Lenkijos kandidatė į Europos Parlamento narius pakomentavo „Žaliąją direktyvą“: statybos bus labai brangios
Prieš keletą dienų kaimyninės Lenkijos žiniasklaida apie į statybų sektorių brukamą „žaliąjį kursą“ diskutavo su viena iš kandidačių į Europos Parlamentą – Ana Brylska (Anna Bryłka) ir Slupcos miesto būstų kooperatyvo direktoriumi Henriku Levandovskiu (Henryk Lewandowski). [1]
A.Brylska nurodė, kad dėl Europos brukamos Statybų direktyvos netrukus statybų pramonė susidurs su brangiai kainuojančia klimato politika.
„Nuo 2028 m. nauji visuomeniniai pastatai, tokie kaip mokyklos ir ligoninės, privalės būti netaršūs, o nuo 2030 m. visi nauji pastatai turėtų būti nulinės emisijos. Nulinės emisijos pastatas yra daug brangesnis, nes verčia įsirengti brangesnį šilumos šaltinį, tinkamai apšiltinti pastatą ir pan.. Direktyva įvedamas draudimas naujų pastatų šildymui naudoti iškastinį kurą, o galiausiai numato iki 2040 m. visišką dujų ir anglies šildymui atsisakymą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės negalės teikti jokių finansinių paskatų katilų, kūrenamų iškastiniu kuru, tarkim tokiu, kaip dujos, įrengimui. Naujuose visuomeniniuose pastatuose anglies ir dujų kuro katilų montuoti nebus galima nuo 2028 m., o privačiuose – nuo 2030 m.“, – patikslino politikė.
Ji priminė, kad direktyva įveda pastatų energinio naudingumo klases, naudojant raides nuo A iki G, panašiai kaip buitiniams prietaisams.
„Raidė A atitinka nulinės emisijos pastatus, o raidė G – nacionalinio pastatų fondo pastatus, kurių energinis naudingumas buvo pats prasčiausias skalės įvedimo metu. Iš tokios naudingumo klasės teks pereiti į aukštesnę naudingumo klasę, o visa ši informacija apie renovaciją bus įtraukta į renovacijos pasą, kurį turės kiekvienas pastatas. Pagal šią direktyvą taip pat atsiranda energinio naudingumo sertifikatai, todėl parduoti buto ar namo be šio sertifikato nebebus įmanoma“, – toliau laukiančias naujoves vardino A. Brylska.
Dar vienu svarbiu momentu, pasak jos, taps privalomos saulės elektrinės.
„Privaloma fotoelektra bus dar vienas naujojo įstatymo elementas ir tai bus taikoma visiems naujiems gyvenamiems pastatams nuo 2030 m. Taip pat turės būti atlikti privalomi renovacijos darbai. Kiekviena valstybė narė parengs nacionalinį pastatų atnaujinimo planą, siekdama užtikrinti, kad būtų atnaujintas nacionalinis viešųjų ir negyvenamųjų pastatų fondas, taip užtikrinant aukštą energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų fondo dekarbonizavimą iki 2050 m. esamus „taršius“ pastatus perdarant į nulinės emisijos pastatus“, – nurodė kandidatė.
Žaliosios politikos pasekmės: žmonės bus metami iš namų
Pasak politikės, naujovių įgyvendinimas apima ir direktyvos nuostatų perkėlimą į Lenkijos teisinę sistemą.
„Valstybė narė turi priemonių šį procesą vilkinti arba reglamentus įvesti galvojant apie savo šalies žmones, tačiau kai kurių dalykų negalima išvengti. Nuostatos dėl nuobaudų sako, kad sankcijos turi būti „veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos“, tačiau kaip jos atrodys, priklauso nuo valstybės narės. Tai gali būti piniginė bauda, teisės naudotis patalpomis praradimas ar net iškeldinimas. Tai ne pokštas! Prancūzijoje nuo 2023 metų galioja draudimas nuomotis butus su G+ energetiniu sertifikatu. Toliau draudimas apims G, F, E klases. Nuo 2034 metų (pagal šiandieninį statusą) nebus leidžiama nuomotis 40 proc. iš šiuo metu esamų butų! Ir tai mums gresia pagal Statybų direktyvą, – niūrią ateitį piešė A.Brlyska. Reikia suvokti, kad skurdžiausi žmonės neįpirks brangiai kainuojančios renovacijos, t.y. terminio modernizavimo ar šilumos šaltinių keitimo. Apgaudinėti save, kad dauguma gyvenamųjų namų bendrijų negali sau leisti tokias investicijas, nėra prasmės, nes šiuose senesniuose pastatuose, kuriuose daugiausia gyvena vyresnio amžiaus žmonės, priverstinė renovacija bus pati brangiausia. Be to, Klimato ministerija tiksliai nežino, kaip turi būti finansuojama ši masinė „pastatų renovacija“, ir neturi tam atliekamų lėšų.“
Ji patikino, kad bet koks teisės aktas gali būti atšauktas, tačiau nėra politinės valios tai padaryti ES lygiu.
„Pastatų direktyva buvo priimta didžiule balsų dauguma. Galima pabandyti susitarti dėl nuolaidos Lenkijai, bet tai taip pat labai sunku. Deja, direktyvos išlaidas padengs patys skurdžiausi, t.y. tie, kurie nebegali sau leisti apšiltinti savo namų, pasikeisti langų, įsirengti fotoelektros ar šilumos siurblių. Tikslas – nulinės emisijos statyba iki 2050 m. ES nustatė kryptį ir tikslus, o valstybė narė turi juos įgyvendinti. Tačiau įstatymų leidėjui neįdomu, ar kas nors turės kuo šildyti namą, ar išvis gali tai sau leisti. ES tikslas – sumažinti pastatų emisijų intensyvumą, net žiemą galimo užšalimo sąskaita, nes klimatas yra šių reglamentų centre, o ne žmonės. Vienintelis veiksmingas būdas apsiginti nuo „žaliojo kurso“ – turėti Europos Parlamente daugiau blaiviai mąstančių narių, kurie atmestų ES klimato ideologiją“, – apibendrino ji.
Gyventojams teks smarkiai paploninti pinigines dėl žaliojo kurso
H. Levandovskis patikslino, kad pirmosios papildomos išlaidos bus susijusios su renovacija. „Slupcoje turime „istorinius“ šilumos tinklus, ir juos reikės pakeisti. Tam reikia labai didelių finansinių išlaidų, kurias padengsime mes, gyventojai, – pabrėžė jis. – Mes Lenkijoje dar nesame pasirengę įvesti naujų Statybų direktyvos nuostatų kaip „žaliojo susitarimo“ dalies į statybų sektorių. Manau, kad Europoje nebūtinai mes turėtume tapti šios kovos su klimato kaita pionieriais.“
Jis taip pat akcentavo, kad subsidijų renovacijai ir kitiems darbams statybos sektoriuje klausimai nėra sprendžiami sąžiningai.
„Žvelgiant į šiuo metu vykstančias subsidijavimo programas fotoelektrai, krosnių eksploatavimo nutraukimui, šilumos siurblių įrengimui, lėšos daugiausia skiriamos vienbučių namų savininkams, pamirštant daugiabučius, kuriems irgi reikia didelių atnaujinimo darbų. Mūsų kooperatyve daugumoje pastatų yra mažo efektyvumo ir didelių šilumos nuostolių senos šildymo sistemos. Čia taip pat reikalingas finansavimas šilumos suvartojimui mažinti. Tas pats pasakytina apie šilumos tinklus Slupcos mieste. Šiuos tinklus reikia skubiai modernizuoti. Dabartinės savininkės „Veolia“ atlikto modernizavimo išlaidas turės padengti gyventojai. Tam reikalingos didelės lėšos. Namo savininkas iš savo pajamų mokesčio gali išskaičiuoti iki maždaug 58 000 zlotų (apie 13,8 tūkst. eurų) siekiančias šilumos modernizavimo išlaidas. Kooperatyve mes gauname pelną ir skiriame jį renovacijos fondui, bet nuo šio pelno turime mokėti mokesčius. Namo savininkas atleistas nuo mokesčių, o mes – atvirkščiai, privalome juos mokėti ir tai nėra sąžininga“, – pabrėžė H. Levandovskis.
