Nuo naujų metų galima išsigryninti daugiau pinigų, pinga ir pagrindiniai bankų įkainiai
Nuo naujų metų Lietuvos bankas leido gyventojams turėti daugiau grynųjų ir pigiau naudotis bankų paslaugomis. Netikėta, bet tokia paskata dažniau pasinaudoti bankomatų paslaugomis įsigaliojo reikšmingai pabrangus degalams. Tad gyventojai juokauja, kokiu kiekiu gerokai pabrangusių degalų reikės užsipildyti savo automobilių bakus, kad „aplėkti“ bankomatus.
Iš vienos kišenės į kitą – juokais galima pamąstyti, kad galbūt ir buvo toks susitarimas – valstybei surinkti daugiau akcizo iš degalų, o bankams – didinti savo paslaugų prieinamumą rajonų ir miestų gyventojams.
Mat nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, kuriais kredito įstaigų klientai galės už nustatytą mėnesinį mokestį išsigryninti jau ne 550 eurų maksimalią sumą, bet 800 eurų per mėnesį – o tai yra 250 eurų daugiau nei iki tol[1].
Aiškinama, kad pagrindinės sąskaitos įkainis ir paslaugų apimtis esą yra peržiūrimi kas trejus metus ir dabartiniai limitai ir nustatyti konkretūs dydžiai galios 2025-2027 metų laikotarpiu.
Išaušus 2025-iesiems iškart kone trečdaliu atpigo ir reguliuojamas paslaugų krepšelis – vietoje 1,47 Eur dabar jis kainuoja eurą, o nepasiturintiems gyventojams – 0,50 euro vietoje 0,73 Eur.
Nuspręsta didinti ir mokėjimo pervedimų kiekį – vietoje iki šiol buvusių dešimt, dabar jų bus galima atlikti 15.
Degalai pabrango, dabar norima prisivilioti bankomatais?
Reaguodami į tokį bankų dosnumą, tautiečiai juokauja – ar tokios „nuolaidos“ padarytos siekiant priversti pripildyti savo automobilių bakus gerokai pabrangusiais degalais?
Nuo naujų metų pakilus akcizams ir pabrangus degalams, alkoholiui bei cigaretėms, bankai, matyt, panoro prisivilioti rajonų klientus nusiimti pinigų. Ne paslaptis, kad grynųjų pinigų dažniausiai prireikia labiau užmiesčių gyventojams, kur už daugelį paslaugų dar prašoma atsiskaityti būtent grynaisiais, o tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonės, neturintys tokių puikių įgūdžių besinaudojant elektroninėmis sistemomis. Žinoma, kai kurie gal tuo pačiu dar ir „butelaitį“ prie šūsnio grynųjų įsigis, o gal dar ir cigarečių ir taip palepins valstybės biudžetą pakilusiais akcizais.
Jau sausio 1-ąją vairuotojai fiksavo kardinalius pokyčius degalų kolonėlėse – vos prieš išauštant 12 valandai nakties, rodžiusios 1,47 euro už litrą dyzelino, po vidurnakčio kainos kaipmat pasikeitė ir jau rodė ne tokius „gražius“ skaičius – 1,60 euro už litrą.
Nuo šių metų maždaug 0,69 euro pabrango ir stiprieji gėrimai, pusė litro alaus – apie 0,05 euro. Rūkaliai taipogi turės labiau susiveržti diržus, mat Finansų ministerija spėliojo, kad 20 vnt. cigarečių pakelis brangs apie 0,26 euro, o kaitinamojo tabako ir jam alternatyvūs produktai – 0,24 euro už 20 vnt.
O kadangi brangsta degalai, kartu brangs ir absoliučiai viskas – maistas, viešasis transportas, kitos prekės ir paslaugos. Bet štai, vienintelis bankas nusprendė, kad savo paslaugas reikia atpiginti. Galbūt pastebi menkstantį žmonių pasitikėjimą ir vis vangesnį naudojimąsi paslaugomis ir dėl to buvo priimtas sprendimas didinti jų prieinamumą? Juk ir toks stiprus konkurentas Lietuvos bankų rinkoje – bankas SEB ryžosi žingsniui trauktis iš mūsų rinkos.
Bankais nusivylę gyventojai savo santaupas renkasi kaupti užsienyje
Ne paslaptis, kad dalis dirbančiųjų, nepasitikinčių Lietuvoje esančiais bankais, bet ir nenorintys namuose laikyti didelio kiekio grynųjų, savo santaupas renkasi perkelti į užsienį. Jie įsitikinę, kad tai yra daug saugiau nei priklausomybė nuo Tėvynėje esančių finansų įstaigų, kurios kone nuolatos susiduria su techniniais trukdžiais – pavyzdžiui, reikiamu metu negalima prieiti prie savo sąskaitos ir disponuoti ten esančiais pinigais, nes sistema staiga „užlūžta“, arba bankai tiesiog prašo pasiaiškinti, kam jūsų pinigai yra jums reikalingi.
Dėl valdžios sukurtų palankių sąlygų finansinėms institucijoms, žmonės vis labiau nepasitiki Lietuvoje veikiančiomis įstaigomis ir renkasi saugesnes alternatyvas, kaip, pavyzdžiui, taupymas Austrijoje, kur griežta teisinė sistema ir valstybinės garantijos užtikrina finansinį saugumą. Lietuvoje trūksta tokių garantijų, o užsienio finansų įstaigos siūlo patrauklesnes sąlygas ir didesnę paslaugų įvairovę.
Dėl šių priežasčių lietuviai vis dažniau renkasi taupyti ir investuoti užsienyje, kad galėtų pasiekti savo pinigus bet kada, ypač neramiais laikais.
Tai kiek gi tų santaupų rekomenduojama turėti sukaupus „juodai dienai“?
Nors dažnai kalbama apie tai, kad grynųjų su savimi turėti ne tik reikia, bet ir būtina, vengiama pateikti konkrečius skaičius, kokia suma tai turėtų būti. Visgi dienraštis „Verslo žinios“ pateikė konkrečius paskaičiavimus, kiek santaupų grynaisiais reikia turėti vienišam dirbančiajam, šeimai ir pensininkui[2].
Kartu gyvenantiems ir dirbantiems sutuoktiniams rekomenduojama po ranka turėti nuo 3 iki 6 mėn. pajamų dydžio rezervą, kas galėtų itin praversti, pavyzdžiui, vienam netekus darbo.
Dirbantiems asmenims, kurie gyvena vieni, rekomenduojama turėti daugiau – nuo 6 iki 9 mėn. dydžio finansinę pagalvę tam, kad staiga netekus darbo, būtų daugiau galimybių, mat recesijos metu itin auga nedarbas, tad susirasti naują tampa gana sudėtinga.
Kiek didesnį rezervą reiktų sukaupti pensininkams – jis turėtų būti maždaug 1-3 m. išlaidų dydžio.
Bent vienų metų verslo išlaidų dydžio rezervą rekomenduojama atsidėti antrepreneriams ir smulkaus verslo savininkams.
