Elektrinių automobilių era eina į pabaigą?
Brangių elektroninių automobilių pasiūla vis didėja. Pageidaujantiems elektrinio automobilio, dabar siūloma ne tik populiarioji „Tesla“; aibė kitų žinomiausių pasaulyje automobilių gamintojų jau pristatė savąjį elektra varomos mašinos variantą.
Tačiau pastaruoju metu pastebima, kad elektrinių automobilių paklausa smarkiai mažėja. Ši situacija ypač pastebima yra Vokietijoje, tačiau aktuali yra ir likusiam pasauliui, o analitikai jau kalba apie šios rūšies mašinų rinkos prisotinimą.
Rugsėjo mėnesį Vokietijoje daugiau nei trečdaliu arba 35 proc. sumažėjo naujai įregistruotų akumuliatorinių ir vadinamųjų hibridinių transporto priemonių skaičius[1]. Dėl nepakankamos paklausos VW grupė nurodė atleisti dalį darbuotojų visose savo Vokietijos gamyklose, kuriose gaminami elektriniai automobiliai.
Užsienyje padėtis ne ką skiriasi: JAV automobilių milžinė „Ford“ 2023 m. III ketvirtį patyrė netikėtai didelį 1,3 mlrd. dolerių nuostolį iš savo elektrinių automobilių verslo.
„General Motors“ atsisakė savo gamybos tikslo iki 2024 m. vidurio pagaminti apie 400 000 elektra varomų automobilių, o JAV „Mercedes“ dalinys jau skundžiasi didėjančiomis neparduotų prabangių elektromobilių, ypač S klasės flagmano, atsargomis. Nuomos bendrovė „Hertz“ nebenori plėsti savo elektromobilių parko tiek, kiek iš pradžių planavo.
Net elektrinių transporto priemonės rinkos lyderės „Tesla“ pelnas trečiąjį ketvirtį smuko bene perpus. Neseniai paskelbta „Cox Automotive“ trečiojo ketvirčio elektromobilių pardavimo ataskaita atskleidė, kad „Tesla“ rinkos dalis sumažėjo iki 50 proc[2].
Tokie duomenys tarsi rodo, kad pirkėjai jau prarado susidomėjimą elektrinėmis transporto priemonėmis. Ką tai reiškia automobilių rinkai ir „žaliosios“ politikos kursui – juk daugelio pasaulio šalių vyriausybės jau kuris laikas skatina tvariomis laikomomis elektrines transporto priemones.
Pradedama kvestionuoti, ar elektriniai automobiliai yra verti aukštos kainos
Apie tam tikrą štilį elektromobilių rinkoje praneša statistiniai duomenys. 2022 m. visame pasaulyje vartotojai elektriniams automobiliams išleido beveik 400 mlrd. dolerių[3].
Tačiau 2023 m. rugpjūtį parduoti elektromobilį JAV prireikė maždaug dvigubai daugiau laiko nei praėjusių metų sausį. Tuo tarpu dujomis varomos transporto priemonės vis dar buvo sparčiai parduodamos.
Šiek tiek daugiau nei pusė vartotojų teigia, kad elektromobiliai yra ateitis ir ilgainiui pakeis vidaus degimo variklius, tačiau tokios nuomonės laikosi mažiau nei trečdalis pardavėjų.
Automobilių prekeivių duomenys Europoje, ypač Vokietijoje ir Italijoje, taip pat keturių pasaulinių duomenų analizės įmonių atlikti tyrimai rodo, kad lėtesnį elektromobilių naudojimą lemia ne tik ekonominis netikrumas, bet ir tai, kad vartotojai nėra įsitikinę, jog elektromobiliai atitinka jų saugumo, ridos ir kainos poreikius[4].
„Pagrindinė problema yra netikrumas. Daugelis daro prielaidą, kad technologijos tobulės, ir verčiau trejus metus palaukti kito modelio, nei dabar pirkti transporto priemonę, kuri greitai praras vertę“, – sako Thomas Niedermayeris, Bavarijos automobilių prekybos įmonės vadovas.
Pardavėjų paslaugų įmonės „Cox Automotive“ įžvalgų direktorius Philipas Nothardas taip pat teigė, kad maža likutinė vertė taip pat atbaido pirkėjus, nes įmonės ir daugelis vartotojų naujus automobilius renkasi atsižvelgdami į tai, už kiek juos galės parduoti po kelerių metų.
„Mes tai vadiname mirties slėniu, kurį išgyvensime 2024-2027 m. Maža likutinė vertė, didelė pasiūla ir maža paklausa“, – situaciją apibūdina P. Nothardas.
Iš tiesų, ekspertai sako, kad dauguma ruošiamų naujų modelių, skirtų pradinio lygio vartotojams, rinkoje pasirodys ne anksčiau kaip 2025 m. Iki to laiko jie Europoje varžysis su išsiplėtusia Kinijos automobilių gamintojų pasiūla.
O kritikai jau seniai perspėjo, kad dėl įperkamų elektromobilių trūkumo, galiausiai sustos staigus pardavimų augimas. Iš tiesų, įmonės „AutoTrader“ atstovai teigia, kad nauji elektromobiliai Didžiojoje Britanijoje vis dar yra vidutiniškai 33 proc. brangesni už iškastiniais degalais varomus modelius, o tai taip pat anaiptol neskatina pardavimų.
Jungtinės Karalystės automobilių gamintojų ir prekybininkų draugija (angl. Society of Motor Manufacturers and Traders) pastebi, kad elektrinių automobilių pardavimai privatiems pirkėjams šalyje sumažėjo 14 proc., tačiau bendras registruotų elektromobilių skaičius išaugo beveik 19 proc.
Taip yra dėl to, kad įmonių automobilių vairuotojams elektromobiliams taikomi daug mažesni mokesčiai nei benzininiams ar dyzeliniams modeliams, o tai padidino jų populiarumą. Tačiau privatūs pirkėjai turi mažiau privalumų: praėjusiais metais buvo panaikinta iš tinklo įkraunamų automobilių subsidija, pagal kurią buvo teikiamos nuolaidos elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių įsigijimo kainai. Be to, 2025 m. baigsis elektromobiliams taikoma transporto priemonių akcizo mokesčio lengvata.
Gamintojams tai kelia rimtą susirūpinimą. Jungtinės Karalystės vyriausybė toliau vykdo savo įgaliojimus dėl nulinės taršos transporto priemonių, nepaisant sprendimo atidėti visišką naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimo draudimą nuo 2030 m. iki 2035 m.
Pagal šį įgaliojimą, gamintojai privalės užtikrinti, kad iki 2030 m. aštuoni iš dešimties parduodamų automobilių būtų varomi baterijomis arba vandeniliu. Tai reikš, kad pardavimai privatiems pirkėjams turėtų užaugti, tačiau dabartinės pardavimų tendencijos to nerodo.
Elektrinių automobilių trūkumai ir pranašumai vis dar kelia diskusijas vairuotojų tarpe
Elektromobiliai pradėjo populiarėti XXI a. pradžioje, o apie 2010-uosius metus susidomėjimas jais pastebimai išaugo.
Tai paskatino akumuliatorių pažanga, ypač sukūrus ličio jonų akumuliatorius, kai elektromobiliai tapo praktiškesni, jų važiavimo nuotolis tapo ilgesnis, o įkrovimo laikas trumpesnis.
Be to, garsėjantis diskursas apie aplinkosaugos problemas, įskaitant klimato kaitą ir oro taršą, paskatino didesnį susidomėjimą tvaresnėmis transporto priemonėmis.
Net ir daugelio pasaulio šalių vyriausybės pasiūlė paskatas, skatinančias elektromobilių naudojimą. O ir verslas greitai prisitaikė prie naujos realybės, suskubo siūlyti inovatyvias elektra varomų automobilių idėjas.
Elektromobilių šalininkai teigia, kad elektra varomi automobiliai neišmeta jokių išmetamųjų dujų, todėl, palyginti su tradicinėmis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, sumažėja oro tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija.
Akcentuojama ir tai, kad elektromobilių eksploatavimo išlaidos vienam kilometrui paprastai yra mažesnės nei tradicinių automobilių, nes elektra dažnai yra pigesnė už benziną.
Be to, elektros varikliai yra energetiškai efektyvesni nei vidaus degimo varikliai, daugiau energijos iš energijos šaltinio panaudojama transporto priemonei važiuoti.
Tačiau elektrinių transporto priemonių kritikai teigia, kad nors akumuliatorių technologija patobulėjo, elektromobilių nuvažiuojamas atstumas, palyginti su tradiciniais automobiliais, vis dar yra ribotas, todėl keliones dideliais atstumais gali tekti kruopščiai planuoti.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra taip pat vis dar yra tobulinama, todėl kai kuriose vietovėse įkrovimo stotelės gali būti sunkiau prieinamos nei tradicinės degalinės.
Kaip dabar vis dažniau pastebi rinkos ekspertai, vienas svarbiausių dvejones dėl šių transporto priemonių skatinančių veiksnių yra tai, kad elektromobilių pradinė kaina dažnai būna didesnė nei tradicinių transporto priemonių, nors šis skirtumas mažėja tobulėjant technologijoms ir didėjant masto ekonomijai.
Papildomas išlaidas gali paskatinti ir tai, kad laikui bėgant akumuliatoriaus eksploatacinės savybės gali blogėti, gali prireikti daugiau išlaidų automobilio taisymui arba tai gali turėti įtakos automobilio nuvažiuojamam atstumui.
