„The Wall Street Journal“: „Nord Stream“ misijai leidimą davė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
2022 metų gegužę keturi aukšto rango Ukrainos gynybos ir saugumo pareigūnai aptarė galimybę sabotuoti „Nord Stream“ dujotiekius kaip dalį Ukrainos gynybinio karo prieš Rusiją. Jie laikė šiuos dujotiekius teisėtu taikiniu, siekiant apsunkinti Rusijos ekonominę padėtį ir taip sumažinti jos galimybes finansuoti karinę agresiją prieš Ukrainą. Šis žingsnis buvo svarstomas kaip strateginė priemonė, siekiant padidinti spaudimą Maskvai ir destabilizuoti jos energetinę įtaką Europoje.
Po pradinio plano patvirtinimo, kuris apėmė nedidelės jachtos ir narų grupės panaudojimą, Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra MIVD sužinojo apie šį sąmokslą ir įspėjo JAV Centrinę žvalgybos agentūrą (CŽV). Ši informacija buvo itin slapta ir sukėlė nerimą tarptautinėje bendruomenėje, nes sabotažas galėjo turėti plataus masto geopolitinių pasekmių[1].
Reaguodama į Nyderlandų perspėjimą, CŽV perdavė informaciją Vokietijai ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biurui. Tai paskatino Zelenskį įsakyti operaciją atšaukti, nes jis suprato, kad toks veiksmas galėtų turėti rimtų pasekmių Ukrainos santykiams su Vakarų sąjungininkais ir kelti grėsmę paramai, kurią Ukraina gaudavo iš Europos šalių.
Tačiau nepaisant Zelenskio įsakymo, generolas Valerijus Zalužnas nusprendė tęsti pradinį planą, teigdamas, kad operacijos atšaukimas tokioje pažengusioje stadijoje būtų pakenkęs jos sėkmei. Jis lygino situaciją su torpedos paleidimu – kartą iššovus jos nebesustabdysi.
Pasak leidinio „The Wall Street Journal“, operacijoje dalyvavo iš viso šeši asmenys, jos kaštai siekė 300 000 JAV dolerių. Planas esą buvo finansuojamas privačiomis lėšomis, o pastarojo idėja kilo audringo vakarėlio metu atradus drąsuolių, norinčių pasiaukoti dėl šalies gerovės.
Kodėl Vokietijos prokurorai nukreipė dėmesį į generolą Zalužną?
2023 metų birželį Vokietijos prokurorai tyliai išdavė pirmąjį arešto orderį Ukrainos profesionaliam nardymo instruktoriui, įtariamam dalyvavus „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinime.[2] Tyrimas dabar sutelktas į generolą Zalužną ir jo padėjėjus, nors šaltiniai teigia, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie galėtų būti pateikti teismui.
Teigiama, kad operacijos vadovu buvo paskirtas buvęs žvalgybos karininkas Romanas Červynskis – aktyvus generolas su specialiųjų operacijų patirtimi, kuris buvo tiesiogiai pavaldus Zalužnui, kas dar labiau stiprina įtarimus jo atžvilgiu. Pats Červynskis į mestus klausimus atsakymo leidiniui nepateikė.
V. Zelenskis, nors ir iš pradžių patvirtinęs operaciją, vėliau supyko po sprogdinimų ir išsikvietė Zalužną į asmeninį susitikimą. Zalužnas tada neva paaiškino, kad kartą išsiųsta sabotažo komanda prarado ryšį ir nebegalėjo būti atšaukta, nes tai būtų ne tik pakenkę operacijai, bet ir galėjo sukelti pavojų operacijoje dalyvaujančių karių gyvybėms.
Ar Lenkijos nenoras bendradarbiauti apsunkino tarptautinį „Nord Stream“ sprogimo tyrimą?
„Bild“ ir kiti vokiečių žiniasklaidos šaltiniai pranešė, kad Lenkijos atsisakymas pilnai bendradarbiauti tyrime apsunkino tyrėjų darbą. Lenkijos pareigūnai vangiai teikė informaciją ir nuslėpė svarbius įrodymus apie įtariamų diversantų judėjimą per Lenkijos teritoriją. Tai sukėlė papildomų iššūkių tarptautinėms tyrimo grupėms, kurios stengėsi atsekti visas detales apie sprogimų organizatorius ir jų maršrutus.
Tokie Lenkijos veiksmai sukėlė klausimų dėl buvusios Lenkijos vyriausybės galimo vaidmens šioje situacijoje ir ar išpuolis buvo įvykdytas su jos žinia. Tyrėjai tikisi, kad naujoji Varšuvos vyriausybė, pradėjusi dirbti gruodį, padės išaiškinti šį išpuolį ir suteiks reikalingą informaciją, kuri padėtų užbaigti šį sudėtingą tyrimą.
Visgi, dar birželį „The Washington Post“ atskleidė, kad viena Europos žvalgybos agentūra jau buvo informavusi Amerikos Centrinę žvalgybos agentūrą apie Ukrainos specialiųjų operacijų komandos planą susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekius. Panašius duomenis vėliau patvirtino ir vokiečių laikraštis „Bild“, nurodydamas, kad operacija buvo gerai suplanuota ir įvykdyta, nepaisant iškilusių kliūčių.[3]
V. Zelenskis, užpultas žiniasklaidos dėl šių įtarimų, kategoriškai neigė savo atsakomybę: „Nieko panašaus nepadariau. Niekada nebūčiau taip pasielgęs<… > Manau, kad mūsų kariuomenė ir žvalgybos tarnybos nieko panašaus nepadarė<…> Šimtu procentų apie tai nieko nežinome.“
Generolas Zalužnas, šiuo metu einantis Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas, „The Wall Street Journal“ teigė, kad jis nežinojo apie jokias tokias operacijas ir kad bet kokie priešingi teiginiai yra „provokacija“. Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi įgaliojimų vykdyti operacijas užsienyje, todėl tokiose operacijose nedalyvauja.
Aukšto rango SBU pareigūnas taip pat neigė Ukrainos vyriausybės dalyvavimą sabotaže ir pridūrė, kad Zelenskis niekada nepritarė tokiems veiksmams trečiųjų šalių teritorijoje ir nedavė atitinkamų įsakymų.
Nors kaltinimai dėl šio sprogdinimo buvo metami įvairioms šalims, įskaitant Rusiją, Jungtines Valstijas ir Ukrainą, visos jos neigia atsakomybę už šiuos sprogimus. Tarptautinė bendruomenė, pasidalijusi įvairiomis hipotezėmis, vis dar ieško atsakymų į klausimus, kas tiksliai atsakingas už šį pavojingą ir plačiai nuskambėjusį incidentą, kuris turėjo didžiulį poveikį energetiniam stabilumui Europoje ir sukėlė papildomą įtampą tarptautinėje politikoje.
