Keletas arabiškų žodžių iš 1000 įvairių kalbų lietuviškų žodžių visuose žemynuose.

9. EL SUVEIS (tarti El Suveis, Suez angliškai) - arabiškai, sąsiauris Aigupte, labai gražiai lietuviškai Suveisas, žr. v. ‚su-vei-ti‘.

Pasižvalgius koptų ar arabų žodynuose pakankamai daug lietuvškų žodžių, taip pat vietovardžių, nustebti tenka labai jau lietuviškai atrodančiomis ir skambančiomis pavardėmis. Teko pažinti koptą iš Aigupto pavarde Elewa. Tokie mano pastebėjimai tolesniems nagrinėjimams.

11. AL MADINAH (tarti Al Madina) - vietovė Saudo Arabijoje, pavadinta todėl, kad joje būdamas pranašas Muhamad (pradinis MaGaMaDa, kai MaGa - galingas, liet. v. ,magėti', MaDa - ,matyti') matė apsireiškimą, sakant lietuviškai - Matyna.

Šimtai arabiškų žodžių turi veiksmažodžius lietuviškus, tai yra skoliniai iš lietuvių kalbos.

64. BAB EL MANDEB - sąsiauris Raudonojoje jūroje tarp Eritrėjos/Aitiupijos ir Jemeno. Pradinis VaVa MaMa + DaVa > BaB MaNDeB.

260. RA‘A - arabų kalba ‚regė-ti‘, visu gražumu savo kilme abu iš pradinio RaGa. Negaliu aprėpti keletu žodžių kalbą, įrodant lietuviškumo liekanas bent po paskutinių ryšių prieš 5.000 ar 50.000 metų, įvairiais laikotarpiais paskoliniai sluoksniavosi.

266. GABA - arabų kalba ‚miškas‘, pradinis GaVa. Arabiškas žodis su gražia lietuviškumo išraiška.

272. LISAN - arabų kalba ‚liežuvis‘, v. ‚laižy-ti‘, pradinis ‚laižuvis‘ liet., ‚l(a)ižanas‘ arab. Atsitiktinumas, tarsteltų Lietuvos kalbininkai, istorikai, mutologai.

315. ŠA‘AR - arabų kalba ‚plaukas‘, plg. liet. ‚šerys‘, išplitęs aplink pasaulį, didžiulė grandinė.

320. DAM - arabų kalba ‚kraujas‘, v. ‚dėmė-ti‘. Arabų kalboje yra ir daugiau ‚dėmė-ti' pėdsakų - pvz. ‚dhimmi' - vadinti kitatikį (‚dėmis‘ - lietuvišku supratimu).

372. CABAN (tarti kaban) - prancūziškai paltas, italų ‚gabbano', arabų ‚qaban‘ (tarti kaban), v. ‚kabė-ti', ‚kabo-ti'.

PŪSTI pasaulinėje šeimoje - FAŠAAR - arabiškai.

507. DŪDA - arabų kalboje ‚kirminas’, plg. liet. ‚dūda’ ir ‚kirminas’ - savo sandara labai panašūs.

511. VARAGA - arabų kalba ‚lapas’, v. ‚vara-ti’ + ‚raga-ti’. Arabų kalba yra išlaikiusi lietuviškų grynuolių, kurie savimi nustebina ir šiandien, yra priimtini į lietuvių kalbos žodyną be jokių atlietuvinimų.

519. VARADA - arabų kalba ‚gėlė’, v. ‚vara-ti’ + ‚rada-ti’. Dar vienas lietuviškas grynuolis arabų kalboje.

520. HAIVAN - tiurkų ir arabų kalbose ‚gyvulys’, pradinis GaiVaNa, v. ‚gainio-ti’, ‚gaivin-ti’. Taip pat tiurkų kalbose greta naudojamas ‚janivar’/‚džanivar‘ iš pradinio ‚ganyvara‘.Naminių gyvulių vardai yra perdėm lietuviški, tai matome, kas pradėjo tuo užsiimti ir nustatomas pradžios laikas yra apie 30.-25.000 metų, kartu ir žemdirbystė, ir gyvulininkystė.

529. PIZR, BIZR – arabų kalboje ’sėkla’, plg. v. ’pis-ti’, taip pat ’pizė’, ’pyzda’, pradinis PIZARA. Baisiausia, kai dievybių vardai yra tokios kilmės.

536. ARD - arabų kalba ‚žemė’, plg. liet. ‚ardas’, vok. ‚Erde’- žemė.Kaip artima ir bendra.

548. DAREB - arabų kalba ‚kelias’, v. ‚dirb-ti’, ‚dary-ti’, pradinis DaRaVa.Susirenka graži ‚dirb-ti' kilmės giminė : Lietuva, Sakartvelas, Arabija, Japonija, Madagaskaras.

718. AMAL - arabų moteriškas vardas, iš GaMa + MaRa > GaMaRa > GaMaLa > AMaLa, motinos, Dievo Motinos vardas iš ikikrikščioniškų laikų. Tamprūs kalbiniai ryšiai tarp lietuvių, arabų, graikų ir liaudynų kalbų.

825. RAHA – arabų kalba ‘ranka‘, v. ‘rinkti‘. Norisi prisiminti ir masajų ( Kenija, Tanzanija ) 'piranka' - ranka dėl jungimosi į grandinę iš Namibijos į Lietuvą.

Priedui :

FIRTINE - vėtra, v. versti, pradinis ,verstynė'.

NAVY - pranašas, plg. naujas < navajas > navy.

RASUL - apaštalas, plg. ,rasa', v. ,rasėti', ,rasoti'.