Konstitucinis teismas nusprendė, kad galima nepilnamečiams skleisti informaciją apie LGBT
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Taip pat, anot KT, ši įstatymo nuostata prieštarauja 38 Konstitucijos straipsniui ir jo dalims, kuriose nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas bei kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
77.lt pakalbino seimo narį R. Aušrotą
Ta proga 77.lt pasidomėjo, ką apie tokį sprendimą mano publicistas, visuomenininkas bei neseniai seimo nariu tapęs Ramūnas Aušrotas.
„Žiūrint formaliu teisiniu požiūriu, Lietuva Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) pralaimėjo bylą Neringą Macatę (knygos apie dviejų princų meilę autorę – aut. past.). EŽTT pripažino, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio įstatymas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai. Tradicinėmis vertybėmis besivadovaujantys politikai vis tiek nepaisė EŽTT sprendimo, todėl buvusi Ingridos Šimonytės vadovaujama, vyriausybė kreipėsi į KT ir jis priėmė nutarimą, kuriuo faktiškai atkartjo EŽTT sprendimą, kad įstatymo nuostatos prieštarauja, – patikslino pašnekovas. – Tai išryškino du aspektus. Pirmas susijęs su esą saviraiškos laisvės ribojimu, antras signalizuoja apie tai, jog nėra aiškiai apibrėžta apie kokias šeimas negalima kalbėti viešai. Galėjo KT pasitenkinti blanketiniu išaiškinimu ir pasakyti – EŽTT sprendimus privaloma vykdyti ir tik tiek. Tačiau jis nusprendė pasisakyti plačiau ir tai ir padarė.“
R. Aušroto nuomone, tokiu būdu, žvelgiant per politinę prizmę, KT atrišo rankas tolesnei aktyviai LGBT propagandai.
„Būčiau linkęs išskirti tris pagrindinius aspektus. Privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys vykdė tą propagandą ir anksčiau, bet niekas jų nebausdavo. Tai rodo, kad įstatymas šiuo aspektu jų atžvilgiu neveikė.
Berods 2022 metais Laisvos visuomenės institutas kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją prašydamas pripažinti, kad nacionaliniu transliuotoju vadinamos LRT rodoma laida „gėjai tėčiai“ prieštarauja minėtam įstatymui, nes atvirai propaguoja kitokią šeimos sandarą. Kaip ir buvo galima nuspėti, LRTK išaiškino, kad įstatymas yra pasenęs, LRT vadovaujasi kita samprata ir pasirėmė LGBT organizacijų nuolat viešai išsakoma nuomone, kad konstitucinė šeimos doktrina apima įvairias doktrinas įskaitant ir LGBT šeimas. Šis sprendimas paskatino LRT tęsti LGBT propagandą, ką ji toliau ir daro.
Galiausiai dabartinis KT išaiškinimas legitimuoja tą praktiką, kuri jau vyksta. Čia niekas nesikeis. Įstatymas buvo neveikiantis de faktio, medijų niekas nekontroliavo, jos už LGBT propagandą negavo jokių sankcijų. Dabar minėtas apribojimas panaikintas ir de jure“, – situaciją patikslino politikas
Šeimos instituto laukia rimtas išbandymas
Kalbėdamas apie galimas pasekmes, jis pabrėžė, jog svarbiausia kaip sureaguos valstybė ir institucijos, atsakingos už viešosios politikos formavimą.
„Yra dvi potencialios strategijos. Gali būti pasirinktas liberalus modelis, kai visi galės sakyti ir skelbti ką tik nori, o tėvai patys bus privesti rūpintis, kad vaikams nebūtų prieinama potencialiai žalinga informacija. Arba, kas labiau tikėtina, bus formuoja proaktyvi politika, kuri skatins tam tikrų teisės aktų priėmimą ir intervencijas skirtas LGBT propagandai plėsti. Vieša buvusios premjerės I. Šimonytės reakcija aiškiai parodė, kad jeigu kitąmet TS-LKD partijos pirmininke taps ji, turėsime aiškią „spalvotą“ partijos poziciją, – prognozavo visuomenininkas. – Rinkimus laimėjusių socialdemokratų pozicija nors slepiama, irgi yra pakankamai akivaizdi. Ypač turint omenyje ryšius tarp Juliaus Sabatausko, Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės, kurias neseniai kitas teismas abi pripažino mamomis. Taigi, turėsime dvi dideles sistemines partijos, kurios LGBT srityje veiks proaktyviai. Beliks tikėtis didesnio visuomenės sutelktinio veikimo reaguojant į tokias iniciatyvas“.
R. Aušroto teigimu, jeigu ir anksčiau buvo galima tokia propaganda užsiiminėti, tai dabar bus galima dar labiau, nes toks dalykas nebėra nelegalus.
„Nuostatos panaikinimas atriša rankas įdiegi kalbėjimą apie visokių šeimų sampratas švietimo sistemoje, nes vienas iš įstatymo tikslų ir buvo tokių veiksmų prevencija. Vengrijoje, kur analogiškas draudimas galioja, aiškiai pasakyta, jog jis reikalingas ne viešai erdvei reguliuoti, bet reguliuoti, kad švietimo sistemoje nevyktų LGBT indoktrinacija. Pas mus įstatymo kritikai aiškino, kad jis esą reguliuoja viešą erdvę, bet realiai tikrasis normos poveikis buvo toksai“, – patikslino politikas.
Šviesa tunelio gale?
Nepaisant viso situacijos niūrumo, pora teigiamų aspektą KT išaiškinime jis įžvelgė.
„KT buvo paklausta – ar nuostata, draudžianti skatinti kitokių šeimų propaganda, atitinka ar prieštarauja Konstitucijai. Buvo atsakyta, kad prieštarauja. LGBT atstovai nuolat sako, kad Konstitucija gina ir LGBT šeimas ir linkę interpretuoti, jog KT išaiškinimas apima ir jas. Mes, šeimų organizacijos, sakome, kad KT to niekada nesakė.
Jeigu Konstitucijos doktrina apimtų ir LGBT šeimas, tai nuostatos buvimas nedraustų jų skatinti, jeigu neapimtų, tai tokia norma tampa ribojanti. KT, kuris panaikino šią normą, netiesiogiai pasakė, kad konstitucinė doktrina neapima LGBT šeimų. Taigi, nepaisant visų LGBT bandymų interpretuoti, konstitucinė norma jų šeimų neapėmė ir neapima“, – savo nuomonę pabrėžė R. Aušrotas.
Kitas aspektas yra susijęs su pačiu sprendimu.
„Taip pat mūsų teismas pasisakė siauriau negu EŽTT, įskaitant Macatęs bylą prieš Lietuvą. Europinės institucijos sprendime kalbama apie švietimo sistemą ir būtinybę žinoti apie įvairovę. KT nepasakė, kad nuo šiol švietimo sistemoje turėtų tapti privaloma kalbėti apie LGBT. Bet labai gali būti, kad tai bus kitas žingsnis. Juolab kad minėta B. Sabatauskaitė nuollat kartoja, jog būtina įvirtinti pozityvų požiūrį į tokius dalykus, – situaciją analizavo R. Aušrotas. – Rezultato dar nėra, bet viskas vyksta pagal aiškia schemą – dekriminalizuoja, legalizuoja, o tuomet padaro privaloma. Draudimo jau nebėra, todėl galima pradėti reikalauti, kad būtų kalbama ir daugiau dėmesio skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, spaudžiant ją pertvarkyti ugdymo programas ir peržiūrėti vadovėlių turinį.“
Pasak pašnekovo, Lietuvoje gali atsikartoti Didžiosios Britanijos scenarijus, kur įteisinus vienalytes santuokas, atsirado nauja ugdymo programa, panaši į mūsų gyvenimo įgūdžių programą. Joje buvo išskirti santykiai, emocinis ugdymas ir namų ekonomika.
„Dėl programos turinio tarp tėvų ir švietimo departamento prasiėjo karas. JK yra stipri evangelinė bendruomenė, daug musulmonų, kurie atkakliai kovojo už tėvų teisę iki 7 klasės neleisti vaikų į pamokas kur kalbama apie skirtingus šeimų modelius. Tiesa, vėliau sprendimas buvo paliktas patiems vaikams, bet pasiekta buvo nemažai, – pabrėžė politikas. – Lietuvai gresia toks pats scenarijus. Jeigu tėvai neapgins savo teisės būti informuojami ir atsisakyti leisti vaiką į tokias „pamokas“, mūsų laukia niūri ateitis. Abejonių kyla ir dėl to, kiek mūsų šeimos ir jas vienijančios organizacijos bus pajėgios kovoti, nes britams teko net bylinėtis teismuose.“
Lygindamas anglus ir lietuvius, jis atkreipė dėmesį į tai, jog britų vyriausybė, nors ir spaudžiama, bet įsiklausė į tėvų nuomonę, o Lietuvoje brukama nuostata, kad tėvai nėra ugdymo specialistai, todėl neturėtų sakyti, kaip turi būti mokomos jų atžalos. Kadangi valdžios naratyvas yra daugiau negu akivaizdus, kovoti su juo bus sunku.
