Parvovirusas sparčiai plinta vaikų tarpe: kaip išvengti?

Lietuvoje auga sergamumas parvo virusu

Pavasaris siejamas ne tik su vis sparčiau šiltesniais orais ir bundančia gamta, bet ir su sparčiai plintančiomis ligomis. Bakterijos ir virusai pasinaudoja laikotarpiu, kai po žiemos žmogaus organizmas yra labiau nusilpęs ir jį atakuoja. Taip išauga skirtingų peršalimo ligų susirgimų skaičius, plinta ir skirtingos virusinės infekcijos.

Tokį paveikslą matome ir dabar: Lietuvoje šiuo metu pastebimas ne tik peršalimo ligų susirgimų šuolis, bet ir sparčiai plintanti parvovirusinė infekcija. Bėrimais pasireiškiantis parvo virusas, dar žinomas kaip infekcinė eritema arba tiesiog raudonų žandų liga, ypatingai dažnai diagnozuojama vaikams.

Tačiau mažyliai parvovirusu perserga sąlyginai lengvai; žymiai labiau pavojinga ši pavasarinė infekcija yra vyresnio amžiaus žmonės, turintiems kitų sveikatos problemų, taip pat ir nėščioms moteris.

Esant parvo viruso sergamumo pikui, geriau pasisaugoti. O tai padaryti padeda žinojimas, kaip virusu užsikrečiama, infekcinės eritemos simptomų atpažinimas, ligos diagnostika bei jos eiga.

Parvovirusas pasireiškia bėrimu, temperatūra ir sąnarių skausmu

Parvovirusas, tiksliau – jo atmaina B19, medicinoje dar yra žinomas tokiais pavadinimais kaip parvovirusinė infekcija arba infekcinė eritema.

Parvo virusas priklauso virusų, galinčių sukelti infekciją, šeimai. Dauguma šio viruso atmainų veikia gyvūnus, pavyzdžiui, kates ir šunis. Jais žmonės užsikrėsti negali, o gyvūnai gali būti skiepijami nuo šios ligos. Tačiau parvoviruso B19 atmaina užkrečia tik žmones^[1].

Infekcinės eritemos pagrindinis simptomas yra raudonas odos bėrimas. Dažniausiai šis bėrimas pastebimas ant veidos odos, skruostų. Būtent todėl liaudyje parvo virusas dažnai yra vadinamas tiesiog raudonų žandų liga.

Parvovirusui progresuojant, bėrimas plinta, išryškėti gali ant viso kūno. Bėrimai gali tapti intensyvesni ir vėl pradingti, situaciją neretai pablogina karštis, tiesioginė saulės šviesa. Tuomet bėrimų gali atsirasti pakartotinai. Taip pat gali atsirasti odos iškilimų ir dėmesių^[2], o toks bėrimas gali išsilaikyti nuo kelių dienų, iki savaitės ar net kelių.

Pagrindiniai parvoviruso simptomai vaikams yra šie:

• Odos niežulys;
• Odos raudonis, bėrimai: pirmiausia parausta skruostai, po to atsiranda rožinės spalvos skausmingų papulių, dėmelių.
• Neaukšta temperatūra, pasireiškianti dar iki pasirodant bėrimams;
• Gerklės skausmas;
• Galvos skausmas;
• Silpnumas;
• Virškinimo sutrikimai, taip pat ir pilvo skausmas, pykinimas, viduriavimas.

Dažniausi parvo viruso simptomai suaugusiems yra šie:

• Užsikrėtus suaugusiam asmeniui, įprastai daug bėrimų neatsiranda.
• Būdingi panašūs į menką peršalimą simptomai: sloga, gerklės, galvos skausmas, neaukšta temperatūra.
• Gali būti jaučiamas sąnarių skausmas bei maudimas.

Parvovirusinė infekcija gali prisidengti ir kitų ligų simptomais

Kita vertus, vos paraudonavus žandams nereiktų įtarti parvovirusinės infekcijos. Žandų raudonis gali būti susijęs su skirtingais veiksniais: žmogaus emocine būkle, fiziniu aktyvumu, perkaitimu, taip pat ir su kitais sveikatos sutrikimais, įvairiomis alergijomis, kurios ypač suaktyvėja pavasario laikotarpiu.

Skruostų raudonis gali būti siejamas su išsiplėtusiais kapiliarais ir kuperoze arba liaudyje geriau žinoma kaip rožine.

Tai liga, kuriai progresuojant kapiliarų tinklas plečiasi, ant veido lieka aiškiai pastebimi bėrimai, kuriems būdingos mažos cistos ar mazgeliai^[3]. Pradinėse rožinės stadijose atsiradę bėrimai gali būti lengvai supainiojami su parvo virusu, nors pastarasis atpažįstamas tuo, kad bėrimai po kelių ar keliolikos dienų dingsta.

Bėrimai ant veido ir ypatingai skruostų gali atsirasti ir dėl egzemos^[4]. Ant odos atsiradę bėrimai sukelia niežėjimą ar net tinimą. Liga įprastai pasireiškia vaikystėje, todėl dažnai gali būti painiojama su vaikus užpuolusiu parvo virusu.

Vis dėlto, egzema išsiskiria tuo, kad liga išsausina odą, ji pleiskanoja, sergantis žmogus gali jausti skausmą. Tai įprastai nėra būdinga sergant infekcine eritema.

Infekcine eritema dažniausiai užsikrečia vaikai, bet liga labiau pavojinga suaugusiems

Dažniausiai parvovirusinė infekcija smogia vaikams, maždaug 3–15 m. amžiaus. Parvo virusu vaikai užsikrečia darželiuose, mokyklose, kitose susibūrimo vietose, dažniausiai – būtent atšilus orams, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais.

Parvovirusu serga ir suaugę, tačiau jiems liga pasireiškia be įprastinio infekcinei eritemai bėrimo, o veikiau staigiu sąnarių būklės pablogėjimu arba karščiavimu.

Parvoviruso ypatingai saugotis turėtų nėščios moterys. Virusas gali stipriai paveikti vaisių, yra maždaug 30 proc, rizika, jog nėščioji parvo virusą perduos ir vaisiui, maždaug 5-10 proc. tokių atvejų, vaisius žūsta.

Kitais atvejais, dėl parvovirusine infekcija sergančios motinos, vaisiui gali išsivystyti įvairios kitos komplikacijos: vaisiaus vandenė, hepatitas, sunki mažakraujystė, širdies raumens uždegimas ar širdies nepakankamumas. 

Parvovirusas taip pat pavojingas ir asmenims, turintiems kraujo ligas ir panašių sutrikimų, imunosupresinės būklės žmonėms.

Vis dėlto, likę maždaug 20 proc. parvoviruso atvejų yra visiškai besimptomiai, juo užsikrėtę asmenys taip ir nežino, kad serga bei perduoda virusą kitiems^[5].

Parvovirusas plinta per kvėpavimo takus

Parvo virusas plinta didelėse susibūrimų vietose ir yra perduodamas nuo žmogaus žmogui per kvėpavimo takų lašelius, taip pat per kraują arba kraujo produktus, nėštumo metu.

Asmuo yra labiausiai užkrečiamas ankstyvoje parvovirusinės infekcijos stadijoje, kai pasireiškia karščiavimas arba į peršalimą panašūs simptomai.

Įprastai liga susergama per 5–15 d. nuo kontakto su užsikrėtusiu asmeniu, bet kartais parvovirusas užkrėsti kitus gali likus apie 10 dienų dar iki pasirodant bėrimams.

Jiems pasirodžius, parvo virusas jau nėra perduodamas. Svarbu atsiminti ir tai, kad kartą gyvenime juo persirgus, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

Gydytojai parvo virusą nustato pagal klinikinius simptomus, specialus gydymas netaikomas

Infekcinė eritema ja susirgusiems pacientams dažniausiai yra diagnozuojama pagal pagrindinius kinikinius požymius.

Parvo viruso diagnozę apsilankius pas šeimos gydytoją galima patvirtinti radus specifinių antikūnų kraujo serume ar aptikus viruso nukleorūgščių kraujyje, likvore, kaulų čiulpuose. Sergančiam asmeniui atlikus kraujo tyrimą esant parvovirusinei infekcijai, matomas visų kraujo ląstelių sumažėjimas, dar vadinamas pancitopenija. Taip pat pastebimi padidėję uždegiminiai rodikliai.

Tačiau net ir nustačius parvo virusą, specialus gydymas ligoniui neskiriamas, nes jo tiesiog nėra. Pacientams patariama laikytis higienos normų, dažnai plauti rankas, vengti viešų susibūrimo vietų, daugiau laiko skirti poilsiui ir vartoti daug skysčių.

Ligoniams, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, gali būti skiriama intraveninio imunoglobulino, aplazinės krizės gydomos eritrocitų masės perpylimu.

Parvoviruso galima išvengti laikantis įprastų higienos normų ir stiprinant imunitetą

Norint išvengti užsikrėtimo parvo virusu, rekomenduojama laikytis kasdienių higienos ir ligų prevencinių priemonių:

• dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu;
• kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite burną ir nosį;
• venkite neplautomis rankomis liesti akis, nosį ir burną;
• venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis;
• likite namuose, kai sergate^[6].

Pavasarį siautėjant įvairiems virusams, medikai taip pat pataria stiprinti imunitetą. Tai padaryti galima įvairiais būdais, tačiau didžiausią dėmesį rekomenduojama skirti mitybai bei poilsiui.

Maitinkitės subalansuotai, valgykite kuo daugiau šviežių vaisių, daržovių, taip pat ir liesų baltymų bei sveikųjų riebalų, į savo kasdienį racioną pabandykite įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų C, E, cinko.

Į savo mitybą taip pat įtraukite maisto produktų, kuriuose gausu mineralų ir antioksidantų. Pavyzdžiui, įvairūs žalumynai, česnakai, imbieras, ciberžolė, migdolai, jogurtas ir žalioji arbata.

Be to, kiekvieną naktį stenkitės gauti 7-9 valandas kokybiško miego. Miegas yra būtinas tinkamai imuninės sistemos funkcijai ir padeda organizmui atsigauti bei atsistatyti.

Nepamirškite ir reguliarios fizinės veiklos. Orams atšilus, o saulei nušvitus vis dažniau, neturėtų būti itin sudėtinga kasdien fizinei veiklai skirti bent 30 minučių. Tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas, bėgimas, važinėjimas dviračiu arba tiesiog darbas sode. Tai padės atbaidyti ne tik parvo virusą, tačiau ir kitas ligas.