J. Statkutės Rosales mano gyna (3)

Dėl 40 šviesių ir tamsių naktų.

Esu keletą kartų buvęs Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje tarp 64 ir 65 laipsnių šiaurės platumos, kartą sausio pabaigoje savaitę ir kitus kartus nuo birželio pirmų dienų iki lapkričio pirmų dienų. Labai įspūdinga buvo sausio pabaigoje Suomijoje – šąlo 20-25, saulė vos pakilus tuoj nusileido, tiesa, aušra ir saulėlydis užtruko ilgokai, bent 1 valandą, tarp miesto namų būnant saulės taip ir neišvysdavau. Draugas suomis parodė kalendorių tai vietai – gruodžio 22 dieną diena trunka apie 1,5 valandos, pamatyti saulę galima užsilipus ant kalvos ar namo stogo.

Jordano aprašyme laikau tai sugedusio telefono žinia, jam nesuvokiant, ką aprašė.

Tai yra melas, nusakant Scandza vero insula.

Butkus ir Lanca teigia tai kaip tiesą, turinčią kažką bendra su Scandza vero insula padėties nusakymu, o juk tai yra 1000-1200 km į šiaurę nuo Vistulos žiočių, kaip tarp Skelefteå (tarti Šelefteo) ir Oulu (tarti Oulu) tėra tik mažos akmenų salelės.

1464 m. žemėlapis yra beviltiškas Skandinavijos naudai, tiesiog suniekina iki 0.

Tautonys / Teutonai.

Peržvelgus istorines kronikas nesunku suprasti, kad teutonai pirmiau buvo TAUTONYS, vėliau prarandant lietuviakalbiškumą nuo 400 metų turime teutonai. Šiandien vok. išlaikė garbe būti Deutsche < tautonys, išlieka labai aiški italų kalboje : Tedesco, tedeschi (Tautiška, tautiški, manau dr. S. Lanza nereikia rašyti nuo pirmųjų užrašymų iki šiandieninių), britai vadina nyderlandus dutch, kurie dar 19 amžiuje save vadino nederduitsch (tų dienų tarimu nėderdiauč, šiandien nėderdiauts, nes rašo jau nederduits).

Vistulos žiotyse gyvenę tautonys 400-550 metais tebuvo bendras vardas, kaip ir godų / gudų.

Lietuviakalbiškumą Tautonijoje / Teutonijoje rodo iki šiandien išlikęs upės vardas Šventynė / Schwentine per Kylio miestą, Pelkum / Pelkumas ir dar daugybė greta gražių lietuviškų išliekų, ne be reikalo Vydūnas palaidotas Tautmaldyje / užrašyta Tautmald/ dab. Detmold (kas tai – žinojimas ar atsitiktinumas, ar dvasinis magnetizmas ?), nyderlandų karaliaus 9 amžiuje vardas Šventyvaldis / Zwentibold,…

Tada išeina – Skandinavija yra tautų lopšys – NEGALIMA.

Žinant tų dienų gyventojų tankumą, Skandinavija tiesiog negalėjo turėti perteklinių žmonių.

Kas kita yra Scandza / Semba, kuri jau 4 tūkst. metų prekiavusi gintaru į Viduržemio jūros uostus, Aiguptą, Persiją, Babiloną, Graikiją,…, uždirbusi labai daug ir galėjusi įsivežti daug maisto, turėkime omenyje Viskiautų ir Truso uostus, labai reikšmingus tų laikų prekyboje, kai Tvankstėje buvo sunku išlaikyti uostą dėl pastovių užliejimų. Skirti daug lėšų išsilavinimui, išradybai, menams. Tais aprašomais laikais Semboje galėjo gyventi ir daugiau kaip 100 žmonių / kv. km, kai Europoje galėjo prasimaitinti į pietus nuo Baltijos apie 10 žm./ kv. km, o Skandinavijoje galėjo siekti 2-3 žm./ kv.km.

Kaip tautų lopšys Skandza galėjo turėti pastoviai apie 1 mln. gyventojų maždaug 10 tūkst. kv. km su kiek platesnėmis apylinkėmis už Priegliaus ir Deimenos. Tiems laikams tai buvo nepaprastai didelė jėga.

Balnas buvo išrastas Skandžoje, tikėtina dėl didelio kiekio išsilavinusių žmonių, visos Europos kalbos vadina iš pradinio 'sėdula'. Kiek suprantu iš 5 amžiaus vytigudų ir auštragudų karinių pasiekimų, tai buvo geriausiai ginkluoti kariai Europoje.

ABUDU rašo išvadą po bičių meddarių spiečių ir 40 parų ištisinės dienos vasarą ir tiek pat ištisinės nakties žiemą.

“Tad sunku ir įsivaizduoti aiškesnį Skandinavijos tuometinį apibūdinimą. Dar sunkiau būtų įrodyti, kad ties Aistmarėmis Jordano aprašomaisiais laikais būdavusi poliarinė diena ir poliarinė naktis.”

Prieš tai triuku ‘triušiukas iš skrybėlės’ : ‘Tada išeina, kad Skandinavija buvo germanų, vadinasi, ir gotų, buveinė.’

Suvedant bites, poliarines dienas ir naktis, Skandinaviją, labiausiai rytinė sala, gaunamas nuostabus REZULTATAS : Hailuoto sala prie Oulu, už 1200 km nuo Vistulos žiočių, kuri ‘matosi’.

Ką reikia vartoti ABUDU rašinį rašant, kad sinoptiškai tai ‘matyti’ nuo Vistulos žiočių iki Oulu už 1200 km ?

Hailuoto sala yra tautų motina – skurdi akmenų sala, dengta skurdžia augmenija, netinkama žemdirbystei, suprantant, kad varma suomalaiset (tikri suomiai) yra godos, kaip save Iberijoje vadino, ar iš trečiųjų lūpų Gothen.

“Nors ir niekaip negalima sutikti su autorės pagrindine mintimi apie gotų kilmės vietą Aistmarių nerijoje (čia tyčia nematome didelė sala Skandža, viską nuleidžiant iki kalbėjimo lygio su mažvaikiu, tyčia ištraukiant nykštuką ir nematant dramblio, tiksliau, tai matant vakaruose, vietoj aprašomų ‘labiausiai rytuose’, kad įrodyti ‘skandinaviškumą’ tinka ir suvedimas į Hailuoto salą, aišku, šitą savo kvailystę išmintingai nutylint, lyg pasisekus apgauti visus visiems laikams.

ABUDU gražbyliauja apie J. Statkutės ‘ydingą tyrimo metodologiją’, tepa savo smarve, geografijos neišmanymo šūdu, nes išsipūtę savo protu sau savo kalbotyroje iki dramblių, tai tuo savo specialistų noragu gali vartyti bet ką.

Nei juoktis, nei verkti nuo ‘metodologijų’.

Aprašant lyg argumentą J. Statkutės darbams jos biografiją, siekiant ją pažaboti jos nesusivokimą, noriu priminti, kad visų laikų geriausias istorikas ir archeologas yra verslininkas H. Schliemann.

Skaitant moteriškos prigimties humanitarų proto vingius, trykštančius neapykantos kitamintei moteriai, tenka matyti garsiosios feministės Jazzu dvasią : ‘bobas ant lenciūgo’.

Darau atažangą dėl godos, gudos, Gothen, gudai.

ABUDU aiškina, kad Gothen yra svarbiausias įrodymas dėl ‘godos’ žmonių kilmės, tarp kitko, daugybė ispanų šaltinių vartoja ir ‘gudos’. Godos ir gudos yra lygiavertiškai suprantami Ispanijoje.

Koks skirtumas godos, gudos, gudams, kaip juos vadina kažkokie vokiečiai ar britai ? Vokiečiai ar britai pasufleruoja, kaip jie turi teisingai vadintis, o jie iki šiol nesiruošia priimti teisingų pamokymų ? ABUDU rodo ‘mėgėjišką išmanymą’, šituo tepdami J. Statkutę.

Gothen, goths yra niekiniai įrodant godos, gudos kilmę, tuo metu (400-550 metai) net nebuvo tokių kalbų kaip anglų (apie 550 m. anguliai nuo Šventynės dar tik plaukė į Britaniją), o šiandieninė vokiečių kalba buvo dar gana artima lietuvių kalbai, ypač į rytus nuo Elbės / Labio, kur kalbėta lietuvių tarme.

Labai keistas tyrimas teisinga ABUDU metodologija ‘godos, gudos’ : sukišama lyg į mėsmalę 1000-1500 metų skiriantys žodžiai, suteikiant trečiajai šaliai pranašumą ir neginčijamumą, užmirštant trečiosios šalies kalbos vystymąsi garsų nunykimo kryptimi.

Labai pritrenkia ABUDU filologų diletantizmas kitose srityse, kurios tiesiogiai nėra susijusios su jų darbo siaura sritimi.

ABUDU stebina savo mokslasmauga, vykdo asmeninius pasityčiojimus iš J. Statkutės, kvailute vaizduoja, patys išsikvailindami, kai aprašuose duodamą matomą salą rytuose tvirtina esant Skandinavija, kuri yra vakaruose ir tikrai nėra matoma nuo Vistulos žiočių.

Su kuo galima sulyginti J. Statkutės darbus ?

Dalinai su V.Suvorov knyga “Ledlaužis”, pavertusia dešimčių tūkstančių autorių knygas į ešelonus makulatūros.

Reikia suprasti ABUDU paniką ir ‘užbėgti įvykiams už akių’ savo rašiniu – skundu tarptautiniame leidinyje.

Kiek pateikė ABUDU medžiagos komedijai.

Duosiu trumpą pavyzdėlį kaip nekritikuotinų lotynų kalbos ekspertų ABUDU : a parte occidua “iš rytų pusės” (XIV, 82).

VEŽA !

Liaud. ‘occidens’ – liet. vakarai, liaud. ‘oriens’ – liet. ‘rytai’, tai man profanui, žinančiam liaudynų kalbą ‘su žodynu’, žvengimą kelia liaudynų kalbos korifėjų diletantiškumas.

Apie tokios ABUDU arogancijos priežastis, lendančias dienos švieson per nevaldomą pasąmonę – sekantį kartą.

ABUDU rašo J. Statkutės teiginius :

– ‘romanse prielinksnis a buvo kito lotynų prielinksnio trumpinys…’;

– ‘Toks jis įsigalėjo romanse, vėliau ir ispanų kalboje.’

Mano didysis vokiškas tarptautinių žodžių šiuo metu yra iškeliavęs, tai pasiremsiu Vikipedija :

-Romance (from Vulgar Latin rōmānicē “in the Roman language”, i.e., “Latin”) may refer to:

–Romance languages (also called Romanic languages or Neo-Latin languages), the modern languages that evolved from Vulgar Latin between the third and eighth centuries and that form a subgroup of the Italic languages within the Indo-European language family;

–Romance (love), love based on emotional attachment as portrayed as ideal in chivalric romance literature.

ABUDU rašo aiškiai norėdami parodyti J. Statkutę kvailute :

-‘(beje, žodis romansas žymi muzikos kūrinį, tai nėra kalbotyros terminas)’

Vėl Vikipedija :

-Romance (music), a type of ballad or lyrical song.

Žodžiu ‘romance’ yra išreiškiama dar daugybė reikšmių.

Ar J. Statkutės rašymo vertė yra mažesnė, jei ji netaisyklingo panaudojimo atveju parašytų ‘romansas,-o’ apie kalbas, kai šiam žodžiui kalbotyroje duodamas aiškus apibrėžimas, ir kai yra aiškus apibrėžimas ‘romanų kalbos’, turintis kitą reikšmę ?

Aristotelis savo “Peri elenchon sofistikon’ labai aiškiai aprašęs tokią pasityčiojimo manierą, siekiant grubiai iškraipyti priešininko mintis, jas suvulgarinti ir žmonių akivaizdoje sukvailinti su pagrindiniu tikslu – kas tokio kvailio klausosi, pats yra kvailys.

Visas šis žodžiu ‘romansas’ kalbėjimas pereina į dergimą, užgauliojimą, kvailinimą.

Tai yra ABUDU žmogiškosios sąžinės reikalas, taip pat ir mokslininkų etikos klausimas.

ABUDU apima tik isterijos priepuolis :

A fronte posita est Vistulae fluminis gali reikšti tik viena – kad sala Vyslos atžvilgiu yra priešais, „iš priekio“ ne „priekyje“.

angliškai: This island lies opposite the river Vistula;

prancūziškai: Cette île est située à l’opposite de la Vistule;

itališkai: È situata di fronte alla Vistola (Jordanes, Storia dei Goti (a cura di E. Bartolini), TEA, Milano 1999, p. 9);

ispaniškai: Está situada enfrente del río Vístula;

rusiškai: Скандза лежит против реки Вистулы ( http://krotov.info/acts/06/iordan/iordan04.html ).

Nesuprantu, kodėl dar nesiremta vertimais bent į 20 kalbų ? 19 ar 20 amžiuje.

Bet ne rėmimasis kokiais kitais Jordano amžininkais ar senesniais augtoriais, to nereikia, ne tas tikslas, pasiruošiant priešininką sumurdyti ir priimti ‘teisingą išvadą’ : Skandza yra Skandinavija, tam jų sąmonėje a parte occidua “iš rytų pusės” (XIV, 82), kai liaud. ‘occidens’ – liet. vakarai, liaud. ‘oriens’ – liet. ‘rytai’, taip padaroma Skandza yra vakaruose Skandinavijoje, pritraukiant ant norimo kurpalio valios pastangomis.

Štai čia matome dėsningą filologų ABUDU nesupratimą apie logiką su jos matematiniu tikslumu.

Visiškai susipainiojus, bet išlaikant valingą ryžtą : triušiukas iš skrybėlės – Skandza yra Skandinavijoje, vakaruose.

Loginis mąstymas atmestų valios pastangas, tik maža smulkmena – filologai ABUDU labai tolimi logikai ir matematinei logikai.

Bet tai netrukdo padaryti ‘donosą’ (skundą) tarptautinei aplinkai apie savo nelogiškumus, kurie veši visoje filologinėje kalbininkų aplinkoje.

ABUDU užsiima kritika ‚tai ir reikėjo įrodyti‘ aukštu lituanistų ir lotynistų neginčijamu lygiu.