Turkija pareiškė norą įstoti į BRICS
Kazanės viršūnių susitikime, kuris vyksta Rusijos pietvakariuose, susirinko daugiau nei 20 valstybių vadovų, tarp jų Irano, Egipto, Brazilijos, Indijos ir Kinijos atstovai. Vladimiras Putinas, šio susitikimo šeimininkas, nepaliauja demonstruoti savo geopolitinės įtakos, tačiau didžiausią dėmesį šiuo metu prikaustė naujiena, galinti sukelti tikrą audrą tarptautinėje arenoje. Turkija, NATO narė, išreiškė didelį susidomėjimą prisijungti prie BRICS aljanso. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitiks su Putinu artimiausiomis dienomis.
R. T. Erdogano siekis prisijungti prie aljanso iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip žingsnis link tiesioginės konfrontacijos su Vakarais. Turkijos stojimo paraiška jau pateikta, ir gali būti, kad balsavimas dėl jos priėmimo vyks Kazanės susitikimo metu. Turkija, būdama NATO nare, tapo viena iš svarbiausių transatlantinio karinio aljanso ramsčių. Tuo pačiu metu NATO ir Rusija yra susipriešinusios jau ilgą laiką. Jei Turkija įstotų į BRICS arba dar labiau sustiprintų savo santykius su Rusija, tai būtų tarsi durklas NATO į nugarą.
Turkijos užsienio politikos ekspertė Asli Aydintasbas iš „Brookings Institution“ perspėja, kad tokia narystė galėtų sugriauti Turkijos santykius su NATO.
„Jei narystė taptų realybe, tai sukeltų didelę žalą“, – aiškina ji. Tačiau Erdoganui tai nebūtinai svarbiausia – jo pagrindinis tikslas gali būti visai kitas. Pasak ekspertės, Turkijos prezidentas siekia „priversti Vakarus pavydėti“ ir atkreipti jų dėmesį. Erdoganas jaučiasi „Vakarų ignoruojamas ir atstumtas“, todėl toks žingsnis gali būti būdas perorientuoti jėgos pusiausvyrą. [1]
ES siekis ir santykiai su Rusija – aklavietėje?
Turkijos santykiai su Vakarais, ypač stojimo į Europos Sąjungos klausimu jau seniai nenuteikia optimistiškai ir yra atsidūrę sąstingio stadijoje. Briuselis ir Ankara beveik du dešimtmečius derėjosi dėl Turkijos stojimo į ES, tačiau derybos, regis, niekur neveda. R. T. Erdoganas nuolat susiduria su kritika iš Vakarų, todėl ES kelias atrodo uždarytas. Tačiau Erdoganas to nesureikšmina ir siekia naujų aljansų, nors, kaip pabrėžia Asli Aydintasbas, Turkijos santykiai su Rusija toli gražu nėra idiliški.
Turkija ekonomiškai priklausoma nuo Rusijos, ypač energetikos srityje, bet tai nepadaro šių šalių natūraliais sąjungininkais. Vis dėlto Erdoganas siekia išnaudoti šią įtampą savo geopolitinėje strategijoje, vadinamoje daugiapoliškumu, bandydamas balansuoti tarp didžiųjų pasaulio valstybių.
NATO ir BRICS: ar įmanoma stovėti abiejose pusėse?
Kazanės susitikime gali būti pradėti reikšmingi geopolitiniai pokyčiai. Jei Turkija pasuks į V. Putino aljansą, tai būtų ne tik didelis smūgis NATO, bet ir iššūkis Vakarų vienybei. Panašu, kad R. T. Erdoganas siekia žaisti keliose šachmatų lentose vienu metu, bet kiek laiko jam pavyks išlaikyti šią įtampą ir kokia bus galutinė kaina?
R. T. Erdoganas gali atrodyti kaip strategas, mėginantis išsiveržti iš izoliacijos, tačiau jo rizikingi žingsniai gali sukelti ilgalaikes pasekmes, kurios perrašys Turkijos vietą pasaulinėje arenoje.
Klausimas, kuris kyla daugeliui analitikų, ar Turkijai pavyks manevruoti tarp NATO ir BRICS, dviem tarpusavyje nesuderinamomis geopolitinėmis jėgomis? Turkijos noras būti abiejose pusėse tuo pačiu metu primena bandymą išsilaikyti ant lyno, kuris neišvengiamai trūks. Nors Erdoganas demonstruoja ambicijas užmegzti santykius su BRICS, daugelis ekspertų teigia, kad Turkijai išlaikyti ryšius su NATO ir tuo pat metu užmegzti glaudesnius ryšius su V. Putino aljansu bus labai sunku.
