Italijos ir Vengrijos lyderiai aptarė Europos saugumo ir migracijos problemas
Italijos premjerė Giorgia Meloni trečiadienį Romoje priėmė kolegą iš Vengrijos Viktorą Orbaną. Abu lyderiai aptarė savo poziciją dėl taikos Ukrainoje ir padėtį Artimuosiuose Rytuose, taip pat kitus aktualius regiono saugumo klausimus.
Per pusantros valandos trukusį susitikimą G. Meloni pasveikino V. Orbaną su pirmininkavimu Europos Tarybai, be to, abu lyderiai pabrėžė nelegalios migracijos problemos sprendimo svarbą, ragino glaudžiau bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis.
Per susitikimą Italijos vyriausybėje Italijos ir Vengrijos ministrai pirmininkai akcentavo, kaip svarbu spręsti neteisėtos migracijos problemą ir paragino aktyviau bendradarbiauti su migrantų kilmės ir tranzito šalimis, taip siekiant šalinti pagrindines migracijos priežastis ir užkirsti kelią neteisėtam žmonių gabenimui.
G. Meloni bei V. Orbanas sutarė, kad reikia skubiai atnaujinti teisinę sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos migrantų grąžinimui iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Jie pabrėžė, kad yra svarbu ieškoti naujų būdų užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su ja, laikantis Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinės teisės, remiantis Italijos ir Albanijos susitarimu, kuriuo siekiama paspartinti migrantų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir priimti juos naujai atidarytuose priėmimo centruose Albanijoje[1]. Ministrai pirmininkai sutarė, kad ES teisinė sistema turi būti skubiai atnaujinta, kad repatriacija būtų paprastesnė ir greitesnė.
Italijos ir Vengrijos ministrai pirmininkai taip pat aptarė ir platesnį regioninio saugumo klausimą, pažymėdami, kad šalių bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje NATO rėmuose klesti, ypač dėl 260 Italijos karių, tarnaujančių Vengrijos vadovaujamame tarptautiniame batalione. Abi šalys toliau remia NATO ir ES iniciatyvas, kuriomis siekiama stabilizuoti Vakarų Balkanus, ir remia regiono integraciją į ES.
V. Orbanas apsilankė ir Vatikane
V. Orbanas taip pat apsilankė ir Vatikane, kur susitiko su popiežiumi Pranciškumi[2]. Susitikimo metu jie „aptarė karą Ukrainoje, daugiausia dėmesio skirdami humanitarinei padėčiai ir pastangoms skatinti taiką regione“.
Susitikime V. Urbanas buvo lydimas savo žmonos ir Vengrijos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Eduardo Habsburgo-Lothringeno. V. Orbanas pirmiausia susitiko su popiežiumi, o paskui išvyko į bendrąją audienciją Šventojo Petro aikštėje. Vėliau Vengrijos lyderis susitiko su kardinolu valstybės sekretoriumi Pietro Parolinu ir monsinjoru Mirosawu Wachowskiu, sekretoriaus pavaduotoju santykiams su valstybėmis.
Pasak Šventojo Sosto spaudos tarnybos, pokalbiuose buvo pabrėžti „tvirti ir vaisingi dvišaliai santykiai“ tarp Vengrijos ir Vatikano, ypatingą dėmesį skiriant Katalikų Bažnyčios indėliui į Vengrijos visuomenės vystymąsi ir gerovę.
Pagrindinis diskusijų objektas buvo karas Ukrainoje, atkreipiant dėmesį į jo humanitarinius padarinius ir pastangas skatinti taiką. Kitos abiem pusėms rūpimos temos apėmė Vengrijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, pagrindinį šeimos vaidmenį ir jaunosios kartos apsaugą.
Tradiciškai apsikeičiant dovanomis, popiežius Pranciškus įteikė V. Orbanui meno kūrinį „Švelnumas ir meilė“, taip pat savo popiežiaus raštų, 2024 m. Taikos žinios ir knygos „Statio Orbis“ kopijas. Mainais V. Orbanas popiežiui padovanojo 1896 m. išleistą dominikonų vienuolio Henri Didono knygos „Jėzaus Kristaus gyvenimas“ kopiją ir senovinį Šventosios Žemės žemėlapį, datuojamą XVII a. 4 dešimtmečiu.
V. Orbanas gali leistis į dar vieną taikos kelionę
O Vengrijos lyderiu kelionės Italija gali ir neapsiriboti. Pranešama, kad V. Orbanas gruodį planuoja daugiau kelionių su vadinamąja „taikos palaikymo misija“[3]. Pasak su Vengrijos ministru pirmininku susijusių artimų jo aplinkos šaltinių, gali būti, kad jis perduos išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo žinutes prezidentams Volodymyrui Zelenskiui, Vladimirui Putinui ir Xi Jinpingui.
Be to, skelbiama, kad jis jau kelis kartus kalbėjosi telefonu su D. Trumpu. Po lapkričio 5 d. įvykusių JAV prezidento rinkimų, D. Trumpas ir V. Orbanas ne kartą kalbėjosi telefonu. Manoma, kad taip V. Orbanas atsidūrė išskirtinėje situacijoje, nes dar niekada nėra buvę, kad išrinktasis JAV prezidentas taip dažnai skambintų Vengrijos ministrui pirmininkui.
Skelbiama, kad tik pirmasis skambutis buvo protokolinis. Likusieji, iš kurių paskutinis vyko praėjusią savaitę, buvo skirti konkretiems klausimams aptarti: visų pirma, D. Trumpas domėjosi, ką V. Orbanas mano apie galimybę greitai užbaigti karą Ukrainoje. Pasak šaltinio, D. Trumpui rūpėjo įvertinti Rusijos gebėjimą tęsti kovą ir Vladimiro Putino režimo atsparumą.
V. Orbano nuomone, remiantis išteklių skirtumu, pirmiausia turėtų būti pasiektos skubios paliaubos ir tik tada turėtų prasidėti derybos dėl ilgalaikės taikos. Šios idėjos gana artimos D. Trumpo pažadams „baigti karą per 24 valandas.“
Pasak šaltinio Vengrijos vyriausybėje, esant tokiai situacijai, V. Orbano „taikos palaikymo misija 2.0“ gali prasidėti jau šį gruodį. Detalės kol kas nežinomos, tačiau greičiausiai kelionės metu jis vėl susitiks su V. Zelenskiu, V. Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Gali būti, kad misija sutaps su gruodžio 19 d. Briuselyje vyksiančiu ES aukščiausiojo lygio susitikimu.
Vengrijai perėmus pirmininkavimą ES, premjeras V. Orbanas dar liepos mėnesį vyko į vadinamąją „taikos misiją“. Jis lankėsi Kijeve, Maskvoje ir Pekine, po to susitiko su D. Trumpu, kuris tuomet dar buvo tik kandidatas į JAV prezidentus.
Šios misijos rezultatas – V. Orbano perduotas „taikos planas“, pagal kurį JAV, Europa, Kinija ir Turkija galėtų atlikti lemiamą tarpininkų vaidmenį paliaubose tarp Rusijos ir Ukrainos. Jis taip pat paragino pradėti dialogą su Maskva ir atkurti diplomatinius santykius.
