Dėl tolstančio seimo vicepirmininko posto įtūžusį R. Žemaitaitį galėtų pakeisti „valstiečiai“
Sunkus laikas „Nemumo aušrai“. Kartu su didžiule sėkme rinkimuose, ant pečių užkrito ir didžiulė atsakomybė, ir dar, žinoma, tikra neapykantos banga iš dabartinės opozicijos (tai štai net Lietuvos vadovu titulavęsis V. Landsbergis apibūdino „aušriečius“ kaip rudos spalvos). Turbūt sutiks ne vienas, kad net ir pasiekus pergalę, svarbiausia yra ją išlaikyti.
O tas, panašu, jau slysta R. Žemaitaičiui iš rankų, mat ambicingas politikas jau paleido dvi ministerijas iš trijų, į kurias buvo deleguoti nepartiniai asmenys ir apskritai neaišku, ar labai gerą įvaizdį R. Žemaitaičiui darysiantys (bet, gal ne veltui?).
Netrukus R. Žemaitaitis sulaukė ir dar vieno smūgio – negaunantis seimo vicepirmininko posto, jis dar gali likti ir be savo dešiniosios rankos A. Širinskienės, kuri piktai graso politinėmis skyrybomis.
Ugningo būdo „aušriečių“ lyderis kaipmat užsiliepsnojo ir trenkė kumščiu į stalą – nebus posto, nebebus ir „Nemuno aušros“ valdančiojoje koalicijoje. Mat kam ta valdžia, jei jos iš tiesų neturi savo rankose nė kąsnelio?
Trečiadienio rytą posėdžiavusi koalicinė taryba galiausiai nusprendė R. Žemaitaičio keliamus reikalavimus dėl parlamento vicepirmininko posto spręsti rašytiniu susitarimu, kad neliktų nesusipratimų.
Ir štai čia į politinę areną išjoja Ramūnas Karbauskis su „valstiečiais“, pareiškęs, kad valdančiojoje koalicijoje šie galėtų pakeisti išeinančius „aušriečius“. Žinoma, tik viena sąlyga – reikėtų šių labai prašyti… ir prašyti ilgai ir nuobodžiai visiems. Tada „valstiečiai“ gal ir pagalvotų.
SEB bankas vietoje Lietuvos mieliau pasirinko įsikurti Taline
Trečiadienį SEB banko grupė Baltijos šalyse pranešė konsoliduojanti savo veiklą. Pasak SEB Lietuvoje vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, sprendimą lėmė Estijos verslo aplinkos ir reguliacinio stabilumo vertinimas. O tokie pokyčiai Lietuvoje esą gali turėti ir nemenką „grįžtamąjį ryšį“, arba tiksliau – griaunamąją jėgą.
Tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas žada, kad Lietuva dar bandys pakeisti šį sprendimą, tačiau pripažino, jog Estijos pareigūnai aktyviai derėjosi su SEB dėl šios būstinės vietos. Prezidentas Gitanas Nausėda ir ekspremjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad tai optimizacijos procesas, o banko veikla Lietuvoje nesikeis[1].
Ekspertai perspėja, kad šis sprendimas gali paveikti Lietuvos investicinį patrauklumą, nes reguliacinės sistemos nuspėjamumas ir stabilumas tampa svarbiausiu kriterijumi investuotojams.
Visas žemėlapis įdomiai dėliojasi: iš pradžių Baltijos šalyse JAV ambasados priima sprendimą nebeišdavinėti žaliųjų kortų, o dabar dėl galimai nestabilios aplinkos traukiasi ir iki šiol itin stiprus finansų sektoriaus žaidėjas.
Prieš šventes LGBTIQ bendruomenė leipsta nuo staigmenų
Šventinis džiugesys aplankė ne tik paprastus mirtinguosius, bet ir tuos, nuo kurių sprendimų priklauso mirtingųjų ateitis. Tai štai prieš didžiąsias metų šventes Konstitucinis Teismas įteikė staigmenėlę LGBTIQ bendruomenei, konstatavęs, kad net ir pilnametystės nesulaukę asmenys turi teisę gauti informaciją apie netradicinės orientacijos šeimas, mat draudimai tą daryti – pažeidžia Konstituciją.
Iškart po pasirodžiusios žinios sukruto ir dabartinė seimo opozicija ir pasiūlė parlamentui imtis svarstyti šio klausimo. Visgi, pradėjus jį nagrinėti, garantuotai atsivers ir visų dabar valdančiojoje koalicijoje esančių parlamentarų tikrieji veidai ir kurias vertybes šie palaikantys.
Tačiau ne visi vieningai mąsto, kad iš esmės ši KT nuostata reikšmingai kažką keičia, mat naujausiame teismo nutarime nebuvo pasakyta nieko nauja – santuoka ir toliau lieka vieninteliu pagal Konstituciją privalomu įstatymuose įtvirtintu juridiniu instrumentu, skirtu kurti teisinius santykius tarp giminystės ryšiais nesiejamo vyro ir moters.
Visgi, tai dar ne viskas. Niekam ne paslaptis, kad garsioji Lietuvos vienalytė pora – Birutė Sabatauskaitė ir Jūratė Juškaitė susilaukė dukters. Tačiau niekas iki šiolei nesidomėjo, kaip moterims pavyko tą padaryti, mat surogatinė motinystė Lietuvoje neįteisinta. Ilgai netrukus net ir čia paaiškėjo skandalingų faktų, kad po metų laiko teisminės kovos J. Juškaitė taipogi buvo pripažinta lygiateise bendros dukros biologine mama. O tai reiškia, kad procese dalyvavęs ir trečias asmuo, bet kadangi vaikas nebuvo parduotas, baudžiamoji atsakomybė kaip ir nenumatyta.
Politikai po tokių veiksmų itin sunerimo, kad galimai per „užpakalines duris“ norima ne tik pamažu įteisinti surogatinę motinystę, bet ir vienalytę partnerystę.
Naujasis teisingumo ministras R. Mockus šią savaitę neatsigynė nei moterų, nei vyrų dėmesio
Šiuo metu „Nemuno aušros“ politikai visi yra po padidinamuoju stiklu – o ypatingai ministrai, nors ir ne visi partijai yra savi. Šią savaitę buvo išmesta stulbinanti korta, kurios neatsisakė nė vienas naujienų portalas, o dar labiau sustiprino ir po žinios sekę atgarsiai. Paaiškėjo, kad naujuoju teisingumo ministru tapęs R. Mockus kadaise, prieš dvidešimtmetį leidęs sau kartu su vyrų kompanija pabūti… striptizo klube, kur šoko šokėjos.
Tiesa, ši žinia buvo pateikta kiek kitaip, neva buvo įtarta, kad advokatas ne tik gainiojo savo akis žiūrėdamas kaip šoka dailiosios lyties atstovės, bet ir bandė savo kantrybę būdamas vienoje patalpoje neva su moterimis pagal iškvietimą. Visgi, šį faktą R. Mockus paneigė, o jo kolegos pridūrė, kad striptizą Lietuvoje žiūrėti – legalu.
Tačiau taip greitai jaunuolio kostiumo naujajam ministrui nusimesti nepavyko ir nueinanti teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kirto naujajam ministrui iš peties. Pavadinusi jį „biču“ kaipmat įsižeidė, kad per laisvą savo dieną R. Mockus nepasirodęs prie jos darbastalio, už kurio ji rymojo su gėlėmis…
V. Matijošaičio drama – nutrauktas tyrimas ir „Ryto“ klubui skirta bauda
Sunku pasakyti, ar Kauno miesto vadui V. Matijošaičiui labiau sekasi, ar nesiseka. Štai „Betsafe – LKL“ įvykdžius nors ir simbolinį, bet teisingumą ir viešai besityčiojusiems iš mero „Ryto“ fanams skyrus 500 eurų dydžio baudą, ši jų nesustabdė. Internete sprendimu besiskundę vilniečiai net siūlė vieni kitiems savo pagalbą, pavyzdžiui, ant baudos „susimesti“.
Galiausiai vietoje pareigingo baudos išmokėjimo ir santūraus susiturėjimo, „Ryto“ fanai pasirinko kitą kelią ir per sekančias varžybas vėl išplūdo V. Matijošaitį tomis pačiomis necenzūrinėmis frazėmis.
Po Žalgirio arenoje įvykusių varžybų, kada ir buvo išplūstas meras, buvo pasėtos kalbos apie neva nepagarbų V. Matijošaičio elgesį įskaitant vidurinių pirštų rodymą fanams. Kiek vėliau šios tikrovės neatitinkančios kalbos buvo demaskuotos, o policija dėl nepadorių gestų rodymo tyrimą nutraukusi, mat tam nebuvo jokių svarių įrodymų.
Lietuvos sportininkės siekia išpopuliarėti skirtingais būdais
Sena kaip pasaka žinoma strategija, kad norint išgarsėti ir būti žinomam reikia garsiai rėkti, o geriausia – politikuoti pagal tuo metu vyraujančias madas. Panašu, kad šiuo keliu panoro žengti ir iki tol Lietuvoje nežinoma sportininkė, dabar jau galinti ieškotis vakarinės suknelės nesibaigiantiems susitikimams, Kornelija Dūdaitė.
Pasirodo, kad pasaulio čempionate Lietuvą turėjusi atstovauti atletė užsiima funkciniu sportu, o iki tol buvo žinoma tik savo artimam draugų ratui. Visgi, kad išgarsėti visame pasaulyje, pasirodo, nebūtina nuogam atvykti į tokio lygio čempionatą. Pakanka ir marškinėlių su itin progresyviu užrašu, kaip antai „make russia small again“ (liet. padarykime Rusiją ir vėl mažą).
Tačiau užrašas, matyt, prigijo ne visai šio sporto bendruomenei, mat kitu atveju sportininkė nebūtų diskvalifikuota.
Tiesa, K. Dūdaitės retoriką apgynė pasaulio čempione ir vėl tapusi auksine žuvele tituluojama Rūta Meilutytė, kuri nepabūgo įkąsti ir Kauno miesto merui V. Matijošaičiui.
O štai čiuožėjai ant ledo Allison Reed, šia savaitę pasisekė kiek labiau. Sportininkei, atkakliai siekusiai Lietuvos pilietybės, pagaliau pavyko tą padaryti ir trečiadienį prisiekusi ji pagaliau tapo pilnateise Lietuvos piliete.
ES diplomatiniai, energetiniai ir saugumo iššūkiai: nuo sankcijų Sakartvelui iki sprogimo Maskvoje
Niekam ne paslaptis, kad Europos Sąjunga susiduria su diplomatiniais, ekonominiais ir su saugumu susijusiais iššūkiais. Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó kritikavo ES sprendimą svarstyti sankcijas Sakartvelo pareigūnams už policijos smurtą ir opozicijos persekiojimą, tvirtindamas, kad Sakartvelo konservatyvios valdžios pergalė rinkimuose sukėlė nepasitenkinimą liberalių jėgų tarpe.
Kol kas sankcijų įvesti nepavyko, tačiau svarstomas bevizio režimo apribojimas diplomatiniams Sakartvelo pasams. Lietuva ir Estija jau taiko sankcijas Sakartvelo politikams, tačiau net ir Austrija ragina išlaikyti dialogą ir geostrateginį bendradarbiavimą.
Tuo metu Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch kritikavo Vokietijos energetikos politiką, kuri, pasak jos, didina energijos kainas kaimyninėse šalyse.
Savo ruožtu ji paragino investuoti į tvarią energetiką ir suskirstyti šalį į elektros kainų zonas, mainais pasiūlydama atnaujinti elektros kabelio „Hansa Power Bridge“ projektą tarp Švedijos ir Vokietijos. Švedija siekia pereiti prie branduolinės energijos, manydama, kad tai padėtų stabilizuoti energijos kainas.
Saugumo srityje Maskvoje įvykęs sprogimas, per kurį žuvo Rusijos generolas Igoris Kirilovas, atskleidė įtampos gilėjimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Rusija apkaltino Ukrainos žvalgybą organizavus išpuolį, panaudojant sprogstamąjį įtaisą, kurį detonavęs Uzbekistano pilietis buvo užverbuotas Kyjivo. Rusija tvirtina, kad Vakarų nesugebėjimas griežtai pasmerkti šio išpuolio rodo jų bendrininkavimą, dar labiau gilindamas politinius nesutarimus regione.
