Buvo parengtas išsamus tarp Rusijos ir Ukrainos susitarimo projektas
Per pirmąsias karo savaites Rusija ir Ukraina galėjo susitarti dėl taikos, teigia 17 lapų susitarimo projektu besiremiantis vokiečių leidinys „Welt am Sonntag“. Vieną projekto lapą laikraštis paskelbė savo tinklapyje ir socialiniuose tinkluose.[1]
Konflikto šalys susitarimą pasiekė 2022 m. balandžio 15 dieną ir suderino pagrindinius dokumento punktus. Atviri liko tik keli klausimai, nurodė žurnalistai.
Jų turima informacija, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis juos turėjo aptarti per aukščiausio lygio susitikimą. Pasak leidinio, buvo tikima, kad susitarti pavyks, tačiau lemiamas žingsnis taip ir nebuvo žengtas.
„Ukrainai laimint mūšio lauke, Rusija net atsisakė savo maksimalių siekių. Galiausiai aptarimas baigėsi pirmosiomis tiesioginėmis derybomis, kurios, tarpininkaujant turkų prezidentui Redžepui Tajipui Erdoganui, 2022 m. kovą įvyko Turkijoje. Ties Bosforu vykusios susitikimo kadrai visam pasauliui suteikė viltį, kad kovos netrukus baigsis. Faktiškai tuomet abi šalys sėdo rengti susitarimo projekto“, – rašo „Welt“.
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai dėl karo nutraukimo Ukrainai
Susitarimas numatė, kad Ukraina nepriims į savo teritoriją, negamins ir nepirks branduolinių ginklų.
1-asis susitarimo straipsnis numatė, kad ukrainiečiai laikos nuolatinio neutraliteto ir įteisina tai šalies Konstitucijoje. Tai reiškė, kad Kijevas negali priklausyti jokiai karinei sąjungai, įskaitant NATO.
Vokiečių leidinys įvardino 13 šio straipsnio papunkčių įrodymu tuo, kad taikos susitarime „neutraliteto“ sąvoka buvo aptarta labai plačiai.
Ukraina turėjo įsipareigoti neleisti užsienio šalių kariuomenėms naudotis savo karine infrastruktūra ir nerengti šalyje jokių karinių mokymų.
Rusija sutiko, kad penki nuolatiniai JTO Saugumo Tarybos nariai (Didžioji Britanija, Kinija, Rusija, JAV ir Prancūzija) suteiktų Kijevui nuolatines saugumo garantijas. Krymui ir Sevastopoliui šios garantijos nebuvo taikomos. Kijevo reikalavimas per artimiausius 10-15 metų patikslinti pusiasalio statusą, apie ką buvo kalbama Stambulo komunikate, susitarimo projekte neatsispindėjo.
Dokumente nebuvo patikslinta, kurias rytines Ukrainos dalis apimtų jo galiojimas.
„Remiantis 3-uoju straipsniu, dokumentas netrukdė Kijevui jungtis į prie ES“, – patikslino leidinys.
Straipsnio autoriaus teigimu, 5-asis projekto straipsnis numatė mechanizmą, primenantį padėtį su NATO pagalba.
„Ginkluoto Ukrainos užpuolimo atveju garantijas suteikusios šalys privalėjo palaikyti Kijevą ir ne vėliau kaip per tris dienas padėti pastarajam realizuoti savo teisę į savigyną, kaip kad tai reglamentuoja JTO. Pagalba galėjo būti suteikta bendrais visų šalių ar atskirais vienos iš jų veiksmais“, – patikslino žurnalistai.
„Welt“ duomenimis, 15-ame straipsnyje buvo kalbama apie tai, kad sutartį privalėjo ratifikuoti kiekviena iš tų šalių, kurios atstovai būtų po ja pasirašę. Leidinys daro prielaidą, kad tai buvo padaryta Ukrainos pageidavimu, siekiančios užsitikrinti, kad pavojaus atveju Rusija panaudos apsaugos mechanizmą, primenantį tą, kuriuo vadovaujasi NATO šalys.
Straipsnyje taip pat nurodyta, kad viena iš esminių šio klausimo problemų tapo reikalavimas, jog tokiam sprendimui buvo būtinas vieningas visų, garantijas suteikusių šalių sutarimas, kas suteikė Rusijai galimybę vetuoti bet kokį sprendimą. Taip pat Maskva nesutiko su tuo, kad užpuolimo atveju būtų uždaryta Ukrainos oro erdvė.
„Tai, nepriklausomai vienas nuo kito, „Welt am Sonntag“ patvirtino du ukrainiečių derybininkai. Oficialiai Ukraina tai neigia“, – nurodoma straipsnyje.
Rusija siekė ženklaus karinių pajėgų sumažinimo Ukrainoje
Pasak medžiagos autorių, dar vienas klausimas, aptariamas dokumente projekte, buvo Ukrainos karinių pajėgų sumažinimas. Rusija iškėlė reikalavimą Ukrainos kariuomenės skaičių sumažinti iki 85 tūkst. karių, tankų – iki 342 vienetų, naikintuvų – iki 102 vnt., karinių laivų – iki 2 vnt., šarvuotos technikos – iki 1029 vnt., sraigtasparnių – iki 35 vnt., artilerijos sistemų – iki 519 vnt., salvinės ugnies sistemų, veikiančių iki 40 km atstumu – iki 96 vnt., minosvaidžių – iki 147 vnt. ir prieštankinių raketų – iki 333 vnt.
Kijevas norėjo išsaugoti 250 tūkst. kareivių, 800 tankų, 160 naikintuvų, 8 karo laivus, 2400 vnt. šarvuotos technikos, 144 sraigtasparnius, 1900 pabūklų, 600 salvinės ugnies sistemų, veikiančių iki 280 km atstumu, 1080 minosvaidžių ir 2000 prieštankinių raketų.
„Po daug žadančio susitikimo Stambule Maskva iškėlė naujus reikalavimus, su kuriais Kijevas negalėjo sutikti. Pastarieji dokumente įrašyti kursyvu. Rusija reikalavo, kad rusų kalba Ukrainoje taptų antra valstybine, Kijevas atšauktų abipuses sankcijas ir nutrauktų tarptautinius teismus. Taip pat ukrainiečiai teisės aktais turėjo uždrausti „fašizmą, nacizmą ir agresyvų nacionalizmą“, – rašo laikraštis.
Pasak žurnalistų, 18-asis projekto straipsnis rodo, kad abi pusės vylėsi, jog šalių prezidentai susitarimą pasirašys 2022 m. balandį. Deja, nieko panašaus nėra pasirašyta ir šiandien, todėl abejose valstybėse toliau aidi sprogimai, griaunantys infrastruktūrą ir nusinešantys niekuo dėtų žmonių gyvybes.
