Mokslininkai: menstruacijos pagerina moterų protinius gebėjimus

Netikėtas britų specialistų atradimas

Britų mokslininkai iš Londono universiteto kolegijos pirmą kartą nustatė ryšį tarp menstruacijų ir moterų kognityvinių gebėjimų pokyčių. Tyrimas buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Neuropsychologia“.^[1]

Eksperimento metu 241 dalyvės du kartus, su 14 dienų intervalu, buvo prašoma atlikti keletą testų. Taip specialistai siekė įvertinti skirtingų moterų mėnesio ciklo etapų poveikį.

Užduotys buvo skirtos imituoti komandiniam sportui būdingus psichinius procesus. Vieno tyrimo metu moterims buvo parodyti besišypsantys ir mirkčiojantys veidukai bei paprašyta paspausti tarpo klavišą tik pamačius šypsenėlę, taip siekiant įvertinti bei patikrinti susikaupimą, dėmesį, reakcijos laiką ir tikslumą.

Kitame eksperimente jų buvo paprašyta identifikuoti veidrodinius vaizdus trimatėje sukimosi užduotyje, taip įvertinant erdvinį suvokimą. Užduotis, kurioje jų buvo paprašyta spustelėti mygtuką tuomet, kai ekrane susiduria du judantys rutuliai, išmatavo erdvinę reakciją.

Nors dalyvės informavo, kad mėnesinių metu jautėsi blogiau, jų reakcijos laikas buvo greitesnis ir jos padarė mažiau klaidų. Pavyzdžiui, judančių kamuoliukų užduotyje jų laikas buvo vidutiniškai 10 milisekundžių (12 proc.) tikslesnis, o stabdymo užduotyje jos 25 proc. rečiau spaudė tarpo klavišą netinkamu laiku.

Pasak mokslininkų, tokį efektą galėjo sukelti hormonų progesterono ir estrogeno pusiausvyros pasikeitimas organizme. Tyrėjai pažymėjo, kad jų atradimas turi įtakos sportui ir bendrajai medicinai.

Rastas ryšys tarp Mėnulio ciklo ir menstruacijų

Mokslininkai nustatė, kad menstruacijų pradžios laikas moterims iš skirtingų žemynų yra susijęs su mėnulio faze, pranešė „Daily Mail“.^[2]

Mokslininkai iš Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų išanalizavo 3 296 moterų iš Europos ir 721 iš Šiaurės Amerikos menstruacinio ciklo duomenis. Paaiškėjo, kad moterims iš Europos menstruacijos dažniau prasideda mėnulio augimo fazėje, o amerikietėms - per pilnatį. Mokslininkai teigia, kad taip yra dėl to, jog mėnulio fazės veikia žmonių cirkadinius ritmus. Tai apima, pavyzdžiui, „miego-būdravimo“ ar „alkio-virškinimo“ ciklus.

cirkãdiniai ritmai (lot. circa – apie, maždaug + dies – diena), biologinių reiškinių, kurių periodas 20–28 h, kartojimasis. Žmogaus cirkadinius ritmus lemiantis vidinis laikrodis yra hipotalame, viename branduolių. Jo cirkadinių ritmų periodas yra apie 25 h (paukščių apie 23 h). Aplinkos sąlygų (šviesos) ritmas nuolat tikslina vidinio laikrodžio lemiamus cirkadinius ritmus ir prilygina jų periodą 24 h. Cirkadiniai ritmai veikia viso organizmo elgesį (vabzdžių kiaušinių dėjimas, žmogaus miego ar būdravimo ritmas) arba tam tikrus organizmo reiškinius (žmogaus kūno temperatūros kaita). Paprastai žmogaus cirkadiniai ritmai (miego ar būdravimo ir kūno temperatūros) sutampa, tačiau nekintamomis sąlygomis jie nebesutampa ir gali sutrikdyti sveikatą.^[3]

Mokslininkai mano, kad ryšys tarp dienos ir Mėnulio ciklų galėjo būti naudingas žmonių protėviams, kurie priklausė nuo jūros potvynių, kuriems taip pat įtaką daro Mėnulis.

„Jei tolesniais tyrimais būtų patvirtinta, kad egzistuoja vidinis laikrodis, kontroliuojantis menstruacinį ciklą, jo korekcija galėtų būti naudojama ovuliacijos sutrikimams gydyti. Anksčiau šis metodas parodė efektyvumą gydant vėžį, miego sutrikimus ir depresiją“, - sakė mokslininkai.

Ryšys tarp mėnulio ir menstruacinių ciklų buvo pastebėtas šimtmečius. Pavyzdžiui, žodis „menstruacijos“ yra kilęs iš senovinio Mėnulio pavadinimo „mene“.

Mėnesinės (menstruacijos; lot. menstruus – „mėnesinis“) – tai mėnesinių ciklo laikotarpis (sąlyginė ciklo pradžia), kurio metu vyksta kraujavimas iš makšties. Vyksta cikliškai, maždaug kas mėnesį (iš to ir pavadinimas, bet norma laikoma ir 21–35 d. intervalai), paprastai trunka apie 5 dienas (nuo 3 iki 7 dienų), ir per tą laiką netenkama apie 30–80 ml kraujo.

Pirmosios mėnesinės vadinamos menarche, klimakso metu tampa nereguliarios ir ilgainiui išnyksta (išsenka folikulų atsargos kiaušidėse). Mėnesinių nebūna nėštumo metu (dingusios mėnesinės – nėštumo požymis) ir tam tikrą laikotarpį po gimdymo (vadinama laktacinė amenorėja).^[4]