Prezidentūros ir Vyriausybės konfliktas: G. Landsbergio kandidatūros atmetimas
Lietuvos politinėje arenoje kilęs ginčas dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į Europos Komisijos (EK) narius atskleidė gilėjančias priešpriešas tarp Vyriausybės ir Prezidentūros. Šis procesas ne tik parodė, kaip skirtingai šalies politiniai lyderiai mato Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungoje klausimą, bet ir atskleidė politinių jėgų nesugebėjimą susitarti dėl bendro tikslo.
Konservatorių lyderis G. Landsbergis tvirtina susipažinęs su informacija, kuri leidžia daryti išvadą, jog prezidentas, kurio pritarimas būtinas skiriant Lietuvos kandidatą į eurokomisarus, tikrai nepritars jo kandidatūrai.
„Tos formuluotės, kurios buvo man perduotos apie pokalbius, vykusius diskusijų ar pateikimo metu, leidžia numanyti, kad Prezidentūrai nebuvo aktualu, kokie portfeliai Lietuvai tektų. Svarbiausias jų prioritetas buvo, kad joks portfelis netektų vienam žmogui“, – sakė jis.
„Ne tik, kad panašu, bet tai yra aišku – jokiomis aplinkybėmis tai nebus patvirtinta“, – komentavo užsienio reikalų ministras, kartu pareikšdamas, kad premjerei reikėtų siūlyti kitą kandidatą į eurokomisaro postą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama situaciją dėl G. Landsbergio kandidatūros į EK narius, atkreipė dėmesį į ilgą laiką besitęsiantį nesutarimą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Pasak jos, buvo akivaizdu, kad Prezidentas Gitanas Nausėda nepritars Landsbergio kandidatūrai.
„Jau kurį laiką buvo aišku, kad ši kandidatūra (G. Landsbergio) nepraeis prezidento. Sakyčiau, kad dabar mes matome nesuvaldyto proceso rezultatus. Iš vienos pusės, konservatoriams tiko tik vienas kandidatas, o, iš kitos pusės, prezidentui – bet kuris kandidatas, tik ne jis“, – teigė Čmilytė-Nielsen.
Aušrinė Armonaitė siūlo svarstyti alternatyvas, o ypač – moteris
Šioje sudėtingoje situacijoje Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė išreiškė savo nusivylimą dėl proceso skaidrumo trūkumo. Ji pabrėžė, kad visa diskusija dėl kandidato į Europos Komisiją vyko už uždarų durų, o informacija apie galimus kandidatus nebuvo viešai pateikta.
„Politinis procesas yra sustojęs ar aklavietėje. Situacija yra nenormali ir galėčiau konstatuoti, kad eurokomisaro skyrimo procesas iki šiol buvo neskaidrus, nes yra neaišku, nei kas, kam, ką teikia, nei kas tie kandidatai buvo“, – kalbėjo Armonaitė.
Armonaitė taip pat pabrėžė, kad Laisvės partija siūlė svarstyti alternatyvias kandidatūras, įskaitant moteris iš politikos, verslo ir kitų sričių. Pasak jos, dabar, kai G. Landsbergis atsitraukė, šis pasiūlymas tampa dar aktualesnis.
„Laisvės partijos pasiūlymas pasižiūrėti plačiau, tai yra ne tik į politinį lauką, bet ir pasidairyti moterų lyderių versle ar kitose srityse, man atrodo, dabar yra kaip tik labai reikalingas“, – teigė Armonaitė.
Eugenijaus Gentvilo reakcija: „prablaivėjimo“ akimirka konservatoriams
Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas taip pat kritikavo Landsbergio kandidatūros procesą. Jo teigimu, konservatoriai ilgą laiką ignoravo Prezidentūros signalus ir tik dabar suvokė realybę, kad jų kandidatas nesulauks Prezidento palaikymo.
„Konservatoriai pagaliau prablaivėjo. Jie visą kadenciją gadinosi santykius su šalies vadovu ir vis tiek tikėjosi, kad prezidentas pritars jų kandidatui“, – teigė Gentvilas.
Gentvilas taip pat pabrėžė, kad šis politinis procesas galėjo būti valdomas efektyviau, jei būtų buvęs didesnis dėmesys kompromisui ir bendram sutarimui. Jo nuomone, politiniai interesai neturėtų užgožti valstybės interesų.
„Tai yra akivaizdus pavyzdys, kaip politiniai interesai užgožia valstybės interesus. Šiuo atveju, tiek Vyriausybė, tiek Prezidentūra turėjo rasti bendrą sutarimą dėl Lietuvos atstovavimo Europos Komisijoje“, – pridūrė Gentvilas.
Į užsitęsusią eurokomisaro paiešką aštriai sureagavo ir Vytautas Landsbergis
Savo nuomonę dėl užsitęsusio proceso išsakė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jis neslėpė savo nusivylimo dėl Lietuvos valdžios nesugebėjimo laiku išspręsti šio klausimo ir pavadino tai „katastrofiška nebranda“.
„Pas mus partijų kivirčai yra svarbesni už Lietuvos reikalą. Visiškai kažkokia katastrofiška nebranda“, – pabrėžė V. Landsbergis.
Lygindamas Lietuvos situaciją su Estija, V. Landsbergis pabrėžė, kad ši šalis sugebėjo greitai rasti ir pasiūlyti savo kandidatą į EK, kas rodo jų politinę brandą.
„Mes tokie esam – kodėl Estijoj neužsitęsia? Todėl, kad estai už mus dviem galvomis aukščiau stovi pagal politinę brandą ir solidarumą, ir supratimą, kad Estijos reikalas yra svarbesnis už partijų kivirčus“, – sakė V. Landsbergis.
Kur ir kada rasime eurokomisarą?
Po G. Landsbergio pasitraukimo iš kandidatūros diskusija apie tinkamiausią kandidatą į Eurokomisarus tęsiasi. Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad konservatoriai vis dar turi galimybę siūlyti naują kandidatą, tačiau neatmeta galimybės, jog kandidatą gali pasiūlyti ir koalicijos partneriai, jei konservatoriams nepavyktų rasti tinkamo asmens.
„Jei nepavyktų rasti kandidato dėl vienų ar kitų priežasčių, tai galima svarstyti ir kitas galimybes – ir iš mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių“, – sakė Čmilytė-Nielsen.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas pridūrė, kad EK pirmininkei Ursulai von der Leyen bus siūlomas kandidatas, kuris ne tik norės, bet ir galės užimti šias pareigas, ir kuris bus suderintas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Tai rodo, kad galutinė sprendimo galia vis dar priklauso nuo suderinimo tarp skirtingų valdžios institucijų.
Kol politikai žaidžia politiką šalies viduje, panašu, kad šalies interesas lieka paraštėje, o svarbus postas gali išslysti iš rankų ne tik Landsbergiui.
