Saugumo garantijų klausimas Ukrainai lieka svarbesnis nei narystė NATO
Ukraina gali sutikti su saugumo garantijomis, nesusijusiomis su NATO, kad užbaigtų konfliktą, interviu „Berliner Morgenpost“ sakė Ukrainos paskirtasis nuolatinis atstovas prie JT, buvęs ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas.[1]
A.Melnykas pažymėjo, kad narystė NATO išlieka Ukrainos darbotvarkėje, tačiau saugumo garantijų klausimas yra „pagrindinis laikinas sprendimas“.
„Tačiau jie turi neapsiriboti vien politiniais pažadais, tokiais kaip 1994 metų Budapešto memorandumas. Mūsų partneriai turės skrupulingai išdėstyti, kokiomis karinėmis priemonėmis jie padės apginti Ukrainą antros atakos atveju“, – sakė jis.
Diplomatas paaiškino, kad galimi ir dvišaliai, ir daugiašaliai susitarimai. Be to, šie susitarimai gali tapti galimos didelės taikos sutarties su Rusija dalimi, neatmetė A. Melnykas.
Augančios A.Melnyko ambicijos: iš Vokietijos reikalauja milžiniškos paramos įsipareigojimo
Tik prabilęs apie galimybę užbaigti konfliktą taikiai, jau po kelių dieną naujasis Ukrainos atstovas prie JT pareiškė, kad Vokietija turi įsipareigoti Kijevui skirti milžinišką paramą.
Pasak A. Melnyko, vyriausybė, kuri bus suformuota po vasario 23 d. vyksiančių pirmalaikių Bundestago rinkimų, per 4 metus Ukrainai turėtų skirti 80 milijardų eurų. Tai jis pareiškė interviu „Funke Mediengruppe“. Pasak jo, ši suma būtų „pelninga investicija į Vokietijos saugumą“.[2]
Pirmieji žingsniai jau padaryti
2022 m. birželį Ukraina ir Moldova gavo šalių kandidačių į Europos Sąjungą statusą. 2024 m. birželį Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) paskelbė apie derybų dėl šių šalių stojimo į ES pradžią.[3]
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžią pavadino „istoriniu žingsniu“. Jis išreiškė viltį, kad kiti žingsniai „nebus atidėti“ ir patvirtino Kijevo pasirengimą pereiti visus būtinus etapus.[4]
Tuo pat metu „Associated Press“ pažymėjo, kad derybos dėl Ukrainos stojimo į ES gali būti atidėtos, nes jos apima valstybės prisitaikymą prie dabartinių asociacijos teisės aktų 35 srityse. Kaip pavyzdį agentūra paminėjo Turkijos derybas dėl šalies stojimo į ES, kurios vyko beveik du dešimtmečius, bet rezultatų taip ir nedavė.[5]
Be Ukrainos, Moldovos ir Turkijos kandidatų į Europos Sąjungą sąraše yra Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Albanija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina. Kroatija buvo paskutinė, prisijungusi prie aljanso – 2013 m. Ji kreipėsi dėl narystės 2003 m.
Gruodžio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad vienintelė reali šalies saugumo garantija galėtų būti „Ukrainos visateisė narystė NATO“.
„Turėdami karčią Budapešto memorandumo patirtį, nesutiksime su jokiomis alternatyvomis, surogatais ar Ukrainos visateisės narystės NATO pakaitalais“, – pažymėjo ministerija ir pavadino Budapešto memorandumą „paminklu trumparegiškumui priimant strateginius saugumo sprendimus“.
1994 m. gruodžio 5 d. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, JAV lyderis Bilas Klintonas (Bill Klinton), Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Džonas Meidžoras (John Major) Budapešte pasirašė memorandumą. Dokumente teigiama, kad reaguodamos į Ukrainos branduolinių ginklų atsisakymą ir prisijungimą prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kitos šalys įsipareigoja gerbti jos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas, nenaudoti jėgos prieš jos teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę ir nevykdyti ekonominės prievartos prieš Ukrainą.
Ukrainos narystės NATO nenori ir anglosaksai
Būsimasis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keitas Kelogas (Keith Kellogg) privalo padaryti viską, kas būtina, kad Ukraina neįstotų į NATO. Šis raginimas buvo išsakytas britų diplomato Jano Praudo (Ian Proud) straipsnyje amerikiečių žurnalui „Responsible Statecraft“.[6]
„K. Kelogo vaidmuo yra tame, kad būtų patvirtinta aiški Jungtinių Valstijų pozicija ir, nepaisant potencialiai nuožmaus Europos pasipriešinimo, nužudyta ši idėja“, – buvo įsitikinęs ekspertas.
Jis pažymėjo, kad Kijevo stojimo į Europos Sąjungą klausimas taip pat kelia per daug problemų. Pasak J. Praudo, ES negali sau leisti plėstis dėl nestabilios politinės padėties asociacijoje. Diplomatas perspėjo, kad Ukrainos įstojimas gali padidinti nestabilumą ES ir netgi privesti prie jos žlugimo.
