Prancūzijos bendrovė rūpinasi rusų elito orlaiviais
Remiantis prancūzų spauda ir joje paskelbtu žurnalistiniu tyrimu, Prancūzijos avionikos bendrovė PGA, Niujorke įsikūrusios bendrovės „Astronics“ Prancūzijos padalinys, nepaisydama Europos draudimų, toliau tiekia Rusijai technines dalis, kurios yra naudojamos privačiuose, prabangiuose orlaiviuose.
Dalys, kurias tiekia bendrovė, yra susijusios su sistema, valdančia visą orlaivio elektroniką, pavyzdžiui, salono apšvietimą, orlaivio perdavimo ir ryšių tinklą, atskirų sėdynių ir ekranų valdymą. Tai technologijos, kurių Rusija dar nėra pakankamai įvaldžiusi[1].
Visi šie Prancūzijos įmonės pardavimai rusams prasidėjo po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą. Ilgus metus bendradarbiavimas tęsėsi, o jo nesustabdė net 2022 m. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Dabar bendrovė didelę dalį savo apyvartos gauna būtent iš verslo su Rusija.
Iš Rusijos gaunamo PGA pelno dalis per metus siekia nuo 4 iki 5 mln. eurų arba maždaug septynių orlaivių įrangos vertės. Buvęs bendrovės vadovas teigė, kad kiekvieno užsakymo vertė yra nuo 300 000 iki 1,5 mln. eurų, o sandoriai sudaromi per Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), siekiant išvengti bet kokių problemų su sankcijomis. Maskva paskutinį didelį užsakymą pateikė dar 2023 m. pabaigoje, jo vertė sieks daugiau nei 1 mln. eurų.
Bendrovės dalys pasiekia ir V. Putino lėktuvus
Bendrovės PGA tiekiamos sistemos valdo visą orlaivio elektroniką: nuo pilotų kabinos apšvietimo iki perdavimo, ryšių tinklų.
Skelbiama, kad šie komponentai buvo sumontuoti lėktuvuose, kuriais naudojosi tokie svarbūs Rusijos veikėjai kaip pats šalies vadovas Vladimiras Putinas, buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas ar gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Putinas, Medvedevas, Šoigu ir kiti režimo veikėjai dabar gali naudotis šia pažangia prancūzų technologija, kuri užtikrina patikimą slaptą ryšį jų mobiliaisiais telefonais. Ačiū tau, Prancūzija“, – teigia atlikto žurnalistinio tyrimo autoriai.
Teigiama, kad siekdama išvengti sankcijų, PGA savo įrangą konteineriuose, pripildytuose įvairių elektroninių elementų, siuntė į Armėnijoje esančią bendrovę, tačiau dėl pablogėjusių Rusijos ir Armėnijos santykių dabar siuntos iš Jerevano siunčiamos tiesiai į Maskvą, kur įrengiamos slaptame aerodrome. Patys mokėjimai buvo atliekami per Dubajų[2].
Prancūzija sankcijas apeina ne pirmą kartą
Dar šių metų kovo mėnesį Europos Parlamentas (EP) priėmė direktyvą, kuria siekiama suvienodinti europinių sankcijų įvykdymą visose valstybėse, nustatant baudžiamąją atsakomybę už jų pažeidimą ir apėjimą, ypač Rusijai.
Naujojoje direktyvoje nustatytos nuoseklios pažeidimų apibrėžtys ir numatytos griežtos bausmės, įskaitant laisvės atėmimo bausmes iki penkerių metų ir dideles baudas, taip siekiant padidinti Rusijai jau taikomų sankcijų veiksmingumą.
Pati Prancūzija oficialiai įgyvendina sankcijas Rusijai, tačiau ne visos šalies įmonės šių sankcijų laikosi. Žinoma, tai pastebima ne tik Prancūzijoje. Pavyzdžiui, Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Knauf“ tik neseniai paskelbė ketinanti pasitraukti iš Rusijos po to, kai buvo atliktas tyrimas dėl bendrovės dalyvavimo statybos darbuose laikinai Rusijos okupuotame Mariupolyje.
Vis dėlto, tęsiamo Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimo pavyzdžiai bene ryškiausi. Tai itin pastebima ir kalbant apie energetikos sektorių.
Pirmąjį 2024 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2023 m. ketvirčiu, Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas Prancūzijai išaugo. Dabar Prancūzija importuoja daugiau rusiškų suskystintų gamtinių dujų nei bet kuri kita Europos Sąjungos (ES) šalis.
Remiantis Suomijos analitinio centro „Center for Research for Energy and Clean Air“ (CREA) duomenimis, Prancūzija 2024 m. sausio-kovo mėnesiais importavo 1,5 mln. tonų rusiškų dujų, o bendra šio pirkinio suma viršijo 600 mln. eurų.
Be to, Arktyje toliau yra plėtojamas rusų Jamalo SGD projektas, o Prancūzija privalo laikytis iki 2032 m. galiojančios ilgalaikės tiekimo sutarties, kurioje numatyta minimali 4 mln. tonų dujų importo riba per metus. Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“ net priklauso 20 proc. Jamalo SGD projekto.
Tokie ir panašūs sankcijų apėjimai lemia situacijas, kai net ir sumažinus energetinę priklausomybę nuo Rusijos, 2023 m. ES šalys už suskystintų gamtinių dujų eksportą Maskvai sumokėjo daugiau kaip 8 mlrd. eurų.
Pati pažeidinėjanti sankcijas, Prancūzija toliau kalba apie jų veiksmingumą
ES sankcijomis nepavyko reikšmingai apriboti Rusijos pajėgumų kariauti su Ukraina. Akivaizdžiausia problema yra pernelyg didelis rėmimasis finansinėmis sankcijomis.
Ribojant Rusijos bankų tarpininkavimą atliekant mokėjimus su Vakarais buvo įšaldytos centrinio banko oficialiosios užsienio valiutos atsargos, tačiau ši priemonė skirta tik turto atsargoms, o ne nuolatiniams srautams, kurie svarbūs šalies ekonominei veiklai[3].
Tokios finansinės sankcijos gali būti labai veiksmingos, kai yra taikomos šalims, turinčioms einamosios sąskaitos deficitą, nes tokios šalys turi nuolat skolintis iš pasaulio rinkų, kad galėtų sumokėti už importą. Jei nebėra užsienio kreditų, ekonomika žlunga. Tačiau prieš invaziją, jos metu ir dabar, Rusijos eksporto vertė gerokai viršija tai, ką ji moka už importą. Būdama einamosios sąskaitos pertekliaus šalis, Rusija pati toliau sėkmingai kaupia užsienio turtą, per daug nejausdama sankcijų naštos.
Iš tiesų, manoma, kad sankcijomis kai kurioms Rusijos finansų įstaigoms Vakarai tik paskatino užsienio turto kaupimą iš bankų, kuriems taikomos sankcijos, į bankus, kuriems sankcijos netaikomos. O taip pat aktualių naftos kainų viršutinės ribos įgyvendinimą trukdė Vakarų operatorių tanklaivių perleidimas neatskleistiems pirkėjams. Tai leido Rusijai eksportuoti naftą už viršutinės kainos ribų.
Tačiau nepaisant tokių sankcijų apėjimo pavyzdžių, Prancūzijos ekonomikos, finansų, pramonės ir skaitmeninio savarankiškumo ministras Bruno Le Maire’as sako vis dar manantis, kad ES sankcijos prives prie Rusijos ekonomikos žlugimo.
„Aš primygtinai to laikausi ir manau, kad sankcijos yra veiksmingos. Jos verčia Rusiją per daug išlaidauti karinėms reikmėms“, – sakė ministras[4].
Prancūzijos ministro teigimu, Rusijos ekonomika auga tik dėl karinių išlaidų, o į inovacijas, mokslinius tyrimus ir dirbtinį intelektą nieko neinvestuojama.
2022 m. kovą B. Le Maire’as taip pat pareiškė, kad ES pradės visišką ekonominį karą prieš Rusiją. Tuomet jis sakė, kad Vakarų antirusiškos sankcijos yra labai veiksmingos ir prives prie Rusijos ekonomikos kracho.
