Mano širdingas sveikinimas teisingiems Lietuvos lituanistams, istorikams ir mutologams, kurie man į akis aprauda mano prarastą protą ir laiką, kaip aš toks negailestingas sau, kad esu debilas, plokščiažemis, mane reikia užmušti kaip gedgaudininką, kad neskleisčiau nesąmonių. Kaip skiepytus žmones tikrai suprantu pasirinkus teisingą kelią į šviesią ,tikiu mokslu' ateitį.
25. Japonai turi gražių lietuviškų skolinių : ‚Aygo’ - automobilis arba ‚eiga’ lietuviškai;‚aiga’ - filmas, tai kodėl lietuviams nevadinti filmo ‚aiga’ ar ‚eiga‘, vėl reikšmė ta pati; ‚peko’ - mėsininkas; ‚pekus’ ypatingai žemaičiams - jaučio kitas pavadinimas; ‚gava’ - išlaikyta pirmapradė reikšmė, lietuviams liko ‚upė’; hieroglifas ‚taika’ – paaiškinimas lietuviui : ‚metas be karo’, tiesmukai sakome ‚taika’; ‚mare’ – jūra, mes turime ir ‚marios’, ...
Daugybė vietovardžių, žodžių, kurių tiesioginio ryšio su lietuvių kalba neišvengsime. Kokia stipri lietuvių kalbos įtaka japonų sąmonei ir pasąmonei, jei po kelių ar keliolikos tūkstančių metų išsiskyrimo žodžiai naujadarai kuriami lyg žvilgtelėjus į lietuvių kalbos žodyną.
Palyginimui : 818. AIGA - jamana (yamana) kalba Ugnies Žemėje Argentinoje ir Čilėje ‚sėkmingai medžioti‘, plg. liet. v. ‚ei-ti‘, daikt. ‚eiga‘, japonų naujadarus ‚aiga‘ - filmas ir Aygo automobilio mauteliui (modeliui). Namibija - Lietuva - Japonija - Ugnies Žemė Argentinoje. Argi ne nuostabu per 70.000 metų ?
96. TAIKA - japonų hieroglifas, kurio reikšmė paaiškinama kaip ‚laikas tarp karų‘, kai lietuviai ir taip žino - tai ‚taika‘. Tokio atsitiktinumo tikimybė 1 iš 1 milijardo, žvelgiant į ainu ir japonų kalbų žodynus - dėsningumas.
129. RAUSU - ainu kalba Hokaido saloje Japonijoje ‚vulkanas’, v. ‚rusen-ti’ ar ‚raus-ti’, ar ‚rau-ti’. Liet. v. ‚rūk-ti‘, es.l. 3 asm. ‚rūksta‘ veda prie minties apie pirmesnius ‚raukš-‘ < RaVaGŠa‚ žinant garsų O ir Ū dažną atsiradimą iš AU
176. MUŠI - japonų ‚vabzdys‘, v. ‚muš-ti‘. Kaip nepriminti Džo Daseno (Joe Dassin) dainos beveik tuo pačiu žodžiu "Moustique" (tarti mustyk) - uodas.
177. HAPO - ainu Japonijoje kalba ‚moteris‘, iš pradinio GaVa. Norėjau parodyti pvz., kaip iš paprasto žodžio gavosi sunkiai atpažįstamas žodis, jei nežinomi garsų kaitos dėsningumai.
182. KIR - japonų kalba ‚kirs-ti‘. 'Atsitiktinumas' ilgoje grandinėje.
186. PERPA -ainu kalba ‚skel-ti‘, pradinis VaRaVa(Ra). Kuo skiriasi ainu‚perpa' nuo lietuvių v. ‚per-vary-ti', ‚pervara' ?
187. MIZU - japonų kalba ‚vanduo‘, v. liet. ‚myž-ti‘, sanskrito ‚miša-ti‘. Lietuvių nešvankėlis tapo japonams kasdienybės gražiuoju poreikiu.
193. RAP – ainu Japonijoje kalba ‚oda‘, plg. liet. ‚rūbas‘, kuris pirmiausia buvo žvėries kailis, v. ‚rau-ti‘ iš RaVa. Man tai gražu matyti lietuviško veiksmažodžio ir daiktavardžio pradžiapradiškumą ir paskolinimą, kurio gausuma bus aprašyta, kad ir prancūzų ‚robe' - rūbas.
195. ME - japonų kalba ‚akis‘, plg. taivaniečių/austronezų ‚mata‘, liet. v. ‚maty-ti‘ iš pradinio MaDa. Abiejose kalbose ‚akis' turi tik lietuvišką v. ‚maty-ti'.
311. SHITA (tarti šita) - japonų kalba ‚žemyn‘, plg. liet. v. ‚šik-ti‘. Pradinis GŠaGŠa yra stulbinančiai gausius šiandieninius žodžius išbarstęs po visus žemynus.
316. MITSU (tarti micu) - japonų kalba ‚medus‘, sanskrito ‚madhu‘. Gražiai lietuviškas ‚medus' juosia pasaulį.
322. RIKU -japonų kalba ‚šalis‘, plg. liet. ‚rikis‘, ‚r(e)ikystė‘, v. ‚riktin-ti‘, ‚regė-ti‘, viena grandis per pasaulį iš RaGa/RaGŠa, mūsų ‚reikys', ‚rikis', ...
333. DOROBO - japonų kalba ‚vagis‘, plg. liet. v. ‚dirb-ti‘ ir kartvelų v. ‚darbeva‘ - vogti. Pagal žodžių reikšmių pervartas labai gerai galima pažinti kalbančiųjų dorovines nuostatas.
335. SODATSU (tarti sodacu) - japonų kalba ‚aug-ti‘, plg. liet. v. ‚sodin-ti‘. Suderinta per daugybę tūkstančių metų.
348. MAKI - japonų kalba ‚malkos‘, gražiai panašu. Dar viena grandinėlė vystosi.
350. TEPPEN - japonų kalba ‚viršūnė‘, pradinis DaVa, liet. v. ‚dava-ti‘ > ‚duo-ti‘, ‚tupė-ti‘ > plg. anglų ‚top‘ – viršūnė.
353. TAKAI - japonų kalba 1) ‚aukštas‘, v. ‚tekė-ti‘ (saulei, žvaigždėms) arba ‚deng-ti‘, 2) ‚išlaidus‘, v. ‚tekė-ti‘ (pinigams). Ne vienas lietuviškas kelias būna žodžio galimai kilmei nustatyti.
356. KANE - japonų kalba ‚pinigas‘, plg. liet. ‚kiaunė‘ (iki 985 m. Kainugardo krikšto buvo piniginis vienetas), ‚kaina‘, slavų ‚cena‘ – kaina, šiandien Hrvatijos pinigas ‚kuna‘. Gražus ‚kiaunė', kaip lietuviško žodžio, įspaudas per Europą ir Aziją.
368. DOREI - japonų kalba ‚vergas‘, v. ‚dary-ti‘, plg. malgašų (Madagaskaras) ‚dara‘ - vergas (žr. Nr. 138)
Nieko keisto nėra šioje jungtyje - ji yra per taivaniečių genetikos žmones, plaukiojusius visais vandenynais dar prieš 5.000 - 2.000 metų. Jungtis su lietuvių kalba yra nutrūsi prieš maždaug prieš 40.000 metų, vėl atsiradusi prieš 8. -9.000 metų ir gyvavusi gal 3 -5.000 metų.
374. NERU - japonų kalba ‚dėti žemyn‘, plg. liet. v. ‚ner-ti‘ (žemyn). Japonų - lietuvių kalbų ryšiai stebina, tereikia truputį įsigilinti, gausa tikrai nemaža, dar daugybę kartų teks minėti.
376. RINNERU - japonų kalba ‚linas‘, pradinis ‚rinas‘, Anatolijoje senais laikais graikų yra užrašytas ‚rinos‘, iš jo mūsų ‚linas‘, dėl R > L kismo, įtakoto Down sindromo arba seniau vadinto mongolizmu, kuriuo paveikta didesnė dalis Azijos žmonių, Amerikos čiabuviai, palietusio ir europiečius.
Rinneru, rinos, linas yra iš pradinio RaMaDa, RaMa + MaDa, tai ilga įrodymų grandinė, prisiminkime mūsų v. ‚rėmy-ti' ir ‚maty-ti'.
386. MADO - japonų kalba ‚langas‘, v. ‚maty-ti‘. Nuostabi pradinė šaknis MaDa, palikusi žodžius plačiai.
395. OSHIKKO (tarti ošiko) - japonų kalba ‚šlapintis‘, plg. liet. v. ‚šik-ti‘. Kantrybės, dar ne viskas su šiuo lietuvišku veiksmažodžiu japonų kalbos žodyne.
399. SHUSHI (tarti šuši) - japonų kalba ‚sėkla‘, plg. liet. ‚šašas‘, abiems pradinis GŠaGŠa. Negražioji šaknis GŠaGŠa - kiek visokiausių žodžių davusi.
414. SHŪAKU (tarti šūaku) - japonų kalba ‚negražus‘, plg. liet. ‚šūdinas‘. Viskas nuo v. ‚šikti', pradinis GŠaGŠa.
419. KANEMOCHI (tarti kanemoči) - japonų kalba ‚turtingas‘, susideda iš KaNe - pinigas (kiaunė) ir MoČi (pradinis MAGA - galia, jėga), plg. lenkų ‚moc‘ – jėga, galia. Taip ir dėstosi lietuviškų šaknų japoniški žodžiai.419. KANEMOCHI (tarti kanemoči) - japonų kalba ‚turtingas‘, susideda iš KaNe - pinigas (kiaunė) ir MoČi (pradinis MAGA - galia, jėga), plg. lenkų ‚moc‘ – jėga, galia. Taip ir dėstosi lietuviškų šaknų japoniški žodžiai.
422. KATANA - japonų kalba ‚kardas‘, v. ‚kauti, -s‘, pradinis ‚kautana‘, plg. madjarų iš panonų/gepidų ‚katona‘ – karys iš ‚kautona‘. Koks gražus per skolinius japonų ir madjarų kalbų ryšys, sujungtas lietuvišku veiksmažodžiu.
438. WARU (tarti varu) - japonų kalba ‚skelti', plg. liet. ‚vary-ti‘. Mano akimis ir žinojimu yra reikalingas didelis ‚japonų - lietuvių kalbų bendrybių žodynas', tikrai įdomus būtų abiejų kalbų skaitytojams.
(dar : WARU WARU - drėkinimo sistema kalnuose inkų imperijoje, sukurta dar priešimperiniais laikais, WARAWARA - žvaigždė aymara kalboje, visa tai Peru < Wari < VARA).
454. WAGYU (tarti vagju) - japonų marmurinės mėsos jaučių veislė, plg. liaudynų ‚vacca’ (tarti vaka), liet. v. ‚vaikščio-ti’, pradinis VaiKŠTa. Gilinantis į japonų kalbos žodžių kilmę, tenka sutikti lietuviškos kilmės žodžius, gautus per ainu ir korėjiečių, neužmirštant mandžiūrų ir kinų, didelę įtaką atlikus taivaniečių (austronezų) kalboms.
457. KABUTO - japonų kalba ‚šalmas’, v. ‚kabo-ti’, pradinis ‚kabata‘ arba ‚galvata‘. Žvelgiant į japonų kalbos žodyną ir matant daugybės žodžių lietuviškus veiksmažodžius, tenka vadovautis ne lietuvių kalbininkų atrastais dėsningumais ir atpažinti lietuviškos kilmės žodžius.
463. KUSA - japonų kalba ‚žolė’, v. ‚kąs-ti‘< ‚kans-ti’, plg. tarmiškai ‚kųs-ti’< ‚kuns-ti‘/‚kans-ti‘, sl. v. ’kusa-ti’ - kąs-ti. Labiau ar mažiau, bet einant per japonų žodyną, tenka sutikti nemažai pakitusius lietuviškus žodžius, atradus dėsningumus ir rišant prie lietuviškų veiksmažodžių, atskleidžiama japoniškų žodžių lietuviška kilmė. Žodis ‚žolė‘ lietuviams įvairiomis kalbomis atskleidžia žodžio kilmę vis iš kitokio lietuviško veiksmažodžio.
474. AKERU - japonų kalba ‚atidaryti’, plg. liet. v. ‚ak-ti’. Lietuvių - japonų kalbų ryšiai yra nuostabūs.
489. PURAGU - japonų kalba ‚plūgas’, pradinis abiems VaRaGŠa iš VaRa + RaGŠa. Raktas žodžiui ‚plūgas' nustatyti amžių ? 30.000 metų ? Senesnis ar jaunesnis ? Atneštas tocharų po Tvano prieš 8.-7.000 metų ?
491. KUWA (tarti kuva) - japonų kalba ‚pasaga’, plg. liet. ‚kau-ti’ < ‚kava-ti’, sl. ‚kovati’, ‚podkova’-pasaga iš ‚pada‘ + ‚kava’. Kad lietuviakalbiai prijaukino arklius pietiniame Urale, tai aišku pagal archeologinius radinius, kad lietuviški arklio reikšmės žodžiai įvairiose kalbose, tai vėlgi aišku. Pagal ‚ašva‘ žodį (pradinis aAKŠVa) matome, kad sanskritakalbiams atskilus nuo lietuviakalbių kamieno prieš 12.000 metų (genetiniai tyrimai) buvo bendras žodis, štai liaudynams jis virto ‚equus‘ (tarti ekvus). Klausimas : aKŠVa buvo laukinis arklys ar jau prijaukintas ?
494. SUU - japonų kalba ‚rūkyti’, plg. suomių v. ‚suitsaa’ - rūkyti, estų ‚suitse’ - rūkyti, liet. daiktv. ‚suodis’, dgs. ‚suodžiai’, v. ‚suos-ti’.
Per daug atsitiktinumų - tai sustėma(sistema).
501. PŪSTI pasaulinė šeima :
- FUKU - japonų,
- FUCHUN (tarti fučun) - okinaviečių,
506. MAGISAN - okinaviečių Japonijoje tarme ‚didelis’, pradinis MaGa didumui, galybei, jėgai nusakyti. MaGa - šios šaknies žodžių tikriausiai visose pasaulio kalbose galima sutikti.
510. DOA - japonų kalba ‚durys’.Mane domina : kiek tūkstančių metų yra šiam žodžiiui ?
522. KŪSAN -okinaviečių Japonijoje tarme ‚mažas’, v. ‚kūs-ti’, būdv. ‚kūdas’ - tai nėra skolinys iš slavų kalbų, tai mūsų paskolinys ‚chudoj, chudy‘ slavams.Perkračius ainu, japonų, okinaviečių žodynus, apima dešimčių tūkstančių metų sąryšio dvelksmas, žadą atimanti palaima.
652. TOMOSU - japonų kalba ‚šviesti’, plg. liet. v. ‚tėmy-ti’ ir ‚tamsė-ti’. Gražus pavyzdys su reikšmės pasikeitimu į priešingą.652. TOMOSU - japonų kalba ‚šviesti’, plg. liet. v. ‚tėmy-ti’ ir ‚tamsė-ti’. Gražus pavyzdys su reikšmės pasikeitimu į priešingą.
659. TAKI - japonų kalba ‚krioklys’, v. ‚tekė-ti’ ar ‚takšė-ti’. Jeigu kas galite, duokite japonų kalbos veiksmažodį.
662. KUMO - japonų kalba ‚debesis’, plg. liet. ‚gumulas’. Įspūdingiau atrodo, kai pajungiamos mandžiūrų, korėjiečių, Sibiro tautų kalbos, Na-Dene kalbų šeima Š. Amerikos žemyne.
667. ONNA - japonų kalba ‚moteris’, pradinis GaMa.Beveik visos pasaulio motinos yra iš šių pradinių šaknų : MaMa, GaMa, VaVa, DaDa.
674. GAČO - japonų kalba ‚žąsis’, seniau ‚žansis’, pradinis GaMŠa. Galimas žodžio atsiradimas iš v. ‚gagė-ti‘ < GaGša.
Palyginimui : 738. GAS - nama kalba ‚žąsis‘ (žansis), pradinis GaMŠa, raktinis žodis įrodymui, kad Žmonija kilusi, su galimomis mažomis išimtimis, iš Okavango deltos, leidžia įsitikinti, kaip pakito per 70.000 metų tas pat žodis nama, japonų ir lietuvių kalbose.
GaMŠa duoda nuostabius vaizdus einant per pasaulio kalbas. Ateis eilė ir šiai grandinėlei,kaip atskiram skyriui ateityje.
678. KAU - japonų kalba ‚pirkti’, plg. liaudynų ‚caupo’ (tarti kaupo) - pardavėjas, taip pat rusų ‚kopeika’ iš pradinio ‚kaupeika‘, bendras v. ‚kaup-ti’. Visų anksčiau šiame laše minėtų žodžių pradžia yra iš GaVa.
695. TORI - japonų kalba ‚gatvė‘, plg. liet. ‚turgus‘, šved. ‚torg‘ (tarti tori), suom. ‚tori‘ - aikštė.Japonų kalba kada yra gavusi daugybę skolinių : prieš Tvaną (prieš 9500 metų) ar iš lietuviakalbių tocharų prieš 8. -4.000 metų ?
697. NAMAE - japonų kalba ‚vardas‘, plg. vok. ‚Name‘ - vardas, liet. ‚namas‘. Tocharų, gyvenusių iki Ramiojo vandenyno jūrų, lietuviakalbiškas užkratas ?
794. MISAKI - japonų kalba ‚ragas‘ (geografinis). Labai gražus žodžio MaKŠTiS išlaikymas.
837. SUWARU (tarti suvaru) - japonų kalba ‚sėdėti‘, plg. liet. priešingos reikšmės v. ‚suvary-ti‘. Žodžio reikšmės pokytis.
843. KAMU - japonų kalba ‚kąs-ti‘< ‚kans-ti‘.Kuo labiau gilintis į japonų kalbą, tuo jos šaknys vis labiau lietuviškos.
860. SEIJIN (tarti seidžin) - japonų kalba ‚šventas‘. Prisiminkime kinų ‚šeng‘ ir khmerų ‚šang‘, vėlgi iš šaknies ‚šventas‘.
865. TSUNAGU (tarti cunagu) - japonų kalba ‚jung-ti‘. Kalbotyriniu požiūriu visi 3 priebalsiai yra tos pačios kilmės : G(š)-M-G.
915. KAMI - japonų kalba ‚dievas‘, pradinis GaMa, plg. dievo motiną Gamalę (GaMaLa < GaMaRa) Viduržemio jūros aplinkoje garbintą, kasmetines sueigas rengdavo Milivandoje jūrinėje (Malta) ir Milivandoje Anatolijos (Miletos). Matome skirtingų vietų skirtingą sumenkimą iš Milivanda. Nuo Gibraltaro iki Tokijo - bendras žodis, o išrišamas lietuvių kalbos v. ‚gim-ti'.
957. BIIBA - japonų kalba ‚bebras‘. Giminingumas.
966. TO – ainu kalba Hokaido saloje Japonijoje ir madjarų kalba Vidurio Europoje ‚ežeras‘. Kas galėtų paneigti, kad tai ne iš VaNDa, mūsų pradinio, šiandien ‚vanduo‘, prūsų ‚vanda‘, ‚to‘ < VaNDa. Suprantama, to nepakanka įrodymui, reikia priimti kaip spėjinį, kantriai ieškoti žodžių kitose kalbose, padėsiančių logikos taisyklėmis sujungti į vieną grandinę VaNDa palikuonis. Ar kito žodžio, davusio ‚to‘.