R. Vaikšnoro prakalba lietuviams: mūsų lavonai vartysis grioviuose
Kariuomenės vadas, taip sakant, galimai įspėja lietuvius krautis lagaminus, o užgyventus namus – išparduoti. Vertindamas Rusijos grėsmę Lietuvos atžvilgiu, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras tikina regėjęs Lietuvos gyventojus grioviuose[1]. Nieko nelaukęs, šia pranašyste pasidalijo su tautiečiais.
„Lavonų bus pilni grioviai“, – prasitaria jis.
Kibernetinės atakos, sugadinti interneto kabeliai ir, lyg to dar būtų maža – nuolatiniai grasinimai apie Rusijos įsigalėjimą Lietuvoje, diena iš dienos temdo šalies dangų. Taip pat jį temdo spekuliatyvūs ateities scenarijai. Juose matoma kraujo balose besimurkdanti kaimynė ir netoli jos – mūsų artimieji. Apie tai prašneko Vaikšnoras, įpūsdamas žmonėms paniką ir pasėdamas neviltį. Tautiečiai nuogąstauja: nejaugi specialiai keliama panika? Pastarųjų manymu, tokiomis frazėmis mėtytis nevalia, ypatingai tiems, kurių žodis vertinamas kaip svarus ir kompetentingas.
Kad Rusija neprognozuojama – seniai aišku. Vis dėlto, Lietuvos kariuomenės vadui generolui nurodant, koks būtų scenarijus, jei Rusija pultų Lietuvą, lietuviams šiaušiasi oda. Pastarojo teigimu, situacija šalyje neva būtų baisesnė nei Irpinėje ar Bučoje. Kariuomenės vadas pažymi, jog Vladimiras Putinas lietuvius laiko fašistais, tad oda būtų diriama kraugeriškais būdais, nesigailint nei jauno, nei seno – nei nuomoto, nei užgyvento.
„Reikia neabejoti ir neklaidinti savęs: jeigu Rusija turės ryžto ir noro pulti Lietuvą, tai pas mus bus blogiau nei Bučoje ar Irpinėje. Jie nesigailės nieko: nei jauno, nei seno, nei moterų, nei vaikų”, – tikina R. Vaikšnoras. Rusų akimis, mes gyvename „per daug gerai”, o tai, pasak generolo, yra trūkumas, atsidūręs Rusijos prezidento taikiklyje.
Lietuvos kariuomenės vadas ragina kilti į kovą – nepaisant minėtos karo baigties
R. Vaikšnoro akimis, kiekvienas iš mūsų turime nusiteikti tapti ginklu, jei prireiks; imti ir samtį, ir puodą, ir šautuvą, ir kočėlą, nors, anot jo, net ir apsiginklavus tikimybė išgyventi – nedidelė.
Vyras pažymi kariuomenės tikslus bei reikalavimus, kurie iškiltų karo epicentre.
Kariuomenei būtų naudingiau, jog fronto linijoje civilių nebūtų, kad kariams netektų jų prižiūrėti. Kariuomenė norėtų dėmesį skirti tiesioginiam savo darbui ir nesiblaškyti, užtikrindama strateginių objektų apsaugą, darbo funkcijų vykdymą ir vandentiekio, maisto gamybos ir kitų šaliai gyvybiškai svarbių funkcijų veikimą. Kita vertus, Vaikšnoro teigimu, tam, kad kariai galėtų sėkmingai kovoti, kiekvienas lietuvis turi pasiruošti ginti valstybę.
„Kas gali, tas verda maistą, tvarsto žaizdas, nešioja šovinius, jei reikia. Kuo daugiau turėsime skirtingas funkcijas atliekančių žmonių, tuo būsime stipresni. Ir vėlgi, tai veikia kaip atgrasymas“, – sako R. Vaikšnoras.
Tačiau samprotavimai apie grioviuose besivoliojančius tautiečius vargiai motyvuoja likti šalyje, juolab – už ją kovoti.
Raginama šokti pasiutpolkę kulkų skvere, iš šios pargrįžtant be vienos kitos galūnės
R. Vaikšnoras pabrėžia: visiems civiliams pabėgus iš šalies, situacija taip pat nebūtų nieko gero žadanti.
„Kaip ir gerai, šaudai, gaudai, sproginėja, civilių žūčių mažai, bet o kuo pasipildysime, kaip kompensuosime nuostolius? Nes bus ir mūsų nuostolių. Labai atsakingai sakau, nevyniosiu į vatą, turėsime nuostolių. Reikės tuos nuostolius kompensuoti. Ir ne vien tik vyrai, bet ir moterys, galbūt, turės kompensuoti“, – aiškina jis.
Karinė tema – itin aktuali ir svarbi, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją bei galimą Rusijos grėsmę regionui. Tačiau tokios kariuomenės vado citatos, kaip „Lavonų bus pilni grioviai“, išryškina ne tik būtinybę suvokti grėsmes bei tinkamai pasirengti galimiems scenarijams, bet ir aktyvuoja chaoso mechanizmus, skatina baimę bei nepasitikėjimą.
Lietuva, būdama NATO rytinio flango dalimi, nuolat susiduria su Rusijos agresyvia laikysena. Gali būti, jog Rusijos vykdomi kariniai manevrai, propaganda ir tiesioginė parama destabilizacijai regione kelia realią grėsmę Baltijos šalims. Tačiau viso to gali ir nebūti. Kariuomenės vadovo vieši pasisakymai tokiais griežtais tonais yra ryškus signalas visuomenei, visgi, vertinamas nevienareikšmiškai. Mat šis signalas buvo išregiuliuotas dar pandemijos metu, brukant mirties vaizdus ir propaguojant suvaržytus gyvenimus.
R. Vaikšnoro įspėjimai kviečia pergalvoti ne tik įsitraukimo į karinį pasirengimą procesą, bet ir tai, kokiais būdais Lietuvoje yra stiprinama karinė infrastruktūra, vykdomi šauktinių mokymai ir plečiama kariuomenės sudėtis. Visgi, jautrus turinys reikalauja subtilaus pateikimo, neužmetant tautiečiams ant pečių to, ką pačiam galimai pernelyg sudėtinga panešti.
Žinoma, kad Lietuva ir toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus. Vėlgi, net ir tai vertinama įvairiapusiškai.
2024 m. pradžioje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) patvirtinti asignavimai sudarė 2 091,7 mln. Eur. 2024 metų eigoje KAM papildomai skirta 350,9 mln. Eur, kurie skirti Ukrainos paramai, ankstesniam inžinerinių pėstininkų kovos mašinų, vidutinio nuotolio, mobilių trumpo nuotolio ir artimo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimų projektų pradėjimui, bepilotėms orlaivių ir antidroninėms sistemoms įsigyti, modernaus kario programai, papildomoms radijo stotims ir amunicijai įsigyti, taip pat kulkosvaidžiams, nacionalinės kibernetinio saugumo plėtros programos projektams, Lietuvos šaulių sąjungos bepiločių orlaivių pajėgumo vystymui ir kitoms KAM reikmėms finansuoti[2]. 2024 metų KAM asignavimai iš viso sudaro 2 442,6 mln. Eur arba 3,22 proc. BVP pagal Finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo mėn. atnaujintą ekonominės raidos scenarijų.
Remiantis 2024 m. vasario mėn. atliktos rinkos tyrimų bendrovės „Norstat LT“ apklausos duomenimis, 57 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalis gynybai skirtų 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)[3]. Tačiau vangiau minima visuomenės dalis, mananti kitaip.
