Vengrijos „ypatingas kelias“ ar izoliacija?

Ketvirtadienį, kovo 6 d., vykusiame specialiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime dėl Ukrainos intriga išliko beveik iki pat pabaigos: ar blokas veiks kaip vieningas frontas, palaikantis Kijevą? ES lyderiai bandė pasiekti konsensusą, ES šalių ambasadoriai kelias savaites iki pat susitikimo pradžios kartu rengė bendro pareiškimo tekstą, daugelis diplomatų išreiškė viltį dėl kūrybiško požiūrio į balsavimą ir „konstruktyvaus susilaikymo“, tačiau Viktoro Orbano atstovaujamos Vengrijos perkalbėti nepavyko, praneša dw.com.[ref lt-1]

Vengrijos lyderis atsiribojo nuo Europos Sąjungos pozicijos Ukrainos atžvilgiu, o pareiškimą priėmė ne 27, bet 26 vyriausybių ir valstybių vadovai. Kompromisas su Slovakija buvo rastas į aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų tekstą įtraukus sąlygą dėl dujų tranzito per Ukrainą.

Kas lėmė tokį Vengrijos ministro pirmininko sprendimą? „Kitaip nei kitos 26 šalys, Vengrija netiki, kad kelias į taiką Ukrainoje yra per karinę paramą, – per paskutinę spaudos konferenciją aiškino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonijus Košta (António Costa). – Vengrija turi kitokį strateginį požiūrį į karą Ukrainoje, kurį mes gerbiame. Tačiau Vengrija liko viena. Jis yra izoliuotas ir neskaldys mūsų gretų.“

Reaguodamas į tai, V. Orbanas viršūnių susitikimo pabaigoje pabrėžė, kad būtent Europos Sąjunga yra izoliuota, o Vengrija palaiko puikius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Rusija.

Europos Vadovų Taryba primygtinai reikalauja, kad Ukraina naudotųsi savo teise į savigyną nuo plataus masto Rusijos agresijos, ir dar kartą patvirtina tvirtai remianti šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose. Atrodytų, kad šios formuluotės klaidžioja iš vieno ES dokumento į kitą, tačiau, pavyzdžiui, JAV prezidento administracijos pareiškimų fone, kad Kijevui „nerealu“ susigrąžinti Rusijos užgrobtas teritorijas, Briuselio lyderiai jas laikė itin svarbiomis.

Europos Vadovų Taryba pateikė taikos Ukrainoje sąlygas

Europos Vadovų Taryba palankiai vertina visas pastangas, kuriomis siekiama teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms: be Ukrainos negali būti jokių derybų dėl Ukrainos, lygiai taip pat, kaip negali būti derybų dėl Europos saugumo be Europos, o ugnies nutraukimas yra priimtinas tik kaip proceso, kuriuo siekiama išsamaus taikos susitarimo, kuriuo gerbiama Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, dalis.[ref lt-2]

Viršūnių susitikime dalyvavęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paliaubų tema pasisakė tik po to, kai paliko Europos Vadovų Tarybos pastatą.

„Pirmiausia turi būti pasiekta ramybė danguje (raketų, tolimojo nuotolio dronų ir bombų smūgių į energetiką ir kitą civilinę infrastruktūrą sustabdymas), taip pat ramybė jūroje, tai yra, visų kovinių operacijų Juodojoje jūroje sustabdymas, kas garantuos ramią ir saugią navigaciją“, – po kelių valandų socialiniuose tinkluose rašėV. Zelenskis.

V. Zelenskis vengė bendrauti su žiniasklaida

Tiesą sakant, aukščiausiojo lygio susitikime jis nebendravo su žiniasklaida. Žurnalistai veltui laukė spaudos konferencijos ar bent jau jo susitikimo su žiniasklaida: skirtingai nuo ankstesnių panašių susitikimų, tai neįvyko. Prezidentas išskubėjo po bendrų pietų su Europos Vadovų Tarybos nariais ir nuvyko susitikti su NATO generaliniu sekretoriumi bei Belgijos karaliumi.

Likus kelioms minutėms iki aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios, Ukrainos prezidentas kartu su A. Košta ir Europos Komisijos vadove Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) buvo susitikęs su žurnalistais. Jis neatsakė į klausimus, bet pasakė keletą padėkos žodžių.

„Ačiū už palaikymą. Gerai, kad nesame vieni. Mes tai žinome ir jaučiame“, – kelis kartus pakartojo V. Zelenskis. Jo vieša kalba tuo ir apsiribojo.

Tačiau Ukrainos prezidento diskusija su Europos Vadovų Taryba per darbo pietus truko beveik dvi valandas. Taip pat buvo kalbama apie saugumo garantijas Ukrainai – čia Europos Sąjunga visiškai pritaria nuomonei, kurią ne kartą išreiškėV. Zelenskis, įskaitant ir istorinį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump): būsimą taikos susitarimą turi lydėti patikimos ir įtikinamos saugumo garantijos, padedančios atgrasyti nuo būsimos Rusijos agresijos.

Saugumo garantijų specifikos kol kas nepateiktos

Tačiau ES dar nenusprendė, kokios tiksliai bus šios garantijos.

„Geriausias saugumo garantas yra patys ukrainiečiai. Jie priešinasi daugiau nei trejus metus“, – spaudos konferencijoje sakė A. Košta.

Ši idėja taip pat atsispindėta aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose: „Taika per jėgą“ reikalauja kuo stipresnės Ukrainos pozicijos, o svarbiausias komponentas yra jos pačios galingas karinis potencialas – tiek derybų dėl karo užbaigimo, tiek po jų.

Aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo atsakyta į klausimą, kurį daugelis dabar užduoda – ar Europos Sąjunga sugebės užpildyti spragą, atsiradusią po Jungtinių Valstijų atsisakymo padėti Ukrainai. Be to, net ne visos ES šalys sutinka su teiginiu, kad Vašingtonas atsisakė padėti Kijevui.[ref lt-3]

„Esu giliai įsitikinęs, kad Amerikos parama ryšių ir žvalgybos srityje tęsis, – atviravo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. – Dažnas nuomonės pasikeitimas Vašingtone, kuris, atrodo, yra dabartinės Amerikos administracijos darbo metodas, verčia mane manyti, kad tai nėra galutinis sprendimas“. Jis išreiškė viltį, kad tai „tik derybų taktika, o ne faktai“.

O štai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tiki, kad Europos šalys gali užpildyti Jungtinių Valstijų paliktą vakuumą.

„Žinoma, turime kaupti finansinius resursus. Kaip ekonomistas galiu pasakyti, kad tai nėra taip paprasta, bet tai yra įmanoma, ir ši atsakomybė tenka mums“, – prieš viršūnių susitikimą sakė jis. Tikėtina, tokios Daukanto aikštės šeimininko kalbos Lietuvos gyventojams reiškia ne ką kitą, kaip naujus mokesčius.

Kaip ES gali greitai padėti Ukrainai?

Siekdama patenkinti skubius Ukrainos karinius poreikius, ES pasiūlė sukurti naują kelių milijardų eurų fondą, ką tradiciškai blokavo Vengrija. Nepaisant to, Europos Vadovų Taryba atsisakė „laidoti“ iniciatyvą ir nusiuntė ją peržiūrėti. Dabar Kaja Kalas (Kaja Kallas) tikisi, kad kitame – jau nebe skubiame – aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje kovo 20 ir 21 dienomis bus patvirtintas jos pasiūlymas, šį kartą su konkrečiomis sumomis.[ref lt-4]

„Mano iniciatyva susideda iš dviejų momentų: arba jūs ateinate į fondą su ginklais ir amunicija, kurių reikia Ukrainai, arba su finansavimu, kad įsigytumėte jai reikalingų ginklų ir šaudmenų iš kitų šalių“, – žurnalistams sakė ES aukščiausio rango diplomatė, pabrėždama, kad ES turės veikti labai greitai.

Jei tikėti aukščiausiojo lygio susitikimo išvadomis, pačios ES šalys yra pasirengusios „skubiai suintensyvinti pastangas, kad būtų patenkinti skubūs Ukrainos kariniai ir gynybos poreikiai“, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų, šaudmenų ir raketų tiekimas, Ukrainos brigadų mokymas ir aprūpinimas.

Kuo naujasis Europos perginklavimo planas naudingas Ukrainai?

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, Kijevui į pagalbą pasitelkiamas naujas U. fon der Lejen priemonių paketas. Nei Vengrija, nei Slovakija tam neprieštaravo, nes kalbama apie Europos Sąjungos perginklavimą. Dabar, kai Europos Vadovų Taryba iš esmės patvirtino „ReArm Europe“ planą, ES šalys galės pasinaudoti 150 milijardų eurų paskolomis iš bloko biudžeto, skirtomis ginklams įsigyti, taip pat ir Ukrainai.

„Mūsų šiandieniniai sprendimai siunčia aiškią žinią: mes laikomės savo pažadų ir stipriname savo gynybą dėl mūsų piliečių saugumo. Ir tuo pačiu didiname Europos pramonės ir technologijų konkurencingumą, – sakė A. Košta. – Mūsų pastangos stiprinti Europos gynybą bus naudingos ir Ukrainai. Nes Ukrainos saugumas yra Europos saugumo pagrindas.“[ref lt-5]

Jis priminė, kad nuo 2022 metų Europos Sąjunga ir jos šalys Ukrainai suteikė daugiau nei 135 milijardų eurų paramą, o dabar įsipareigoja ją didinti. Pasak Europos Vadovų Tarybos vadovo, kelios ES valstybės narės jau paskelbė apie savo ketinimus dėl naujų Europos Komisijos finansinių pasiūlymų skirti iki 15 mlrd.