D. Grybauskaitė: iki gautų prestižinių pareigų JAV – vingiuotas politinis kelias

D. Grybauskaitė tapo prestižinio JAV analitinio centro „Atlantic Council“ patarėjų tarybos nare

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo šių metų pradžios tapo prestižinio JAV analitinio centro „Atlantic Council“ Tarptautinės patarėjų tarybos nare. Šią galimybę jai suteikė centro vadovas Frederickas Kempe, asmeniškai pakvietęs prisijungti.

„Atlantic Council“ – įtakinga nevyriausybinė organizacija, bendradarbiaujanti su abiem pagrindinėmis JAV politinėmis partijomis. Šis centras daugiausia dėmesio skiria saugumo, gynybos, politikos, ekonomikos, energetikos ir technologijų klausimams, aktyviai dalyvauja formuojant strateginius sprendimus bei politikos kryptis^[1].

Tarptautinėje patarėjų taryboje dirba buvę valstybių vadovai ir ministrai pirmininkai iš Australijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Lenkijos, Švedijos bei kitų šalių, taip pat pasaulinio masto įmonių vadovai. Tarybos nariai yra skiriami trejų metų kadencijai.

Buvusi šalies vadovė įsitikinusi, kad karą sustabdys tik karas

„Geležinės ledi“ titulą kadaise gavusi D. Grybauskaitė, vos prasidėjus karui Ukrainoje, iškart prabilo apie tai, kad sankcijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesustabdys, o karą gali sustabdyti tik karas, kuris jau vyksta^[2].

„Sankcijos putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia, bet be išimčių, kokias matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus...“ – prieš keletą metų savo socialinėje paskyroje rašė D. Grybauskaitė.

Karingos nuotaikos į savo mintis politikė įnešė ir pabrėždama, kad Ukrainoje vyksta visos Europos karas, tad jei V. Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, kariauti esą teks kiekvienam savo šalyse.

Vingiuotas kelias į pripažinimą – biografijoje – studijos tuometinėje Sovietų Sąjungoje

Tuo tarpu pati D. Grybauskaitė praeityje pati turėjusi ryšių su Rusija, kai 1983 metais baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete, o 1988 metais Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą, kur jai buvo suteiktas daktaro laipsnis^[3].

Kiek vėliau, 1992-aisiais, politikės akys pakrypo į JAV, kur ji studijavo Džordžtauno universitete, Vašingtone ir baigė pusmečio trukmės specialią programą vadovams.

„Studijavau Leningrade, viename geriausių Sovietų Sąjungos universitetų, o pasibaigus santvarkai, turėjau galimybę pratęsti studijas Vašingtono Džordžtauno universitete. Galėjau palyginti ir ši galimybė man buvo itin vertinga. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai, vadinamoji Gorbačiovo era, man taip pat buvo labai svarbi.

Staiga galėjai suabejoti dogmomis, atsirado galimybė diskutuoti – būtent tada įžengiau į ekonomikos mokslo pasaulį. Skaitydavome vakarietiškus makroekonomikos veikalus ir mums tai buvo be galo svarbu“, – Vokietijos dienraščiui „Franfurter Allgemeine Zeitung“ prieš daugiau nei dešimtmetį kalbėjo D. Grybauskaitė.

Skandalingi D. Grybauskaitės ir „MG Baltic“ ryšiai

Buvusios prezidentės D. Grybauskaitės pavardė mirgėjo ir „MG Baltic“ byloje dėl korupcijos, o buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis tikino, kad šalies vadovės pareigas tuo metu ėjusi politikė į jį kreipėsi su prašymu palankiai ją nušviesti savo valdomose žiniasklaidos priemonėse^[4]. Tiesa, tokių prašymų, jo teigimu, buvę ne vienas.

Kaip anuomet teigė E. Masiulis, tokie prezidentės prašymai esą turėjo būti užfiksuoti Vilniaus apygardos teismo transliuotame garso įraše iš 2015-ųjų gruodžio 1-ąją įvykusio E. Masiulio susitikimo su koncerno atstovais, tačiau įrodymai staiga pradingo.

It adata šieno kupetoje anuomet pranykę ir rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas elektroniniais laiškais) – grąžinus E. Masiuliui kompiuterį, šie buvo ištrinti. Net ir išsisaugojus jų kopijas ir norėjus perduoti jas prokurorui, šis, pasak E. Masiulio, tą daryti atsisakęs.

2018 m. žiniasklaidoje buvo paviešinta, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė galimai susirašinėjo su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. Šie laiškai esą rodė, kad prezidentė domėjosi politinėmis aktualijomis, kurios galėjo būti susijusios su koncerno interesais. Paviešinti laiškai sukėlė visuomenės diskusijas, tačiau pati D. Grybauskaitė jų turinio plačiai nekomentavo, vadindama tai manipuliacija^[5].

Skandalas dėl generalinių prokurorų D. Valio ir E. Pašilio skyrimų

D. Grybauskaitės prezidentavimo metu daug diskusijų sukėlė generalinių prokurorų skyrimas. 2010-aisiais Lietuvos vadovė į generalinio prokuroro pareigas paskyrė Darių Valį, kai dėl kritikos, susijusios su neveiklumu rezonansinėse bylose kaip antai dėl Garliavos įvykių ir Pociūno žūties, atsistatydino Algimantas Valantinas.

Būtent D. Valio kandidatūrą palaikė D. Grybauskaitė, nors daugelis teisės ekspertų ir politikų jį laikė per mažai patyrusiu tokioms atsakingoms pareigoms. Nors ir turėjo skaidrų įvaizdį, jo vadovavimo metu teisėsaugos veikla dažnai buvo kritikuojama dėl vangumo, o pats D. Valys įsivėlė į smulkų eismo įvykio skandalą.

Tačiau pati prezidentė aktyviai gynė D. Valį, net ir po to, kai jo reputacija ėmė smukti, o teisėsaugos institucijų veikla išliko neveiksminga tam tikrose srityse. Kaip vėliau paaiškėjo, D. Valys buvo D. Grybauskaitės pusbrolis.

Visgi, kertiniu akmeniu užantėje tapo po D. Valio kadencijos pasiūlyta Evaldo Pašilio kandidatūra į generalinius prokurorus, nors jis ir buvo menkai žinomas ir turėjo palyginti nedaug patirties dirbant teisėsaugos vadovybėje.

Reaguodami į E. Pašilio paskyrimą eiti tokias svarbias pareigas, daugelis politikų, teisėsaugos ekspertų ir visuomenės veikėjų teigė, kad jo patirtis nepakankama, o jo kandidatūra buvo pasirinkta remiantis lojalumu prezidentės politinei linijai, o ne profesiniais kriterijais.