Valdžią perima kairieji, ateitį spręs 6 partijos
Šiuose Seimo rinkimuose atsiskleidžia ne tik politinių jėgų persiskirstymas, bet ir platesni procesai, kurie galbūt buvo pramiegoti rinkimų metu. Pažvelkime į kelis įdomiausius momentus ir įžvalgas, kurios padeda suprasti, kur link juda Lietuvos politika.
Pirmiausia, rinkimuose turėsime šešias frakcijas, o tai, atrodo, nubrėžia aiškią trajektoriją – kairiųjų Vyriausybę. Svarbiausi žaidėjai šioje šachmatų lentoje – socdemai su Blinkevičiūte priešakyje, galimai tapsianti premjere, o Skvernelis jau užsitikrina Seimo pirmininko postą. Tai – esminė rokiruotė po kelių dešimtmečių valdžioje dominuojančių dešiniųjų.
Miestai – konservatoriams, Žemaitija – Žemaitaičiui, lenkų bendruomenė – Tomaševskiui, kiti už socialdemokratus
Įdomu tai, kad Lietuva susiskirstė į keturias atskiras politines zonas. Konservatoriai liko tvirtai laikyti didžiuosius miestus, bet jų įtaka regionuose traukiasi. Tuo tarpu Žemaitaičio Nemuno aušra – naujas politinis darinys – triumfavo Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje. Tomaševskio vadovaujami lenkai įsitvirtino pietryčiuose, o likusioje Lietuvoje dominuoja socialdemokratai. Tai simbolizuoja grįžimą prie regioninio balanso, kuris buvo prarastas valstiečiams per pastaruosius rinkimus.
Didžiausią intrigą kėlė valstiečių likimas. Atrodė, kad jie neperžengs 7 proc. ribos, bet vos per kelis balsus išsigelbėjo. A. Verygos ir I.Vėgėles vedamas sąrašas liks Seime, pasiekę minimalią reikalingą ribą. Pamatėme kaip stipriai gali svyruoti rezultatai, kai kartelės kova tampa tokia įtempta.
Konservatoriai net ir likę antri po socdemų, prarado savo pozicijas ir surinko beveik 70 tūkst. mažiau balsų nei 2020 m. Vistik 4 metai savo padarė – rinkėjų nuotaikos pasikeitė, o pasitikėjimas gerokai sumenkęs.
Socdemai džiaugiasi didžiausiu šių rinkimų triumfu
Jie pagerino savo rezultatą daugiau nei dvigubai ir dabar atspindi naują politinę erą, tačiau, lyginant su 2012 metais, kai jie paskutinį kartą formavo Vyriausybę, dabartinis jų rezultatas vis dar šiek tiek kuklesnis. Įdomu ir tai, kad Žemaitaičio Nemuno aušra surinko neįtikėtinai daug balsų – 15 proc. Tai simbolizuoja naują jėgą, sugebėjusią pritraukti tiek naujus rinkėjus, tiek paimti balsų iš silpstančių partijų.
Laisvės partija, kita vertus, susidūrė su dideliais sunkumais. Surinkę vos 4,5 proc., jie liko už Seimo ribų. Jų rinkėjai arba nepasirodė, arba perėjo prie kitų partijų, ypač Liberalų sąjūdžio. O štai Liberalų sąjūdis sugebėjo padidinti savo balsų skaičių ir užsitikrinti nemažai mandatų. Gal lyčių klausimai buvo smarkiai mažiau įdomūs, nei jais į seimą bandžiusių atjoti Laisviečių bei centristų mintys?
Vertinant bendrą valdančiosios koalicijos (TSLKD, LS, LP) pasirodymą, matyti, kad jie prarado daugiau nei 100 tūkst. balsų, bet tai, lyginant su valstiečiais, neatrodo taip drastiškai. Panašu, kad regioninės kovos liko pagrindiniu mūšio lauku.
Įdomiausias momentas – tai antrojo turo prognozė. Socialdemokratų, Skvernelio ir valstiečių bendras rezultatas gali sudaryti stiprią daugumą Seime, tačiau klausimas, kas taps ketvirtuoju partneriu – ar tai bus Liberalų sąjūdis, ar Žemaitaitis. Pastaroji galimybė kelia daugiau abejonių dėl stabilumo, o koalicijos sudarymas tampa įdomiausia politine dėlione ateinančiomis savaitėmis.
