Švietimo mokslo ir sporto ministerija pinigus varžyboms skiria kasmet, bet jų dalybos kelia vis daugiau klausimų
Portalą 77.lt pasiekė labai įdomi informacija. Skaitytojai papasakojo, kad kiekvienais metais Lietuvoje vyksta TAMS ( Tarptautinio aukštojo meistriškumo sporto renginių finansavimo konkursas ). Biudžetas kurį paskirsto Lietuvą reprezentuojamiems ir labai svarbiems renginiams yra 1 mln. eurų. Kiekvienais metais Nacionalinė sporto agentūra paraiškų gauna apie 30-40. Praėjusiais metais skirstydavo procentaliai, kad bent pusė pateiktų paraiškų būtų finansuojamos. Šiais metais kažkodėl buvo nuspręsta iš 35 paraiškų finansuoti tik 5 renginius. Iš jų net ne visi buvo pateikti svarstyti dėl jų reikiamumo Nacionalinėje sporto agentūroje ( tie kurie negavo finansavimo buvo svarstyti ir jiems buvo pritarta ) prie Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministerijos. Pastaroji pagal ministerijos kriterijus paskiria balus pareiškėjams ir taip nusprendžia kam skirti finansavimą, ir kokį.
Nacionalinėje sporto agentūroje dirbantis aukšto sportinio meistriškumo skyriaus vedėjas Marius Žiukas, portalo žiniomis, jau nuo 2023 gruodžio 31 d. yra išvykęs į Australiją, o 2024 vasario 14 d. persikėlė į Kiniją ir darbą kažkodėl vykdo per atstumą, nors turimais duomenimis tabeliuose jis dirba taip lyg būtų Lietuvoje ir dalyvauja komisijų posėdžiuose (kuriuose tik gyvas dalyvavimas). Žinoma ir gauna atlyginimą.
Kai vyko posėdis dėl TAMS renginių finansavimo jis tuo metu ėjo varžybose.[1]
Milijoninis finansavimas renginiams, kurie meistriškumu nepasižymi
TAMS šiais metais finansavimą skyrė taip: iš finansavimą gavusių 5 sporto organizacijų daugiausia – 470 tūkst. Eur – skirta pirmą kartą šalies istorijoje Europos dailiojo čiuožimo čempionatą surengusiai Lietuvos čiuožimo federacijai. 199 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėtų atiteks pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą organizuojančiai asociacijai „Hockey Lietuva“. Europos jaunimo plaukimo čempionatą surengsiančiai asociacijai „LTU Aquatics“ skirta 180 tūkst. Eur, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai (pasaulio jaunimo iki 19 m. šiuolaikinės penkiakovės čempionatas) – 129 tūkst. Eur, Lietuvos studentų sporto asociacijai (pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatas) – 21 tūkst. Eur.
Beveik pusę sumos gavo visi pelningai ir be valstybės paramos įvykęs Europos čiuožimo čempionatas.
199 tūkst. Eurų paskyrė (atrodo parašyta gražiam renginiui) Ledo ritulio I diviziono B grupės pasaulio čempionatui, tačiau tai yra pačio žemiausio pasaulyje lygio komandos, kur net neaišku ar aukšto meistriškumo sportininkai dalyvauja.
180 tūkst. Europos jaunimo plaukimo čempionatui, nors anksčiau valstybės prioritetas būdavo suaugusių aukščiausio lygio varžybos
Ir čia dar vienas įdomus momentas – 129 tūkst. Eur. skirta Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai (kurios generalinis sekretorius ir varžybų organizatorius Justinas Kinderis yra ir sporto viceministrės patarėjas ) pasaulio iki 19m. čempionatui.
Įstatymas leidžia vienai federacijai per metus dalinai valstybės lėšomis finansuoti tik 1 renginį. O J. Kinderis sugalvojo, kad per sau pavaldžią Lietuvos studentų sporto asociaciją galės prasifinansuoti ir pasaulio studentų penkiakovės čempionatą, kuriam buvo skirta 21 tūkst. Eur., nors studentai net nėra aukšto meistriškumo sportininkai.
Dėl šio skandalo Lietuvos automobilių sporto federacija, Lietuvos motociklų sporto federacija, Lietuvos motorlaivių sporto federacija ir kitos kreipsimės į administracinį teismą prašydami iš naujo vertinti paskirtą finansavimą abejotiniems ir korupcinio pobūdžio renginiams.
M. Žiukas aukšto sportinio meistriškumo skyriaus vedėjas dirba ir gauna atlyginimą net nebūdamas ir negrįždamas į Lietuvą.
J. Kinderis ir Aistė Zadelytė Kaminskė, viceministrė ir jos vienintelis patarėjas (tikriausiai tai tik sutapimas) gauna finansavimą net dviem renginiams.
Švietimo ministerija išsisukinėja nuo atsakymų apie neskaidrų varžybų finansavimą
Kadangi skaitytojų išsakyti kaltinimai skamba labai rimtai, 77.lt paprašė jos pakomentuoti Nacionalinės sporto agentūros vadovą Mindaugą Špoką ir Švietimo, mokslo bei sporto ministeriją.
Institucijoms buvo priminta, kad šiemet finansavimą gavo tik 5 renginiai, tarp kurių Ledo ritulio I diviziono B grupės pasaulio čempionatas ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos surengtos varžybos. Bei paprašyta patikslinti ar jose tikrai dalyvavo aukšto meistriškumo sportininkai Ir kodėl paramą gavo tik 5 renginiai?
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į J. Kinderį ir du kartus jo gautą finansavimą.
Galiausiai buvo bandyta pasitikslinti kaip ten yra su Mariumi Žiuku, kuris, portalo turima informacija, jis laiką leidžią užsienyje, o posėdžiuose, jei ir dalyvauja, tai tik nuotoliniu būdu, nors turi dalyvauti gyvai.
„Galite patikslinti ar ši informacija teisinga ir nurodyti, kur šiuo metu yra valstybinėje institucijoje dirbantis M.Žiukas, kuris per posėdžius užsiima kitais reikalais? Jeigu jam už tai mokamas atlyginimas, tai kodėl? Ar dalyvavimas varžybose kaip nors susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu?“, – buvo klausta abiejų institucijų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiuntė formalų tuščią atsakymą:
„Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų konkurse sporto šakų federacijos ir organizacijos gali teikti paraiškas einamaisiais metais organizuojamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms iš dalies finansuoti. Lėšos skiriamos pagal numatytus kriterijus.
Šiemet konkursui buvo numatyta skirti 1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Nacionalinė sporto agentūra konkursui gavo 35 paraiškas. Bendra paraiškų teikėjų prašyta lėšų suma pusketvirto karto didesnė nei numatytas finansavimas – 3,5 mln. Eur.
Vertindama pateiktas paraiškas, komisija pagal nustatytą tvarką ir kriterijus pareiškėjams skyrė balus. Taip pat vertino planuojamų varžybų biudžetą, juose pateiktų išlaidų dydžius, pagrįstumą ir būtinumą. Lėšos skirtos 5-ioms daugiausia balų surinkusioms paraiškoms.“
Nei apie J. Kinderį, nei apie M. Žiuką ministerija kalbėti nepanoro. Kaip ir Agentūros vadovas M. Špokas – ši institucija net nesugebėjo atsakyti į konkrečius, aiškiai suformuluotus klausimus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad portalo skaitytojai pasidalino tikra informacija ir dabar šiuo klausimu turėtų užsiimti atitinkamos kontroliuojančios tarnybos.
