Europos Parlamente kilo diskusijos dėl Lietuvos europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo
Politikas kaltinamas dėl senai lietuviams gerai žinomos istorijos apie švento rašto citavimą. Konservatorių remiami LGBT atstovai ir toliau nori nuteisti P. Gražulį dėl to, kad jis kalbėdamas apie homoseksualius santykius remiasi Biblija.
Tačiau Europos Parlamento taisyklės atskleidžia esminį demokratinės valios principą – išrinkti europarlamentarai lieka institucijos nariais, net jei kyla teisinių ar etinių klausimų.
Europos Parlamente griežtai veikia demokratinės žmonių valios apsauga
P. Gražuliui bylą kelia gėjų, lesbiečių, transvestitų, biseksualų, neapsisprendusių dėl savo lyties ir panašių veikėjų (LGBTQIA+) atstovai. Bet politikas atkerta, kad jo pasisakymai buvo paremti Šventuoju Raštu, kuris negali būti laikomas neapykantos šaltiniu. „Šventojo rašto citavimas yra nusikaltimas krikščioniškoje Europoje ir Lietuvoje? Tai yra absurdas“, – teigė P. Gražulis prieš teismo posėdį.
Šis klausimas Lietuvoje tapo plačiai aptariamas. Tačiau, net jei Europos Parlamentas atimtų jo teisinę neliečiamybę ir byla pasibaigtų ne jo naudai, P. Gražulis liktų šioje institucijoje. Skirtingai nei Lietuvos Seime, Europos Parlamente nėra apkaltos mechanizmo ar etikos komisijos, galinčios pašalinti narį dėl tam tikro elgesio.
Europos Parlamento struktūra paremta demokratinės valios gerbimu. Tai reiškia, kad europarlamentarus išrinkę žmonės išlieka pagrindiniu sprendėju – jų atstovai perrenkami arba neišrenkami visuotinių rinkimų metu, o ne politinių konkurentų pageidavimu.
Šventojo Rašto citatos byloje
P. Gražulis savo pasisakymus grindė Šventuoju Raštu, ypač apaštalo Pauliaus Laišku romiečiams. Viena dažniausiai cituojamų ištraukų:
„Apaštalas Paulius: LAIŠKAS ROMIEČIAMS Pagonys ir žydai slegiami Dievo rūstybės Pagonių nusikaltimas Dievui 24 Todėl Dievas per jų širdžių geismus atidavė[i8] juos tokiam neskaistumui, kad jie patys teršė savo kūnus. 25 Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui, kuriam šlovė per amžius. Amen! 26 Štai kodėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moteriškės prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. 27 Panašiai ir vyriškiai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geiduliais vienas kitam, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir jiems būdavo jais pačiais už iškrypimą vertai atmonijama. 28 Jie nesirūpino pažinti Dievą, tai ir Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. 29 Todėl jie pilni visokio neteisumo, piktybės, godulystės ir piktumo, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų. 30 Jie – Dievo nekenčiami šmeižikai, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, neištikimi, be meilės, negailestingi. 32 Nors žino Dievo sprendimą, jog visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius.
“ (Rom 1:24-32).
Ši ištrauka, pasak politiko, yra esminė krikščioniškojo požiūrio į moralės normas dalis, tačiau dabar, kaip jis teigia, krikščioniškoji moralė Europoje patiria spaudimą. „Cituodamas Raštą, aš neįžeidinėjau, o priminiau tai, kas yra parašyta. Jei tai tampa nusikaltimu, tai kokioje Europoje mes gyvename?“ – retoriškai klausė P. Gražulis.
Konservatorių planas nepavyks
Ne paslaptis P. Gražulis yra vienas didžiausių Lietuvą užvaldžiusių konservatorių klano kritikų. Tad akivaizdu, kad jie siekia politinio susidorojimo. Jo manymu, konservatoriai ne tik politizuoja jo bylas, bet ir bando nutildyti jo balsą tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu. Vis dėlto Europos Parlamento taisyklės ir teisinė sistema garantuoja, kad tokių atvejų sprendimas vyksta teisiškai, o ne politiškai.
„Net jei teismas nuspręstų, kad aš kaltas, iš Parlamento manęs neiškrapštys. Europos Parlamentas nėra Lietuvos Seimas, kur valdantieji gali susidoroti su politiniais oponentais“, – teigė P. Gražulis.
Krikščionybės ir demokratijos konfliktas
P. Gražulis byloje pabrėžia, kad Šventojo Rašto citavimas negali būti laikomas nusikaltimu. „Apaštalas Paulius šiuos dalykus įvardijo dar griežčiau nei aš, tačiau niekas nesuabejojo Šventojo Rašto svarba ir jo žinia“, – sakė P. Gražulis, lygindamas dabartinę situaciją su sovietmečiu, kai buvo persekiojami laisvės siekėjai. Jo manymu, Lietuvoje dabar susiklostė panaši politinio spaudimo atmosfera.
Demokratijos svarba Europoje
P. Gražulio situacija atspindi platesnį klausimą apie demokratijos ribas ir teisių pusiausvyrą. Europos Parlamentas, kaip viena svarbiausių demokratijos institucijų, pabrėžia, kad jos nariai yra atsakingi rinkėjams, o ne oponentams. Šis modelis apsaugo nuo situacijų, kai politiniai žaidimai ima dominuoti teisės viršenybėje.
Nepaisant teisinių ginčų ir politinių iššūkių, P. Gražulis lieka ištikimas savo rinkėjams: „Mano rinkėjai mane išrinko, o ne politiniai konkurentai, todėl jų valią gerbsu tiek aš, tiek Europos institucijos“,- pabrėžė europarlamentaras.
Už pareikštą nuomonę atsako tik autorius (-iai). Šios nuomonės nebūtinai atspindi oficialią Europos Parlamento poziciją. Medžiaga parengta remiant ESN grupei.
