A. Landsbergienė sieks juodo karatė diržo: pas graikus ar lietuvius?

Jei aš galiu – galite ir jūs

47-erių Austėja Landsbergienė, socialinių mokslų daktarė ir edukologė, kaip paaiškėjo, ne tik aktyviai praktikuoja karatė, bet ir jau yra gavusi rudąjį diržą^[1]. Be to, kad yra keleto knygų autorė, o taip pat – dirba vadovaujamąjį darbą, pastaroji, regis, „stabdyti” neketina – sužibo ir sporto srityje. Iš tiesų, kol šioji didžiuojasi nuveiktais darbais ir diržų kolekciją pildo rudais atspalviais, tam tikroje plotmėje neatsilieka ir vyro Gabrieliaus Landsbergio sesers šeima. Šioji žeria patarimus, kaip neva tinkamai ugdyti vaikus – jei kam nors nejučia prireiktų.

Dalis tautiečių suklūsta: galbūt tokiu būdu ruošiama viena kita šilta kėdė – juk iš pradžių reikia tinkamai prisistatyti – na, kad auditorijos palankumą pelnyti – o po to jau – „Dievo” valia. Nors A. Landsbergienė kol kas negali dalintis profesionaliais patarimais apie karatė technikas, jos patirtis ir požiūris apie šią kovos menų šaką daliai lietuvių gali pasirodyti bemaž įkvepiantis – kaip ir ji pati...

Austėja, kaip teigiama, pradėjo intensyviai sportuoti per karantiną. Žinoma, jog sportas padeda išlaikyti vidinę ramybę ir sveikatą. Tačiau šįsyk šioji deleguoja savo pavyzdį ne kaimynams graikams, o Gerovės valstybės gyventojams. Ji prisimena, jog iš pradžių negalėjo padaryti nė vieno atsispaudimo, bet su laiku pasiekė reikšmingų rezultatų. Anot jos, viskam reikalingas reguliarumas ir disciplina – nes tai padeda tobulėti ir siekti aukštesnių tikslų (o galbūt ir postų).

A. Landsbergienė rengs karatistus?

Moteris pabrėžia, kad svarbu turėti vidinę motyvaciją ir aiškius tikslus, kurie skatina tobulėti ir nepasiduoti sunkumams. Praktikuodama karatė, A. Landsbergienė teigia pastebėjusi pagerėjusią fizinę formą bei padidėjusį pasitikėjimą savimi. Tiesa, taip toli galimai „nevažiuotų”, jei ne palaikymas iš artimųjų. Be to, pastarosios vyras taip pat praktikuoja karatė, tad yra ne tik pavyzdys, bet ir palaikymo šaltinis. 

Nors palaikymo komanda iš pažiūros – stipri ir valinga, dalis tautiečių šios istorijos sumanytojus linkę traukti per dantį: 

„Juk kai palaikai, karts nuo karto gali ir bokso kriauše dėl mylimo žmogaus pasiversti”, – sako pastarieji.

Vis dėlto, prieš pora metų, rinkdamasi šią sporto šaką, moteris svarstė, ar apie pasirinkimą prasitarti šeimos nariams^[2]. Mat norėjo būti tikra, kad veiklos nemes. Kita vertus, pastarosios tikinimu, be vidinės motyvacijos genijumi netapsi – net jei turėsi puikius genus ir naudingus ryšius. Tad kai kada būtina pasitempti ir įdėti pastangų.

Šiuos išskirtinius žmones galimai jungia keli dalykai – šilta vieta ir vila po Graikijos saule. A. Landsbergienei jau nuo ankstyvos vaikystės kovos menai buvo labai įdomi terpė. Pastaroji replikuoja, esą malonu bei naudinga išmokti valdyti emocijas. Tai ji daro įvaldydama kovos menus. Tiesa, ilgas kelias neapsieina be iššūkių, mat dabar moteris siekia gauti juodą diržą. Galbūt, mažais žingsneliais, Landsbergienė pamažu gyvenimo meno mokys ir kitus.

O nuveiktų darbų sąrašas – išties ilgas. A. Landsbergienė yra ne tik socialinių mokslų daktarė, ji – ir privačių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir „Karalienės Mortos mokykla“ steigėja bei vadovė^[3]. Moteris dalyvauja švietimo srityje kaip konsultantė, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintoja. Taip pat yra įvairių švietimo projektų iniciatorė, pavyzdžiui, „Mokytojų akademijos“ ir švietimo konferencijos „LearnED“. Kita vertus, jos indėlis švietimo sistema neapsiriboja, – nuo siekio modernizuoti ir tobulinti ugdymo procesus bei skatinti inovacijas iki subinių spardymo metodų, nominuotų vienu kitu diržu. 

A. Landsbergienės idėjos vertinamos skeptiškai

Inovatyvių ugdymo metodų diegimas neapsieina be kritikos strėlių – nelyg Austėjos domėjimasis minėta sporta šaka.

Nepaisant to, jog Landsbergienės įkurtos privačios mokyklos taiko pažangius ugdymo metodus ir tarptautines programas, jų prieinamumas ribotas dėl aukštų mokslų kainų. Tai savo ruožtu kelia susirūpinimą dėl socialinės atskirties didėjimo ir nelygių galimybių tarp skirtingų socialinių sluoksnių vaikų. A. Landsbergienės propaguojami ugdymo metodai, kaip teigiama, iš tiesų kartais prieštarauja tradicinėms švietimo vertybėms, prie kurių yra pripratę mokytojai, tėvai bei mokiniai.

Žinoma, kad 2024 m. žiniasklaidoje pasirodė informacija apie privačios mokyklos statybas Vilniaus Kalnėnų rajone. Buvo teigiama, esą mokykla pastatyta vietoje, kur anksčiau planuota statyti valstybinę ugdymo įstaigą. Be to, buvo pranešta, jog Vilniaus miesto savivaldybė skyrė lėšų infrastruktūros, tokios kaip keliai ir komunikacijos, plėtrai aplink privačią mokyklą. Tai sukėlė nepasitenkinimą dėl viešųjų išteklių naudojimo privačių interesų labui. Kadangi Austėja tarpsta politinės šeimos fone, įtariama, kad sprendimai dėl mokyklos statybų ir infrastruktūros plėtros galėjo būti paveikti politinių ryšių. Tačiau kadangi žmonės įpratę už viską atleisti, istorija netrunka būti paslėpta po nauju – karatė – lapu.