Mainais į karius, V. Putinas Šiaurės Korėjai siunčia 70 gyvūnų iš Maskvos zoologijos sodo

Po to kai į Rusiją atvyko 10 000 karių, V. Putinas Šiaurės Korėjos žmonėms padovanojo dvi meškas ir liūtą

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padovanojo Šiaurės Korėjos zoologijos sodui daugiau kaip 70 gyvūnų, tarp jų du ruduosius lokius ir liūtą. Ši žinia paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai paaiškėjo, kad Šiaurės Korėja tiekė Rusijai tūkstančius karių. Tai atskleidė JAV ir Pietų Korėja.

Dabar Rusijos prezidento poelgis parodo, kad Šiaurės Korėją ir Rusiją sieja glaudūs santykiai, padovanojęs Šiaurės Korėjai 2 jakus, 5 kakadu, dešimtis fazanų ir ančių, meškų ir Afrikos liūtą^[1]. Aplinkos ministras Aleksandras Kozlovas šiuos gyvūnus į Šiaurės Korėjos sostinę atgabeno krovininiu lėktuvu. Apie tai jis pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Tai Vladimiro Putino dovana Korėjos žmonėms“.

Tai jau antras kartas šiais metais, kai V. Putinas padovanojo Šiaurės Korėjai gyvūnų. Anksčiau jis Kim Jong Unui padovanojo 24 grynaveislius arklius, kai Šiaurės Korėja parūpino artilerijos sviedinių. Kadangi abi šalys susiduria su Vakarų sankcijomis, šie gestai stiprina santykius. Per šį vizitą Pyongyang, Rusijos aplinkos ministras taip pat mandagiai ir patį Kimą^[2].

Rusijai ypač reikia paramos šiame kare su Ukraina, o Šiaurės Korėjai reikia Rusijos kosmoso technologijų, kurios galėtų padėti jos raketų programai. Birželio mėn. ši sąjunga buvo patvirtinta, nes V. Putinas aplankė Kimą ir pasirašė susitarimą su Šiaurės Korėja, reiškiantį, kad šalys gins viena kitos tautas nuo išorės agresijos.

Tokie apsikeitimai dovanomis jau tapo įprastais, nes birželio mėnesį vykusio vizito metu V. Putinas padovanojo Kimui rusų gamybos limuziną „Aurus“, meno kūrinių ir arbatos rinkinį. Šiaurės Korėjos lyderis yra automobilių entuziastas. Vasario mėnesį V. Putinas jam padovanojo dar vieną „Aurus“. Kimas mainais V. Putinui perdavė porą vietinės veislės šunų Pungsan.

V. Putinas tvirtina ryšius su Šiaurės Korėja, o Europos šalys dvejoja dėl paramos Ukrainai

Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalis sulaukė sankcijų. Dabar tokių šalių kaip Šiaurės Korėja parama yra ypač svarbi, nes JAV, Jungtinė Karalystė ir ES šalys aktyviai remia Ukrainą. Paskutiniai Jungtinių Valstijų žingsniai sukėlė trintį ir tarp šių Ukrainos sąjungininkių. Daugelis teigė, kad J. Bidenas ir jo tiekiamos tolimojo nuotolio raketos bei kita ginkluotė gali eskaluoti įtampą ir net sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.

J. Bideno administracija leido Ukrainai tas raketas tiesiogiai panaudoti prieš Rusiją, taip pat pritarė priešpėstinių minų siuntimui į Ukrainą. Neseniai Ukraina panaudojo Jungtinėje Karalystėje pagamintas raketas „Storm Shadow“, nukreiptas į Rusijos teritorijas.

Tačiau po to, kai J. Bidenas sulaukė atgarsio, nes leido naudoti tolimojo nuotolio raketas, kitos šalys dvejoja. Vokietija nėra apsisprendusi ir nesiunčia raketų „Taurus“ į Ukrainą^[3]. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir toliau nepritaria ginklų eksportui į Ukrainą. Išduotas taktinis leidimas atsisakyti apribojimų naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijos teritorijose, tačiau Berlynas teigia, kad neseks šiuo pavyzdžiu.

O. Scholzas sako, kad „Taurus“ raketų siuntimas reikštų dalijimąsi „atsakomybe už atakuotus taikinius“, o tai nėra svarstoma. Jis tikriausiai matė, kaip Maskva reagavo į žinią apie J. Bideno veiksmus, ir nenori rizikuoti tapti tiesioginiu karo dalyviu.

"Labai aiškiai paaiškinau, kodėl nemanau, kad teisinga tiekti ‚Taurus sparnuotąsias raketas. Mes aiškiai suprantame, kad galinga ginkluotė, kurią iki šiol tiekėme, tolimojo nuotolio artilerija, raketų paleidimo įrenginiai, negali būti naudojami įsiskverbti giliai į Rusijos gilumą“, - sakė O. Scholzas sakė pirmadienį Rio de Žaneire.

V. Putinas atviras deryboms dėl paliaubų su D. Trumpu, bet Ukrainai keliami griežti reikalavimai

Nors J. Bideno žingsniai buvo vadinami taktiniais prieš D. Trumpo inauguraciją ir išgąsdino daugelį žmonių visame pasaulyje dėl galimo konflikto eskalavimo ir bendros įtampos, V. Putinas nėra linkęs su juo diskutuoti. JAV bando padėti Ukrainai užbėgti Rusijai už akių prieš naujajam vadovui pradedant eiti pareigas, galbūt dėl išrinktojo prezidento D. Trumpo prieštaringų pareiškimų, kad jis gali užbaigti šį karą per 24 valandas.

Tačiau V. Putinas atviras kalbėtis tik su D. Trumpu^[4]. Rusijos vadovas kalba apie galimą susitarimą, tačiau jis taip pat reikalauja, kad Ukraina savo ruožtu nusileistų dėl narystės NATO. Anksčiau V. Putinas nebuvo atviras tokioms deryboms dėl paliaubų ar bet kokių susitarimų su Ukraina. Dabar jis pasirengęs aptarti tokio taikos susitarimo galimybę, tačiau tvirtai laikosi konkretaus reikalavimo.

V. Putinas nori, kad Ukraina atsisakytų minčių dėl narystės NATO ir sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis. Pranešimuose teigiama, kad Kremlius yra pasirengęs ir įšaldyti konfliktą esamose fronto linijose kol vyks tokios derybos. V. Putinas pabrėžia, kad Ukraina turi elgtis taip, kaip jis nori, nes NATO buvimas Ukrainoje gali pakenkti regiono stabilumui ir Rusijos saugumo interesams. Jis nori, kad Ukraina būtų neutrali ir būtų palaikomi geri kaimyniniai santykiai tarp abiejų šalių.

Kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno sprendimas aprūpinti Ukrainą ATACMS raketomis, neseniai panaudotomis smogti į Rusijos teritoriją, apsunkino galimas taikos derybas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį žingsnį pavadino „pavojinga eskalacija“, sustiprindamas šią poziciją. Šios galimos Rusijos ir JAV derybos dėl paliaubų, matyt, įvyks tik po sausį įvyksiančios D. Trampo inauguracijos.