Artėjant JAV Rinkimams: Ekonominės Strategijos ir Milijardierių Parama
Likę vos keli mėnesiai iki JAV prezidento rinkimų, politinėje arenoje pagrindinės diskusijos sukasi apie du esminius klausimus: kaip elgsis pralaimėjusi pusė ir kokią finansinę politiką ketina vykdyti demokratų arba respublikonų vadovaujama administracija. Įprasta, kad rėmėjai iš įvairių pramonės sektorių skuba palaikyti skirtingus kandidatus, tačiau šįkart jų parama gali nulemti ne tik būsimą JAV politiką, bet ir pasaulinės ekonomikos kryptį.
Demokratų kandidatės Kamalos Harris ir respublikonų kandidato Donaldo Trumpo požiūriai į JAV finansinę politiką išsiskiria. K. Harris pozicijoje dominuoja reformų ir paramos JAV biudžetui pažadai, tuo tarpu D. Trumpas akcentuoja kapitalo grąžinimą į JAV, ekonominį spaudimą Kinijai bei paramą Izraeliui. Trumpas taip pat pritaria dolerio susilpninimui per prekybinius ir valiutų karus – tai nuostata, kuri atspindi respublikonų norą stiprinti JAV pramonę konkurencingumo pagrindu.
Kokios gi korporacijos remia vieną ar kitą kandidatą?
Istoriškai didieji aukotojai dažniausiai paskirstydavo lėšas, siekdami apsidrausti, tačiau šįkart parama K. Harris ir D. Trumpui skiriasi gan aiškiai. Technologijų sektorius, kuriame dominuoja IT kompanijos, žymiai dažniau renkasi demokratų kandidatę, remdami jos poziciją kibernetinės saugos, sveikatos ir klimato kaitos klausimais. Pasak kai kurių šaltinių, K. Harris remia daugiau nei 80 JAV milijardierių, įskaitant Microsoft įkūrėją Billą Gatesą, kuris investavo į K. Harris struktūras siekdamas skatinti sveikatos apsaugos, skurdo mažinimo bei kovos su klimato kaita programas.
Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas, nors ir nesulaukia tiek milijardierių paramos kaip jo konkurentė Kamala Harris, turi stiprią finansinę atramą iš konkrečių pramonės sektorių ir konservatyvių judėjimų. Jo kampanija remiasi verslo šakomis, kurioms svarbi reguliacinės ir mokesčių aplinkos liberalizacija bei tvirta gynybos politika. Didžioji dalis jo paramos ateina iš naftos, dujų ir kito iškastinio kuro pramonės, kuri siekia išsaugoti ar net plėsti esamas energetikos politikos lengvatas. D. Trumpas per savo prezidento kadenciją demonstravo paramą iškastinio kuro pramonei, sumažindamas reguliavimą ir sušvelnindamas aplinkosaugos reikalavimus, todėl šios srities lyderiai palaiko jo siekius.
Kaip ir anksčiau, D. Trumpas sulaukia šilto palaikymo iš nekilnojamojo turto plėtotojų ir statybų pramonės. Šio sektoriaus lyderiai vertina jo pasisakymus už mokesčių mažinimą bei ekonomikos liberalizaciją, o tai palengvina investicijas į statybų projektus bei mažina biurokratinę naštą.
Dalis mažų ir vidutinių gamybos įmonių vadovų taip pat remia D. Trumpą. Jie tikisi, kad jo politika suteiks galimybę sumažinti išlaidas bei konkurencingiau veikti pasaulinėje rinkoje, o jo pažadai didinti JAV pramoninę gamybą tampa stipriu finansiniu užnugariu.
Nors Trumpas nėra vienareikšmiškai remiamas viso gynybos sektoriaus, kai kurios su nacionalinio saugumo technologijomis susijusios įmonės vertina jo paramą nacionalinės gynybos stiprinimui ir išlaidų šioje srityje didinimui. Tokios kompanijos kaip „Palantir Technologies“ remia jo strategiją dėl griežtesnės nacionalinės saugumo politikos.
Dalis Trumpo rėmėjų taip pat sudaro konservatyvių vertybių siekiančios organizacijos, palaikančios mažesnės vyriausybės bei mokesčių mažinimo idėjas. Šios sritys sudaro Trumpo kampanijos pagrindą ir remia jį dėl jo pažadų skatinti ekonomikos augimą, mažinti reguliacijas bei stiprinti JAV gynybą. Kaip pastebi politiniai analitikai, būtent tokios politikos kryptys labiausiai traukia šių sričių verslininkus ir investuotojus.
Rinkimai įrašys naują išlaidų rekordą
OpenSecrets duomenimis, 2024 m. rinkiminė kampanija bus brangiausia istorijoje. Numatomos išlaidos siekia 15,9 mlrd. dolerių, tačiau infliacijos korekcijos rodo, kad 2020 m. kampanija visgi buvo brangesnė. Tai reiškia, kad politinė kova darosi vis intensyvesnė, o kiekvienas kandidatas stengiasi įgyti didžiausių pasaulinių korporacijų paramą.
Demokratų kandidatę neretai vadina globaliste, tačiau dalis analitikų tvirtina, kad šis apibūdinimas labiau tinka respublikonų kandidatui. Pasak jų, D. Trumpas atstovauja tradicines globalizacijos vertybes, skatinančias JAV interesų plėtrą užsienyje, o K. Harris vadovauja vadinamajai ultraglobalistų krypčiai. Šiai grupei priskiriami pagrindiniai demokratų rėmėjai – IT sektorius ir farmacijos pramonė, kurių interesai dažnai orientuoti į kibernetinės saugos stiprinimą bei vadinamąjį „biologinį saugumą“.
