START sutartį, naikindama amuniciją, kurios ji nenumato panaudoti, Jungtinės Valstijos ją saugo ir gali greitai vėl pradėti eksploatuoti. Pasitraukimo iš sutarties priežastis buvo „Minuteman III“ balistinės raketos bandymas ir branduolinės triados modernizavimo programos paleidimas. Baltieji rūmai skyrė 100 milijardų JAV dolerių oro, jūrų ir sausumos vežėjams stiprinti.

Tuo pačiu metu nebuvo jokių oficialių JAV pasiūlymų atnaujinti derybas dėl START, kuri turės pakeisti dabartinį susitarimą 2026 m. O 2023 metų sausio pabaigoje JAV valstybės departamentas apkaltino Maskvą blokuojant amerikiečių patikrinimus pagal Naująją START sutartį dėl Rusijos strateginių objektų. Nepaisant to, Rusija nesiekia iš esmės pakeisti „status quo“. Pasitraukusi iš Naujosios START sutarties, Užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, nurodydama, kad Rusija ir toliau laikysis savo įsipareigojimų per visą sutarties gyvavimo ciklą, kuris baigsis 2026 m. vasario 5 d.

„Sutartis buvo pasirašyta, kai tarp JAV ir Rusijos buvo šiltesni santykiai, – nurodė politinis konsultantas Ruslanas Andrejevas. – O prezidento Barako Obamos (Barack Obama) pozicija Baltuosiuose rūmuose nebuvo perduoti puolamuosius ginklus Ukrainai.“

Rusija bus pasirengusi iš naujo derėtis dėl susitarimo, kai tik šalių santykiai atšils, mano ekspertas. Dabar situacija yra radikaliai kitokia: santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra žemiausiame taške.

Ar įmanoma normalizuoti santykius su JAV branduolinių ginklų srityje?

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, keista reikalauti, kad Rusija grįžtų prie Naujosios START sutarties postulatų, kai Ukrainos valdžios institucijos ne kartą bandė pradėti Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio karinės infrastruktūros apšaudymą, dalyvaujant tame ir JAV žvalgybai. Nepaisant to, Užsienio reikalų ministerija neatmeta galimo grįžimo prie ankstesnių susitarimų branduolinių ginklų srityje.

„Vašingtonas turi parodyti politinę valią ir dėti pastangas, kad būtų bendrai deeskaluota ir sudarytos sąlygos visiškam Sutarties veikimui“, – nurodė ministerija.

„Tokie susitarimai kaip START-3 veikia tik tuo atveju, jei abi pusės turi ekonominę pusiausvyrą“, - mano Vasilijus Koltashovas.

 Pasak jo, NATO šalių ekonomika yra ilgame reorganizacijos procese. Nesveikas Vakarų šalių ekonomikų disbalansas ir JAV finansų sistemos priklausomybė nuo netvarios skolos bei jos, kaip nuolatinės priemonės karinėms išlaidoms ir išoriniam stabilumui išlaikyti, neleidžia dabar užmegzti branduolinių santykių.

„Būdas atkurti Jungtinių Valstijų finansinį stabilumą yra kolonijinių konfiskavimų politika“, - padarė išvadą ekspertas.

Rusijai reikia administracijos Baltuosiuose rūmuose, kuri susikoncertuotų į savų problemų sprendimą ir būtų priversta vykdyti ekonomines bei socialines reformas, pagrįstas vidaus interesais. Tokiu atveju Rusija bus atvira dialogui. Dabar tokios administracijos nėra, o kalbant apie Kamalą Haris, jos asmenyje to nesitikima.

Tokia lengva užuomina, kad Rusija JAV prezidentu norėtų matyti Donaldą Trampą (Donald Trump), todėl lieka atviras klausimas – ką ji dėl to pasirengusi padaryti?