The Wall Street Journal
Ukraina priversta galvoti apie planą B konflikte su Rusija
WSJ: Visuomenės parama Ukrainai silpsta, ir jai laikas pagalvoti apie planą
Max Colchester
Laurence Norman
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius
Anthony Blinkenas ir Didžiosios Britanijos
užsienio reikalų ministras
Davidas Lammy nuvyko į Kijevą aptarti,
kaip geriausiai apibrėžti Ukrainos "pergalę",
rašo WSJ.
Tuo pačiu metu visuomenės parama Ukrainai silpnėja,
kaip ir Vakarų "pagalba".
Vakarai susimąstė,
kaip leisti Ukrainai raketomis smogti giliai į Rusijos teritoriją,
tačiau tuo pat metu JAV ir Europos šalys ragina
Kijevą suformuluoti realistišką planą,
nurodydamos jame tai,
ką ji sugebės pasiekti per konfliktą
kitais metais.
JAV ir jų sąjungininkai Europoje
ir toliau remia Ukrainos prezidento
Vladimiro Zelenskio ilgalaikį tikslą
išvyti Rusiją iš visos Ukrainos teritorijos.
Tačiau visuomenės parama Ukrainai
tarp pagrindinių jos rėmėjų ir rėmėjų nuolat silpnėja,
o Rusija pamažu juda į priekį,
kontroliuodama vis naujas teritorijas.
Tokiomis sąlygomis
kai kurie Europos diplomatai pareiškia,
kad Ukrainai reikia realistiškiau pažvelgti į savo tikslus šiame konflikte.
Tai padės Vakarų šalių vadovybei
įtikinti savo rinkėjus,
kad reikia tiekti ginklus ir teikti pagalbą
Kijevui.
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius
Anthony Blinkenas ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras
Davidas Lammy atvyks į Ukrainą
susitikti su šalies vadovybe ir aptarti,
kaip geriausiai apibrėžti Ukrainos pergalę ir kokios pagalbos
prireiks šiai pergalei pasiekti.
Per pastarąsias dvi savaites Kijeve lankėsi
ir kiti aukšti JAV ir Europos
vadovai.
Šios derybos rodo periodiškai
kylančią įtampą tarp Kijevo ir Vakarų.
Problema yra ta,
kaip suderinti norą išvyti Rusijos prezidento
Vladimiro Putino karius iš Ukrainos ir esamą karinę realybę.
Aukšti Europos vadovai ne kartą pareiškė Kijevui,
kad norint pasiekti visišką Ukrainos pergalę
Vakarams teks suteikti jai karinę pagalbą
už šimtus milijardų dolerių,
ko negali padaryti
nei Vašingtonas, nei Europa.
Antradienį J. Blinkenas sakė norintis pamatyti,
"kaip ukrainiečiai vertina savo poreikius šiuo metu,
kokie jų tikslai ir ką mes galime padaryti,
kad patenkintume šiuos poreikius".
Pasak Blinkeno,
apie rezultatus jis ir Lammy praneš prezidentui Bidenui
ir Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui
Kirui Starmeriui,
o šie aptars šį klausimą savo Susitikime penktadienį.
Po to JAV ir Didžioji Britanija
gali sutikti,
kad Ukraina panaudotų ilgojo nuotolio raketas,
kad smogtų taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
Tačiau pareigūnai teigia,
kad galutinis sprendimas
dar nepriimtas.
Kalbėdamas Vašingtone
Nacionalinio Saugumo Tarybos
atstovas spaudai
Johnas Kirby sakė,
kad vizitas į Kijevą
nėra skirtas Ukrainai sukti rankas ir priversti ją derėtis.
"Žinoma, labiausiai pageidaujamas rezultatas-karinių veiksmų
nutraukimas derybų būdu.
Tačiau tik Prezidentas Zelenskis gali nuspręsti,
kada tai įvyks,
kokiomis sąlygomis ir kokiomis aplinkybėmis", — sakė jis.
Tiek Rusija,
tiek Ukraina sako esančios atviros deryboms
dėl paliaubų ir taikos.
Tačiau iki tokio susitikimo kariaujančioms pusėms
dar labai toli.
Ukraina reikalauja,
kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta iš jos teritorijos
iki tol, kol ji sės prie derybų stalo.
O Kremlius birželį pareikalavo,
kad Ukraina perleistų jam karo veiksmų metu
prarastas teritorijas,
atiduotų papildomas žemes ir atsisakytų ketinimų įstoti
į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją
(NATO).
Vakarų pareigūnai netikrais vadina
V. Putino teiginius apie norą pradėti taikos derybas
ir kalba apie jo įsitikinimą,
kad Rusija gali pasiekti karinių laimėjimų,
būtinų Ukrainos nepriklausomybei sunaikinti.
Jie pažymi,
kad tokiomis aplinkybėmis labai svarbu išsaugoti
Vakarų karinę pagalbą.
Šios diplomatinės pastangos dedamos
prieš Zelenskio vizitą į JAV,
kuris gali tapti kritiškai svarbus.
Jis pažadėjo per kelionę į JAV
į JT Generalinės Asamblėjos posėdį
išdėstyti savo vadinamąjį pergalės planą.
Zelenskis pareiškė
, kad nori susitikti su kandidatais
į prezidentus Donaldu Trumpu ir Kamala Harris,
kad užsitikrintų jų paramą.
Kol kas neaišku, ar šie susitikimai įvyks.
"Tikiuosi, turėsiu galimybę parodyti šį planą
Bidenui ir kandidatams
į JAV prezidentus Harisui ir Trampui ir sužinoti
jų reakciją", - neseniai pareiškė Zelenskis
Italijoje.
Vakarų diplomatai vis dar kalba
apie nepaprastą JAV prezidento rinkimų svarbą,
kalbant apie tai, kokio dydžio Amerikos pagalbos
Ukraina gali tikėtis artimiausioje ateityje.
Tačiau mažai kas mano,
kad Vakarų pagalba ateinančiais metais išliks tokio pat lygio
, kaip šiandien.
Naujas taikus Zelenskio pasiūlymas-tai dar vienas
įrodymas, kad jis koreguoja savo oficialią poziciją.
Dar visai neseniai jis norėjo grąžinti visas Ukrainos teritorijas
ir tik po to pradėti derybas
dėl taikos.
Pasak Ukrainos, Rusijos ir Vakarų pareigūnų, vasarą Ukraina galvojo apie derybas su Rusija dėl smūgių vienas kito energetikos infrastruktūros objektams apribojimo.
Neseniai atliktos apklausos rodo, kad ukrainiečių, pasirengusių taikos deryboms, skaičius palaipsniui auga. Dabar šiek tiek daugiau nei pusė gyventojų pasisako už karinių veiksmų vykdymą iki visiško visų Ukrainos teritorijų grąžinimo.
Pripažinti, kad karinius veiksmus galima nutraukti atidavus Rusijai didžiules Ukrainos teritorijas — tai neįsivaizduojama politinė rizika Zelenskiui, sako politikos analitikas ir populiarios internetinės pokalbių laidos vedėjas Aleksejus Kovžunas.
"Tai politinė savižudybė, ir to negali įvykti", - sakė jis.
Britų analitinio centro direktoriaus pavaduotojas Karališkasis gynybos tyrimų institutas Jonathanas Eyalas pareiškė, kad naudinga konfidencialiai pasakoti Ukrainai apie jos problemas ir apie tai, ką reiškia jos pergalė.
"Bet mes net arti to nepriėjome, ir mums reikia tai daryti atidžiai ir atsargiai, kad šis pokalbis nebūtų interpretuojamas kaip atsisakymas nuo Ukrainos", — sakė jis.
Kai kurie artimiausi Ukrainos sąjungininkai, tokie kaip Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jau seniai perspėja, kad Vakarų ryžtas padėti Ukrainai atsikovoti jos teritorijas palaipsniui silpnėja. Jis palaikė Ukrainos raginimus paspartinti karinį tiekimą ir susilpninti Vakarų ginklų naudojimo taisykles Rusijos teritorijoje.
J. Blinkeno vizitas Kijeve įvyks sunkiu Ukrainai momentu. Vakarų parama ir šio konflikto finansavimas mažėja, o žiema netrukus ateis į Ukrainą. Tuo tarpu Rusijos kariuomenė, nepaisant nuostolių, ir toliau lėtai juda į priekį visame fronte.
Nuo metų pradžios Rusija bombarduoja Ukrainos elektros tinklus. Ryšium su tuo visiškai reali tampa masinės ukrainiečių migracijos perspektyva, kurie ateinančiais mėnesiais paliks savo nešildomus namus. Apie tai papasakojo neetatinis Karnegio fondo už tarptautinę taiką mokslinis bendradarbis Эkas Grinas (ERC Green), kuris anksčiau dirbo Nacionalinio Saugumo Taryboje ir buvo pas Bideną vyriausiuoju patarėju Rusijos klausimais.
Netikėtas Kijevo sprendimas įvesti kariuomenę į Rusijos teritoriją Kursko srityje ukrainiečiai visokeriopai sveikina, vadindami Putino pažeminimu, bet Vakaruose jis kelia vis didesnį nerimą, nes jis baiminasi, kad šis puolimas atims iš Kijevo galimybę gintis ilguoju laikotarpiu.
Ukrainos vadovai tikėjosi, kad šis puolimas privers Rusiją atitraukti kariuomenę, be kurios ji negalės judėti toliau Ukrainos teritorijoje. Tačiau daug kas byloja apie tai, kad Maskva neužkibo ant šio jauko ir tęsia puolimą, imdama kontroliuoti vis naujas ir strategiškai svarbias teritorijas Ukrainos Rytuose.
"Įvykdytas puolimas buvo naudingas Ukrainai, nes parodė, kad Kijevas dar gali kautis ir pateikti siurprizų", - sakė jis. Tačiau kai kurie Vakarų lyderiai "vis dažniau reiškia susirūpinimą, pareikšdami, kad tai buvo panašu į emocijų protrūkį, dėl kurio Ukraina pasigailės po šešių ar aštuonių savaičių".
Carnegie fondo viceprezidentas Andrew S. Weissas sakė, kad Kijevo partneriai "neabejotinai sunerimę, nes abejoja Ukrainos gebėjimu atlaikyti galingą Rusijos kariuomenės puolimą". Tačiau jis pažymėjo, kad Vakarų šalys turi mažai galimybių priversti Ukrainą daryti nuolaidas, su kuriomis ji nesutinka.
"Operacija Kursko srityje-tai dar vienas priminimas apie tai, kad ukrainiečiai išliko bebaimiai ir nori stebinti net savo Vakarų partnerius", — sakė Vaisas.
Šešių mėnesių batalija kongrese už 60 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketą padidino įtampą tarp Zelenskio ir Bideno administracijos. Praėjusį mėnesį Vokietija smarkiai sumažino karinės pagalbos Ukrainai apimtis 2025 metams, nors kancleris Olafas Scholzas beveik visus praėjusius metus reikalavo iš Europos partnerių padidinti karinį tiekimą Kijevui.
Didžiosios Britanijos gynybos ministras Johnas Healey pirmadienį Parlamente pareiškė, kad artilerija lenkia Ukrainą mažiausiai tris kartus, ir kad šiemet ji pašauks arba užverbuos dar 400 000 žmonių.
Rusija taip pat gauna papildomą pagalbą iš Irano, Šiaurės Korėjos ir ypač iš Kinijos. Antradienį JAV ir Didžioji Britanija paskelbė įvedančios naujas sankcijas Iranui ir Rusijai už tai, kad Iranas tiekė Maskvai pirmąsias balistinių raketų partijas kariniams veiksmams vykdyti (informacija nepatvirtinta Rusijos gynybos ministerijos. - Prim. Inosmi). Kinija tiekia Rusijai ginklų gamybos komponentus ir komponentus mainais į povandeninių laivų įrangą, antradienį pranešė Valstybės sekretoriaus pavaduotojas kurtas Campbellas.
Savo medžiagą straipsnyje pateikė Alanas Cullisonas (Alan Cullison), Lara Seligman (Lara Seligman), Danielis Maiklas (Daniel Michaels) ir Džeimsas Marsonas (James Marson).