Lietuvos „drag“ karalienės M.A.M.A. kilimo užuovėjoje: Faeta Fox sekėjų karta nominuota tautine pažiba?

Visuomenė turėtų saugoti vaikus ir niekinti potencialius iškrypėlius – tačiau vyksta priešingai

Pradėjus iki šiol netylančias diskusijas apie tai, kad mažametės pagrobėjas nuosavo garažo gilumoje nuo galvos iki kojų buvo apsistatęs kontroversiška ne „medui kopinėti“ skirta įranga, paaiškėjo, kokia įvairiaspalvė tauta gerovės sklidinoje Lietuvos padangėje.

Pastaroji netylėjo ir užpakalio pernelyg ilgai šįsyk nenagrinėjo: griebėsi dairytis pro įtartinų kaimynų langus, svetimus apatinius ir dekonstruoti garaže rastus seksualinio pobūdžio įkalčius, kurių savininkas yra visiems gerai žinomas plastikinių Kauno lėlių „magnatas“, plačiai pasklidusiuose vaizdo įrašuose besipuikuojantis klostuotais padargais, raštuotomis pėdkelnėmis bei vešliais moteriškais perukais^[1]. Vis dar neaišku, kodėl policija šią informaciją kategoriškai nuneigė, tačiau klausimai, dėl ko tautiečiai įtariamuoju, pasivadinusiu Faeta Fox, ėmė nepasitikėti, lieka skausmingai atviri ir, švelniai tariant, pelnytai mįslingi.

Pirma (esą visiškai netinkama) dėlionės detalė visgi priskiriama „nederamam nusikalsti“ vyruko amžiui – neva šis „per daug“ senyvas, sudūlėjusių sąnarių ir išsišovusios akies tinklainės, kaip galiausiai paaiškėjo, grasinančios aprėpti daugiau, nei „Ginti, saugoti“ padėti“ sąžinės lobyno prigimtis: drąsi liaudis fiksuoja, kad iškrypėlio kadrai iš tiesų filmuoti garažuose, tačiau policijos pareigūnams ši aplinkybė pasirodė neprasminga.

Faeta Fox – tai biologinės lyties vyras, laisvalaikiu įkūnijantis moterišką pradą, neretai vadinamą „krosdreseriu“, t. y. tą, kuris mėgsta dėvėti drabužius, susijusius su priešinga lytimi. Konkrečiu atveju vyras dažniausiai slampinėjo po savo namus ir glaustėsi prie manekenų, retsykiais žvelgdamas tiesiai į objektyvą, atvirai demonstruodamas lytinį nukrypimą, susijusį su potraukiu lėlėms.

Aišku viena: kad ir į kokios rūšies popierių šią situaciją įvyniotume ar pavadinimą besugalvotume, pavienės detalės nekeičia fakto, jog konkretus lytinis nukrypimas neretai tendencingai strykteli už namų ribų, daiktus nejučia paverčiant žmogiškais vardais; nederėtų stebėtis, jog lytinio akto subjektu tampa vaikai ar kiti savo galia disponuoti nepajėgiantys asmenys – mat negalėjimas judėti ar paralyžius – fetišams atstovaujančių asmenų aukoms skirtų „atrankos“ klausimų normatyvai.

Seksualizuotos tapatybės pavyzdžiams – tiesus kelias į viešumą

Kad toks elgesys nėra normalus, rodos, klausimų nekyla. Faeta Fox keliama necenzūruojama vaizdo medžiaga savo ruožtu žalinga vaikams ir, tiesą sakant, visiems sveiko proto žmonėms: persirenginėjimas, viešas lėlių bikini zonų glamonėjimas atskleidžia fantazijas, – o jei tik pavyktų jas visas įgyvendinti… Kita vertus, abejotina, ar iš tikrųjų reikia laukti, kol žmonės su psichinėmis negaliomis, pasireiškiančiomis prievarta ar polinkiu į sadizmą, bus izoliuoti, kol nepadarys nusikaltimo.

Nepaisant to, kad Faeta Fox vaizdo medžiaga dvelkia akį rėžiančiu seksualizuotu turiniu, vyras taipogi didžiuojasi savo feisbuko grupės gerbėjų minia – didžiąja dauguma užsieniečių, tarp kurių įsimaišę ir pamažu daugėjančių nepilnamečių veidai.

Kaip galiausiai paaiškėjo, šis 2024-ųjų „stiliaus kursas“ žavi netgi etatinius kritikus bei visko mačiusius: aikštingiausių balsų Lietuvos padangėje žinovės-komentatorės Aura More ir Edma Reakcija, išgarsėjusios viename iš Eurovizijos atrankos siužetų ir žymiuosiuose M.A.M.A. muzikos apdovanojimuose, bene iš karto pelnė tautiečių nusilenkimus ir decibelus viršijančius aplodismentus^[2].

Paradoksalu, tačiau Faeta Fox daugeliui rodosi it nepasiekiamas sadomazochistinio filmo idėjos ginklanešys (nepaisant to, jog realus ir kupinas nežabojamų tikslų), o spalvingosios M.A.M.A komentatorės – gyvenimo „įgūdžių“ toleravimo laidininkės, ačiū Diev, dabartiniu laikmečiu, regis, siejamos tik su veik šablonišku minėto nusikaltėlio biolauku... 

Antanas Kandrotas (Celofanas) tąsyk ištarė: „tebūnie pragaras šio brutalaus fetišo gerbėjams“, ir iškart po to ant pastarojo galvos buvo užtrauktas visuotinis pasipiktinimo debesis. Tačiau vanilės aromatas kojinės gilumoje – ta pati žaliava, tik kitame tvarto kampe: visuomenė vis dar linkusi šlovinti dailų įpakavimą, o tą patį atvejį supakavus prasčiau – diagnozuoti iškrypimu.

Ant raudonojo M.A.M.A. kilimo šaudomasi tūžmingomis strėlėmis – tačiau esmės nematoma

Paskutinį sausio penktadienį Kauno „Žalgirio“ areną sudrebino vienas ryškiausių metų muzikos renginių M.A.M.A., į kurį susirinko pramogų pasaulio atstovai^[3]. Kaip ir nuo 2012-ųjų, vakaro svečiai stengėsi renginį paversti ne tik muzikos, bet ir stiliaus švente. Ar jiems pavyko?

Didžiulė pagarba – kaip ir visuomet – buvo atiduodama renginio organizatoriams, ant raudonojo kilimo pasirodančių svečių kvietimuose nurodžiusiems atitinkamus aprangos kodus, laikantis tam tikro formato, persipynusio su ekstravagancija, ryškiu bei stebinančiu tonu. Nors nėra pasaulyje žmogaus, išradusio visiems „tinkamą kurpalį“, strėlių ir šįkart išvengti nepavyko: jas susirinko pirmą kartą po gimdymo pasirodžiusi dainininkė Ieva Zasimauskaitė, pasidabinusi rausvos spalvos, blizgaus audinio suknele^[4]. 

Moterys socialinėje erdvėje drąsiai aptarinėjo pastarosios krūtinę, kol kitos pirštu baksnojo į psichologinių ligų statistiką, paraleliai augančią nuo viešai reiškiamo tūžmingo pykčio apraiškų.

Paradoksalu, tačiau vis dažniau daroma prielaida (kol ligoninėse driekiasi tankėjanti išvargusiųjų minia), kad mumyse gyvena tiek tarakonų – baimių, kompleksų ir pan. – jog reikia slapstytis, kamšytis, varžytis ir t. t. Liaudiška patarlė sako: „Nėra nieko gražiau už žmogų, kuris nebėga nuo savo prigimties“. Kad ir kaip keistai tai beskambėtų, šįsyk kaltinimų į motinystės pakeistą kūną – nors vežimu vežk, tačiau į seksualizuotą beskonybę – veik nepastebėta. 

Ir iš tiesų, M.A.M.A. įvykių epicentre – visai ne Ieva, juolab ne perdėm aktyviai puoselėjamas šūkis „Išlaisvinkime savo papulius nuo priespaudos!“. Nepaisant to, kad sovietų smarvė galimai dar ilgai neš savo šleifą, viešai prieinamų plastikinių lėlių inspiracijos, kaip ir palaipsniui įsigalinčių transseksualų šlamesiai, verti ne knygos viršelio, o plačiosios visuomenės dėmesio bei saugumo filtrų aktyvavimo.