Chaosas Suomijoje: rezervistams masiškai „bėgant“ iš sąrašų, iškeltas nacionalinio saugumo klausimas

Suomių elgesys prašant pašalinti iš rezervų yra „nepatriotiškas“

Suomijoje drastiškai padidėjo skaičius piliečių, prašančių atleisti juos iš karinio rezervo ir perkelti į civilinės gynybos tarnybą. Skelbiama, kad prie to reikšmingai prisidėjo gynybos ministro Antti Häkkänen siūlomi teisės aktų pakeitimai, o per vieną dieną buvo pateikti net 293 prašymai, o tai viršijo skaičių, kuris buvo pasiektas prasidėjus konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos.

Vėliau ministras tokius piliečius pavadino „nepatriotiškais“, ir pareiškė planuojantis užkirsti kelią panašiems prašymams ateityje^[1]. Šis gautų prašymų šuolis kontrastuoja su įprastu metiniu 300-400 paraiškų vidurkiu, išskyrus 2022 m., kai dėl Ukrainos konflikto buvo pateikta daugiau kaip 3 800 paraiškų.

Privalomoji karo tarnyba Suomijoje taikoma vyrams nuo 18 iki 60 metų. Į rezervą perkeliami asmenys, atlikę karinę tarnybą Suomijoje, o šiuo metu skaičiuojama, kad rezerve yra apie 900 tūkst. karių.

Svarstoma uždrausti galimybę rezervistams užimti atsargos suolelį

Suomijos gynybos ministras A. Häkkänen vietiniam dienraščiui „Kyrönmaa“ teigė, kad šalyje planuojama priimti teisės aktą, draudžiantį rezerve esantiems kariams keisti savo poziciją ir išeiti „į atsargą“^[2].

Leidinys „Yle“ pateikė užklausą elektroniniu paštu Suomijos gynybos pajėgoms, kurioje prašė pateikti savo poziciją šiuo klausimu.

Atsakyme buvo pažymėta, jog būtinybę peržiūrėti įvairius galiojančius teisės aktus esą paskatino saugumo padėtis Suomijoje, o ypatingai – galiojančios taisyklės dėl rezerve esančių karių atsistatydinimo.

Gynybos pajėgų tvirtinimu, masinis rezervistų atsistatydinimas, blogiausiu atveju, gali kelti pavojų Suomijos gynybos pajėgumams, nepaisant to, kad įstatymas nedraudžia rezervistų statuso kariuomenėje keitimui.

Suomiai išgyvena hibridines migrantų atakas iš Rusijos

Dar 2023-ųjų pabaigoje nelegalių migrantų situacija Suomijoje priminė 2022 metų vasarą Lietuvoje. Šiaurėje esančiai valstybei laikinai uždarius visus savo pasienio kontrolės punktus, išskyrus vieną, buvo sulaukta neteisėtų migrantų iš trečiųjų šalių bangos^[6].

Pagrinde per sieną su Rusija keliavo migrantai iš Afganistano, Kenijos, Maroko, Pakistano, Somalio, Sirijos bei Jemeno.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen sausio 25 d. pareiškė, kad migrantų siuntimas prie Suomijos sienos – tai hibridinės atakos iš Rusijos dalis^[7]. Ji patikino, esą Suomijos vyriausybė nežinanti, kokie susitarimai tarp neteisėtų migrantų ir Rusijos pareigūnų, galėjo būti sudaryti, tačiau kai kurie pabėgėliai Suomijos tarnyboms yra teigę, neva turėjo du pasirinkimus – arba vykti į karą Ukrainoje, arba kirsti sieną su Suomija.

Nacionalinio saugumo klausimas iškeltas po prisijungimo prie NATO gretų

Gyveno sau ramiai iki tol neutralumo statusą išlaikiusi, Skandinavijos šalių grupei priklausanti Suomija, kol prireikė jai geopolitinės įtampos metu prisijungti prie NATO aljanso. Iškart tą padariusi įsigijo priešą – Rusiją.

Tokį Suomijos žingsnį Rusija įvardijo kaip „pavojingą istorinę klaidą“, kuri susilpnins saugumą regione, padidins konflikto riziką ir privers Maskvą imtis atsakomųjų veiksmų^[3].

Iš rusų pusės taipogi dar šią žiemą buvo siųsta bauginanti žinutė Suomijai – vienas svarbiausių Maskvos diplomatų M. Uljanovas pareiškė, kad tuo atveju, jei prasidės karinė eskalacija su NATO, suomiai esą nukentėsią patys pirmieji^[4].

Įtampa juntama ir Norvegijoje, kurios gynybos ministras įspėjo tautiečius būti pasirengusiems galimam konfliktui su Rusija net ir pasibaigus Maskvos invazijai į Ukrainą^[5].

Rusija ir Suomija turi 1 300 km (800 mylių) sieną, o Maskva jau iškart po Suomijos įstojimo į karinio aljanso gretas pareiškė, kad sustiprins jos vakaruose ir šiaurės vakaruose dislokuotus karinius dalinius.