Beveik 60 LRT žurnalistų kreipėsi į Tarybą dėl pradėto turinio audito – kam jis?
LRT tarybos Audito ir rizikų vertinimo komiteto pavedimu nacionaliniame transliuotojuje pradėtas auditas, kurio metu vertinama, kaip žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme.
Rengiamas auditas kelia nerimą daliai įstaigoje dirbančių žurnalistų, kurie kreipėsi į LRT tarybą, prašydami išsamesnių paaiškinimų dėl šio patikrinimo tikslingumo ir metodologijos. Apie 60 LRT žurnalistų iš televizijos, radijo ir portalo naujienų tarnybų pasirašė kreipimąsi, ragindami LRT tarybą surengti susitikimą ir pateikti išsamesnę informaciją apie audito eigą bei rezultatus.
Pasak BNS, LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka patvirtino, kad auditas vykdomas pagal tarybos Audito ir rizikų vertinimo komiteto pavedimą. „LRT tarybos Audito ir rizikų vertinimo komitetas suformulavo užduotį LRT auditorei atlikti tokį auditą“, – sakė E. Valatka.
LRT atstovė spaudai Augustė Mikulėnaitė taip pat patvirtino, kad auditas vyksta: „Esame informuoti, kad toks auditas vyksta.“[1]
Tačiau BNS patikslina, kad dar penktadienį popiet E. Valatka teigė, jog audito idėja tebėra „diskusijų stadijoje“: „Dar nėra išgryninta ta idėja.“ O vėliau patikslino: „Oi ne, ne, ne, tikrai ne“, – sakė jis, paklaustas, ar taryba jau priėmė galutinius sprendimus dėl audito.
Kiti LRT tarybos nariai situacijos nekomentavo. Tarybos narys Jonas Staselis aiškino, kad pagal įstatymą negali komentuoti situacijos dėl tarybos veiklos konfidencialumo, nors, pasak jo, transliuotojo skaidrumo klausimas yra svarbus.
LRT žurnalistai išsigandę dėl redakcinės nepriklausomybės ir audito rezultatų panaudojimo
Žurnalistų kreipimesi akcentuojamas redakcinio nepriklausomumo išsaugojimas. „Mes norime žinoti tokio audito tikslingumą, metodologijas ir audito rezultatų panaudojimo būdus“, – teigiama kreipimesi, kurį cituoja BNS.
Reikėtų priminti, kad griežtesnio LRT veiklos audito jau seniai reikalavo „Nemuno Aušros“ partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jo teigimu, LRT turinys ne visada atspindėjo skirtingas politines nuomones, o nacionalinis transliuotojas turėtų užtikrinti didesnį objektyvumą.
Tuo metu liberalų partijos atstovai, ankstesnėje kadencijoje buvę valdančioje koalicijoje, kritikavo tokius bandymus, teigdami, kad jie kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei. Auditas kuluaruose įgavo „Žemaitaičio audito“ pavadinimą. „Aš jį pavadinčiau keršto auditu, kuris, atrodo, būtų pirmas, bet tikrai ne paskutinis žingsnis siekiant diskredituoti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos žiniasklaidą“, – teigė liberalas Simonas Kairys.
77 primena 2024 m. spalį, prieš rinkimus LRT publikuotą straipsnį, sukėlusį daug klausimų, bet mažai atgarsių
Jame buvo analizuojamas LRT interviu su Vilija Blinkevičiūte, kuriame „žurnalistė iš paskutiniųjų stengėsi priremti pašnekovę prie sienos, priversdamas kaisti nuo po kelis kartus uždavinėjamų šabloniškų klausimų.“
Interviu metu V. Blinkevičiūtė pareiškė, jog jaučia kylantį kraujospūdį, o LRT žurnalistė Domantė Platūkytė galiausiai paaiškino: „Na, šis interviu bus skirtas ne jūsų rinkėjams, o mūsų auditorijai.“ Įdomu ar Domantė irgi pasirašė žurnalistų kreipimęsi dėl atliekamo audito tikslingumo vertinant politinį nešališkumą?
O kaip auditą komentuoja laidų vedėjas Virginijus Savukynas, sulaukęs nemalonumų po to, kai viešai savo socialinėje paskyroje sukritikavo teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iškeltą drausmės bylą advokatui Ignui Vėgėlei?
LRT šiuo metu dirba beveik 700 darbuotojų, o metinis įstaigos biudžetas siekia apie 80 mln. eurų. Nacionalinio transliuotojo finansavimas vykdomas iš valstybės biudžeto, todėl bet kokie pokyčiai, susiję su jo valdymu ir veiklos skaidrumu, dažnai tampa politinių diskusijų objektu.
Kol kas nėra aišku, kokie bus audito rezultatai ir kaip jie gali paveikti LRT redakcinę politiką.
