Danukas Arlauskas ir Kęstutis Bilius pašalinti iš rinkimų, nes nenurodė buvusių ryšių su KGB
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neseniai priėmė sprendimą pašalinti du kandidatus iš artėjančių Seimo rinkimų – „Taikos koalicijos“ atstovą Danuką Arlauską ir „Nemuno aušros“ partijos deleguotą Kęstutį Bilių. Pagrindinė priežastis – nepateikta informacija apie buvusius jų ryšius su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, konkrečiai KGB. Šis sprendimas sukėlė diskusijų bangą tarp politikų, kurie ėmė svarstyti apie Rinkimų kodekso keitimo būtinybę, siekiant išvengti tokių atvejų ateityje ir užtikrinti didesnį rinkimų proceso skaidrumą.
Danuko Arlausko ir Kęstučio Biliaus pašalinimas iš rinkimų kilo po to, kai paaiškėjo, kad jų anketose nebuvo nurodyta informacija apie buvusius ryšius su Sovietų Sąjungos KGB tarnybomis. VRK kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) dėl šių kandidatų praeities ir gavo atsakymą, kad abu asmenys buvo susiję su Sovietų struktūromis. Tai tapo pagrindu priimti sprendimą panaikinti jų kandidatūras.
VRK pirmininkė Lina Petronienė, remdamasi LGGRTC pateikta informacija, pabrėžė, kad abu kandidatai sąmoningai neatskleidė šio fakto, todėl toks jų elgesys laikomas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu pagal 193 straipsnį. „Komisija nusprendžia panaikinti kandidatų registravimą, kadangi jie anketoje nenurodė fakto apie tai, kad yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. (…) Tai yra laikoma šiurkščiu pažeidimu pagal Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 14 punktą“, – teigė ji („Elta“).
Politikai ragina keisti Rinkimų kodeksą, tam pritaria ir opozicija
VRK sprendimas ir iškilęs klausimas dėl kandidatų praeities neatskleidimo sukėlė diskusijas tarp politikų, kurie pastebi, kad esama teisinė bazė nėra pakankamai aiški ir reikia papildomų taisyklių, kurios užkirstų kelią dviprasmybėms.
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad svarbu užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir išvengti informacijos trūkumo, ypač tokiose jautriose srityse kaip kandidato praeitis. „Turi būti aiškumas, neturi likti vakuumo interpretacijoms ir tokiam informaciniam šešėliui. Turi būti labai aiškus atsakymas, o ne palikti atsitiktinio google pagalba išryškinti trūkstamą informaciją, dėl ko paskui galėtų būti daromi vieni ar kiti sprendimai. Tokio dvilypumo neturėtų būti, jeigu kyla teisės aktų vertinimo klausimas“ („Elta“), – sakė M. Lingė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat pritarė šiai pozicijai, teigdamas, kad po šių rinkimų yra būtina patobulinti Rinkimų kodeksą, kad būtų aiškiai apibrėžta, kokią informaciją kandidatai turi pateikti apie savo praeitį. Jo manymu, tai padės išvengti panašių incidentų ateityje. „Atsirado klaustukų, kurie reikalauja tobulinti Rinkimų kodeksą. D. Arlauskas gali aiškinti, kad jis viešai bendradarbiavo, vartaliojimosi yra. Manau, kad po šių rinkimų tikrai bus laiko iki kitų rinkimų įstatymų patobulinimui. Naujai išrinktas Seimas galės tobulinti“ („Elta“), – teigė E. Gentvilas.
Opozicija taip pat prisidėjo prie šių diskusijų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Agnė Širinskienė teigė, kad rinkėjai, ypač tie, kurie kritiškai vertina Sovietų Sąjungos represinių struktūrų veiklą, turi teisę žinoti apie kandidatus visą tiesą. Jos teigimu, šiuo atveju informacijos trūkumas galėjo turėti įtakos rinkėjų sprendimams, todėl būtina užtikrinti, kad tokia informacija būtų aiškiai ir išsamiai pateikiama. „Anksčiau niekas nedrįso tokio asmens įtraukti į savo sąrašus, bet matome, kad tokių politinių jėgų atsiranda. Šiuo atveju, manau, kad rinkėjui yra svarbu žinoti. Tai gali keisti ir rinkėjo pasirinkimą“ („Elta“), – sakė A. Širinskienė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat pridūrė, kad nors D. Arlausko informacija apie jo buvusius ryšius su KGB buvo viešai prieinama, vis dėlto verta apsvarstyti Rinkimų kodekso pataisas, kad tokių nesusipratimų ateityje nebūtų. Jo nuomone, rinkėjai turi teisę žinoti visą tiesą apie kandidatus ir tai neturėtų būti palikta atsitiktinumui.
Danukas Arlauskas ir Kęstutis Bilius kreipsis į teismą: tikisi grįžti į rinkimus
Nepaisant VRK sprendimo, pašalinti kandidatai neketina pasiduoti. Danukas Arlauskas ir Kęstutis Bilius pranešė, kad planuoja kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, siekdami apskųsti VRK sprendimą ir sugrįžti į rinkimų procesą.
Kęstutis Bilius kategoriškai neigė bet kokius ryšius su Sovietų tarnybomis, teigdamas, kad šis sprendimas yra nepagrįstas. „Aš kategoriškai neigiu savo dalyvavimą tose struktūrose, ten tikrai nebuvau. Tad klausimas, kaip į viską pasižiūrės Administracinis teismas“ („Elta“), – sakė jis. Bilius taip pat tikisi, kad teismas priims jam palankų sprendimą ir leis grįžti į rinkimų sąrašus.
Danukas Arlauskas taip pat tikina, kad niekada neslėpė savo buvusios darbovietės, tačiau teigia, kad įstatymas įpareigoja deklaruoti tik bendradarbiavimą su SSRS tarnybomis, o ne darbą jose. „Man svarbiausia teisingumas. Tai teisingumo klausimas, man įdomu kiek politinė sistema gali turėti įtakos teismams“ („Elta“), – komentavo jis.
Kandidatai turi tris dienas apskųsti VRK sprendimą, todėl tikėtina, kad šis teisinis ginčas gali užtrukti, kol bus priimtas galutinis sprendimas.
Parengta pagal ELTA.
