- Ligoninių finansinė krizė: kas kaltas ir kaip tai spręsti?
- Valstybinių įstaigų skolos - jokia naujiena, kodėl jų biudžete vis atsiranda šios skylės?
- Gydytojų profsąjunga nori didinti paslaugų įkainius, o A.Dulkys kalba apie kiaurus kibirus
- Ar nebus visa tai žingsnis link privačios sveikatos apsaugos?
Ligoninių finansinė krizė: kas kaltas ir kaip tai spręsti?
Ar kas nors prisimena, kada paskutinį kartą girdėjome gerą naujieną apie mūsų ligonines? Na, aš ne. Atrodo, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema gyvena amžinoje finansinėje krizėje. Bet kas gi iš tikrųjų kaltas? Štai nuskambėjo finansinė krizė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Rodos, joje finansinės bėdos jaučiasi kaip namuose. Šiuo metu ligoninė tiekėjams skolinga apie 6 mln. eurų, o bendras deficitas siekia net 18 mln. eurų. Vadovai teigia, esą yra nekalti, skolos paveldėtos. Pasak jų, šešių nulių zonoje prasiskolinimas susikaupė dėl 2022 metais pakeltų atlyginimų ir padidėjusių išlaidų medicininei įrangai. Ir, žinoma, niekas nesugebėjo, o gal visai ir nebandė suvaldyti šios finansinės krizės.
Klaipėdos universitetinės ligoninės generalinis direktorius Dr. Audrius Šimaitis aiškina, kad jungiant gydymo įstaigas reikia papildomo finansavimo: „Jungimas turi savo kainą, mes negalime tiesiog paimti ir apsijungti nefinansuojant šito projekto“. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija pinigų nežada ir netgi ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Valstybinių įstaigų skolos - jokia naujiena, kodėl jų biudžete vis atsiranda šios skylės?
Situacija su skolomis nėra išskirtinė tik Klaipėdos universitetinei ligoninei. Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, po pirmo metų ketvirčio dauguma ligoninių Lietuvoje – ir universitetinių, ir respublikinių, regioninių ar rajoninių – yra įsiskolinusios. Pagrindinė priežastis – viršsutartinės paslaugos, už kurias ligonių kasos apmoka vėliau. Ligonių kasų atstovė Simona Adamkevičiūtė žada, kad pinigai už pirmąjį pusmetį gydymo įstaigas pasieks jau greitu metu.
Gydytojai nuolat pirštais baksnoja į per mažus atlyginimus, o aptarnaujantis personalas beveik išvis negirdimas, bet nepaisant to, kad pinigai turėtų pasiekti ligonines, VUL Santaros klinikų generalinis direktorius Prof. Tomas Jovaiša pesimistiškai vertina galimybes kelti atlyginimus: „Kai ligoninės biudžetas tik į nulį sueinantis, tai rezervo numatyti tolimesnį atlyginimų kėlimą tikrai nėra“.
Gydytojų profsąjunga nori didinti paslaugų įkainius, o A.Dulkys kalba apie kiaurus kibirus
Gydytojų sąjunga taip pat kritiškai vertina situaciją. Jų nuomone, finansinė situacija nesikeis, jei paslaugų įkainiai nebus keliami. Siūloma pinigus imti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. Prof. Tomas Jovaiša tikina, kad „ekstrinės, intensyvios pagalbos, skubios pagalbos paslaugos mūsų biudžete sudaro labai didelę dalį, bet šios liūto dalies paslaugų apmokėjimas nėra pakankamas“.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys mano, kad papildomi pinigai problemų neišspręs, kol neįvyks tinklo pertvarka. Jis teigia, kad sveikatos sistema neefektyvi ir kad „kai sistema bus efektyvesnė, kada pro ją kaip pro kiaurą kibirą pinigai netekės, tada bus galima kalbėti, kad dabar jau galima pildyti“. Taigi ir vėl, pajudinus kibirą, randame tuščią dugną, bet kur tie pinigai išteka - tylima.
Ar nebus visa tai žingsnis link privačios sveikatos apsaugos?
Dabartinių ligoninių vadovų nekompetencija akivaizdi, rėčiai kiauri, bet davus daugiau pinigų, jie, neva, ras sprendimus. Sunku suprasti, kaip finansinės problemos tęsiasi metai iš metų, o vienintelė siūloma išeitis - papildomas finansavimas. Ar nebus tai susiję su tuščiais koridoriais ir laisvų nemokamų vietų pas specialistus nebuvimu?
Galbūt valdžia tiesiog laukia, kol visi pavargs ir ims reikalauti pokyčių, o tada su džiaugsmu pristatys privačią mediciną kaip stebuklingą sprendimą visoms mūsų bėdoms. Lieka stebėti, kaip nemokamai sveikatos apsaugai sumokėti mokesčiai slaptingai dings kartu su garsiai pranykusiu medicinos reikmenų vagonu.