44 proc. valstybės ir savivaldybės NT buvo parduota vienam dalyviui už pradinę kainą
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko išsamų tyrimą, siekdama įvertinti valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto pardavimo elektroniniuose aukcionuose teisinį reglamentavimą ir galimą korupcijos riziką. Šiame tyrime buvo atskleisti rimti trūkumai, susiję su aukcionų skaidrumu, konkurencijos stoka bei galimu interesų konfliktu, ypač tam tikrose savivaldybėse.
STT tyrimas atskleidė, kad per 2021-2023 metus buvo organizuoti 9 802 elektroniniai nekilnojamojo turto aukcionai, iš kurių tik 35 proc. buvo sėkmingi. Iš šių įvykusių aukcionų net 44 proc. buvo parduota be jokios konkurencijos, kai dalyvavo tik vienas pirkėjas. Kaip teigiama STT išvadoje, „iš 1501 įvykusių pakartotinių aukcionų, kuriuose pradinė pardavimo kaina sumažinama, 58 proc. atvejų valstybės ir savivaldybės nekilnojamasis turtas parduotas už pradinę kainą aukcione dalyvaujant vieninteliam dalyviui.“ Tai rodo, kad didelė dalis turto yra parduodama nepasiekus tikrosios rinkos vertės, kas kelia abejonių dėl aukcionų skaidrumo ir efektyvumo.
Dar svarbiau, STT nustatė, kad kai kuriuose aukcionuose turtas buvo įsigytas neskaidriai, pasinaudojant aukcionų organizatorių darbuotojų turima informacija. „Nustatyti atvejai, kai aukcionus laimėjo būdami vieninteliais aukciono dalyviais ir nupirkdami už pradinę kainą asmenys, turintys giminystės ar santuokos ryšių su aukciono organizatorių darbuotojais,“ rašoma STT ataskaitoje. Pavyzdžiui, vienos savivaldybės architektūros skyriaus darbuotojo sūnus laimėjo tris nekilnojamojo turto aukcionus ir įsigijo turtą už pradinę kainą, vieną iš jų būdamas vienintelis dalyvis.
Klausimų STT kilo dėl elektroninių aukcionų dalyvio mokesčių
STT išvadoje detaliai aprašoma, kuriose savivaldybėse buvo nustatyti didžiausi pažeidimai. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybėje registracijos mokestis siekė net 5 000 eurų, o tai, anot STT, „neskatina asmenų dalyvauti valstybės ir savivaldybei priklausančio turto elektroniniame aukcione, mažina konkurenciją ir neužtikrina, kad turtas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą.“ Kituose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, registracijos mokesčiai svyravo nuo 70 iki 250 eurų, tačiau STT pastebėjo, kad kai kuriose savivaldybėse šie mokesčiai vis tiek buvo neproporcingai dideli. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Klaipėdos rajone ir Kretingos rajone dažniausiai taikytas 100 eurų registracijos mokestis, kuris buvo laikomas per dideliu atsižvelgiant į parduodamo turto pradinę kainą.
STT taip pat pabrėžė, kad „nustatyti atvejai, kai taikytas elektroninio aukciono dalyvio registravimo mokestis buvo net didesnis nei elektroniniame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto pradinė pardavimo kaina.“ Tokios praktikos kenkia potencialių dalyvių motyvacijai dalyvauti aukcionuose, o tai savo ruožtu mažina konkurenciją ir neleidžia valstybės turtui pasiekti aukščiausios galimos pardavimo kainos.
Valstybės parduodamo turto aprašymas dažnai neišsamus, kad nesudomintų pirkėjų?
Kita svarbi problema, kurią atskleidė STT, yra nepakankamas parduodamo turto aprašymas ir viešinimas. STT tyrimo metu buvo nustatyta, kad „kai kuriais atvejais parduodamas valstybei ar savivaldybei priklausantis turtas aprašomas neišsamiai, nepateikiant svarbios informacijos, arba apskritai neaprašomas, nepateikiamos parduodamo turto nuotraukos.“ Pavyzdžiui, parduodant automobilius, dažnai nebuvo nurodoma rida ar kitos svarbios techninės savybės, kas kelia abejonių dėl pirkėjų galimybės priimti informuotus sprendimus.
STT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriuose aukcionuose apie parduodamą turtą nebuvo viešinama jo buvimo vietoje, o tai apribojo potencialių pirkėjų galimybes sužinoti apie vykstantį aukcioną. „Specialiųjų tyrimų tarnyba yra gavusi skundų, kuriuose nurodoma, kad apie aukcione parduodamą savivaldybės nekilnojamąjį turtą nėra viešinama turto buvimo vietoje,“ teigiama ataskaitoje. Tokia praktika trukdo užtikrinti aukciono skaidrumą ir sumažina konkurenciją.
Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, STT pateikė keletą svarbių pasiūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Vienas iš pagrindinių pasiūlymų yra „nustatyti asmenims teisę užsiregistruoti ir dalyvauti elektroniniame aukcione iki elektroninio aukciono vykdymo pabaigos,“ taip užtikrinant, kad visi potencialūs pirkėjai turėtų galimybę dalyvauti aukcione, nepriklausomai nuo to, kada jie pastebi galimybę. Be to, STT siūlo atsisakyti negrąžinamų registracijos mokesčių, kurie, kaip nurodoma, „apsunkina asmenų dalyvavimą aukcionuose ir mažina konkurenciją.“
STT taip pat siūlo įvesti reikalavimą skelbti išsamią informaciją apie parduodamą turtą, įskaitant išsamias turto fotografijas, taip pat paviešinti informaciją apie parduodamą turtą jo buvimo vietoje. „Tai padėtų užtikrinti skaidrumą ir sudarytų sąlygas valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą parduoti kuo didesne kaina,“ teigiama STT išvadoje.
