A. Vyšniausko atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo sukčiavimo
Antradienį Lietuvos Seimas priėmė reikšmingą sprendimą – buvo panaikinta parlamentaro Andriaus Vyšniausko teisinė neliečiamybė. Šis žingsnis atvėrė kelią pradėti teisines procedūras dėl įtarimų, susijusių su galimu sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, kai jis buvo Marijampolės savivaldybės tarybos narys.
Seimo posėdžio metu A. Vyšniauskas pats kreipėsi į kolegas, prašydamas panaikinti jo neliečiamybę ir suteikti jam galimybę gintis teisėsaugos institucijose. „Labai prašau panaikinti mano neliečiamybę ir leisti toliau teisinėmis priemonėmis gintis“, – sakė jis prieš balsavimą. Seimo nariai, balsavę už neliečiamybės panaikinimą, leido pradėti baudžiamąjį tyrimą, kurio metu bus nagrinėjama, ar parlamentaras tikrai padarė jam mestus kaltinimus.
Sprendimą pradėti tyrimą inicijavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė
Generalinė prokurorė antradienį kreipėsi į Seimą su prašymu leisti patraukti A. Vyšniauską baudžiamojon atsakomybėn. Ji pabrėžė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą, jog Vyšniauskas, būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, galimai suklastojo dokumentus, kurie buvo pateikti savivaldybės administracijai dėl veiklos išlaidų kompensavimo. Šių dokumentų pagrindu A. Vyšniauskui buvo neteisėtai išmokėta daugiau nei 2100 eurų.
Prokurorė atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta net 19 atvejų, kai buvo pateikti galimai suklastoti dokumentai. Be to, Vyšniauskas, būdamas ir Antikorupcijos komisijos pirmininku, galimai piktnaudžiavo savo pareigomis siekdamas asmeninės naudos. Šios aplinkybės sukėlė rimtų abejonių dėl jo veiklos skaidrumo ir teisėtumo.
Pats A. Vyšniauskas viešai neigė padaręs kokį nors nusikaltimą ir tvirtino, kad nėra apklaustas jokioje byloje
Vis dėlto, jis nusprendė laikinai stabdyti savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, taip pat pasitraukė iš frakcijos seniūno pareigų bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Šis sprendimas, pasak Vyšniausko, yra siekis išvengti bet kokių interesų konfliktų ir užtikrinti, kad tyrimas vyktų objektyviai.
Ši situacija atkreipė dėmesį ir į Seimo narių teisinės neliečiamybės klausimą, kuris neleidžia kontroliuoti jų veiklos taip pat griežtai kaip kitų viešųjų pareigūnų. Anksčiau buvęs Marijampolės savivaldybės kontrolierius Juozas Vaičiulis teigė, kad parlamentarai galėjo išvengti audito dėl savo teisinės neliečiamybės, kas, anot jo, trukdė atlikti visapusišką patikrinimą.
A. Vyšniausko atvejis atskleidžia sudėtingą santykį tarp teisėsaugos ir politikos, kai kalbama apie viešųjų asmenų atsakomybę už jų veiklą. Tai primena, kad teisėsaugos institucijų nepriklausomumas yra būtinas, siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir viešųjų lėšų naudojimo skaidrumą. Kaip vystysis ši situacija, dar pamatysime, tačiau jau dabar aišku, kad tai taps rimtu išbandymu tiek A. Vyšniauskui, tiek visam politiniam elitui.
