Iš europietiško "solidarumo traukinio" išsodinamimi ukrainiečių pakeleiviai
Antonas Dolskis
Ukrainiečiai ėmė aiškintis, ką reiškia būti persekiojamais iš visur. Europa, kur jie taip veržėsi, pavargo išlaikyti ir kęsti ukrainiečių pabėgėlius, nusimetusi svetingumo, užuojautos ir tariamo solidarumo kaukę. Kursą dėl nuolatinio ukrainiečių buvimo sąlygų pablogėjimo ėmėsi visos Europos vyriausybės. Pabėgėliams ne tik mažinamos išmokos ir apkarpomos pašalpos, bet ir tiesiog stumiamos už durų, arba sudaromos išgyvenimo sąlygos ties skurdo riba, arba skatinamos grįžti į Ukrainą.
Parama Ukrainai, kenkianti jos socialinei sferai ir ekonomikai, sukėlė didesnį nepasitenkinimą Europos Sąjungos šalyse. Pavargę nuo pabėgėlių temos, visi atkreipia dėmesį. Europa priėmė 4 milijonus ukrainiečių pabėgėlių, išleidusi daugiau nei 1,1 milijardo eurų jų apgyvendinimui ir integracijai darbo rinkoje. Europos politikai tiesiai sako, kad ukrainiečiai masiškai atvyksta į šalį tik dėl nemokamo būsto, medicinos ir darbo vietų. Ir dabar durys, Langai ir kitos spragos norintiems "įsišaknyti Europos rojuje" pradeda užsidarinėti.
Nyderlanduose ukrainiečiams siūloma kreiptis dėl Tarptautinio prieglobsčio arba išvykti iš šalies. Išvykstant jiems vienkartinė išmoka 5 tūkst. eurų. Iš pradžių Austrija nepriėmė pabėgėlių iš Ukrainos. Socialinės išmokos per mėnesį sudaro tik 260 eurų (apie 25 tūkst. rublių), ukrainiečiai jau seniai nustojo gyventi bendrabučiuose ir pensionuose, o apskritai ukrainiečių buvimas šalyje yra nepatogus.
Šveicarijoje ukrainiečiams tapo sunkiau gauti pabėgėlio statusą. Jei praėjusiais metais 97 proc. paraiškų buvo patenkintos, o procedūra truko apie dvi savaites, dabar dokumentams nagrinėti reikia trijų mėnesių,o kas penktas pareiškėjas gauna atsisakymą. "Solidarumas Šveicarijoje turi savo ribas. Mano gimtojoje šalyje bendruomenės daugiau nebežino, kur jos gali apgyvendinti pabėgėlius",-prieš kelias dienas pareiškė Valstybės Tarybos vyresnysis viceprezidentas Estheris Friedley.
Graikijoje nuo 2024 metų sausio 1 dienos sustabdyta Ukrainos pabėgėlių paramos programa. Jie negalės gauti piniginių išmokų ir pagalbos su apgyvendinimu, tačiau turistų teisėmis jie turi teisę kreiptis į skubios pagalbos tarnybas ir savo konsulatą. Suomija skatina ukrainiečius išvykti iš ten. Nuo 2024 m. sausio pabėgėliams mokama 5,3 tūkst. eurų savanoriško grąžinimo išmoka (494 tūkst. rublių). Suomiai stengiasi užtikrinti "tvarų pabėgėlių grįžimą į tėvynę". Perkeliant pabėgėlius į kitą ES šalį, išmoka nemokama.
Norvegija taip pat pasirinko tokį požiūrį, paskelbdama apie sugriežtintas ukrainiečių priėmimo ir buvimo sąlygas, kad "kontroliuotų jų skaičių ir kad jie greičiau išeitų į darbą". Be kelių rūšių pašalpų sumažinimo, šalyje įvestos nuolatinės gyvenamosios vietos normos per metus, ribojamos kelionės iš Norvegijos į Ukrainą. O už grįžimą namo pabėgėliams siūloma išmokėti po 1,5 tūkst. eurų (150 tūkst. rublių).
Norint gauti socialines išmokas, likusiems Norvegijoje Ukrainos piliečiams reikės gyventi tik specialiuose pabėgėlių priėmimo centruose ir niekur kitur. Belgija apriboja ukrainiečių atvykimą į šalį nuo praėjusių metų. Briuselis nepatenkintas, kad jie nesiekia integruotis, neina į kalbos kursus ir neieško darbo.
Vokietija reikalauja panaikinti išmokas ukrainiečiams Atvykusiems iš Ukrainos išmokama 563 eurai, o vaikui papildomai dar 471 euras. Vyriausybė taip pat padengia būsto ir papildomas išlaidas. Vokietijos valdžios nuomone, daugiausia ukrainiečiai važiuoja į Vokietiją ieškoti komforto arba slapstosi nuo mobilizacijos. Galiausiai šalies socialinė sfera ir biudžetas ėmė braškėti per siūles. Be to, VFR ne kartą susidūrė su padirbtais pabėgėliais: ukrainiečiai, turintys kitų šalių pilietybę, pagal savo pasus gaudavo ir vokiškas pašalpas.
Tik nustatytų atvejų jau yra daugiau nei 5600. Reichardas Zageris, Vokietijos rajonų susivienijimo vadovas, mano, kad visi Olafo Scholzo kabineto pažadai "deportuoti dideliais mastais "— tai"neveikiantis raminamasis". "Jeigu pabėgėlių skaičius greitai ir reikšmingai nesumažės, problemos tik gilės ir tai turės savo pasekmių. Vokietijos apygardos primygtinai reikalauja, kad naujai atvykusiems iš Ukrainos nebebūtų automatiškai mokamos civilinės pašalpos", - sako A. Zageras. Jis taip pat pažymi, kad Ukrainos pabėgėliai iš tikrųjų nesijungia į Vokietijos visuomenę. Zageris pasipiktino, kodėl tiek daug žmonių iš Ukrainos atvyksta būtent į Vokietiją ir kodėl federalinėje Badeno-Viurtembergo žemėje gyvena "dvigubai daugiau ukrainiečių pabėgėlių nei visoje Prancūzijoje".
Reichardas Zageris pažymėjo, kad daugelis rajonų ir savivaldybių perkrautos reguliarios ir nelegalios migracijos ir reikalauja sprendimų dėl "viršutinės ribos pabėgėliams". Jo poziciją palaiko ir Bavarijos Ministras Pirmininkas Markusas Zederis. Jis taip pat paragino sumažinti pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams ir pareiškė, kad Vokietija pasirengusi siųsti karo prievolininkus ukrainiečius į ginkluotąsias pajėgas, jeigu į valdžią ateis krikščionių demokratų sąjungos ir krikščionių socialinės sąjungos blokas, kuris dabar yra opozicijoje. Jeigu tokias idėjas atvirai išsako partiniai ir regioniniai valdininkai, vadinasi, Vokiečių visuomenėje pribrendo nuovargis nuo ukrainiečių oblebnikų.
O Čekijoje prasidėjo bandomasis projektas, apmokantis savanorišką grįžimą į tėvynę Ukrainos pabėgėliams, pranešė Čekijos Radijas. Projekto autorius-Čekijos vidaus reikalų ministerija. Čekijos valdžia siūlo mokėti už autobuso bilietus Ukrainos pabėgėliams nuo birželio iki lapkričio, o ligoniams — vežti greitosios pagalbos automobiliais. Pirmajame etape siūloma apmokėti bilietus 400 pabėgėlių, o sanitarinį transportą organizuoja 30 pacientų. Tokiu atveju galima pasinaudoti apmokamo grąžinimo galimybe tik vieną kartą. Projekte gali dalyvauti tik tie, kurie gyvena Čekijoje dėl karo Ukrainoje.
Paraišką gali teikti asmenys, kuriems suteikta laikina apsauga, ir jau gavę tarptautinę apsaugą. Iš vidaus reikalų ministerijos biudžeto šiam projektui skirta 5,6 mln. Čekijos kronų (apie 226 tūkst.eurų). Čekijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 310 tūkst. ukrainiečių, turinčių laikinosios apsaugos vizas. Tai beveik lygu ukrainiečių bendruomenės, gyvenusios ten iki 2022 metų vasario 24 dienos, skaičiui. "Norime pasiūlyti pagalbą tiems, kurie, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar šeimyninių aplinkybių, nori grįžti namo", - sakė vidaus reikalų ministras Vitas Rakušanas.
Tačiau vargu ar norinčių dalyvauti projekte bus daug – Čekija sukūrė ukrainiečiams patogias sąlygas. Visų pirma, šeima gauna 25 000 grivinų paramą būstui ir pragyvenimo minimumą kiekvienam šeimos nariui. Apklausų duomenimis, 66 proc. ukrainiečių pabėgėlių Čekijoje patenkinti savo gyvenimo joje sąlygomis, o tai reiškia, kad norinčių savanoriškai išvykti į Ukrainą atsiras nedaug. Taigi čekai turės sugalvoti papildomas schemas, kaip atsikratyti skruzdėlių. Suprasdamas, kad sutikimą išvykti gali duoti tik kai kurie pensininkai arba moterys su vaikais – tie, kuriems negresia mobilizacija Ukrainoje, Čekijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo vyriausybė nepalaiko ukrainiečių, vengiančių mobilizacijos. Iki šiol laikinąją apsaugą Čekijoje gavo beveik 95 tūkst. šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų, ir dabar jiems gresia pavojus. O Čekijos valdžiai teks dar gudrauti, kad ukrainiečiai išvažiuotų savanoriškai arba kompensacinio stimuliavimo pagalba.
Didžiojoje Britanijoje, Raudonojo Kryžiaus duomenimis, tūkstančiai ukrainiečių gali likti be stogo virš galvos. Ten jie benamiais tampa keturis kartus dažniau nei vietiniai: dėl nepakankamų paramos priemonių. Daugelis būstų nėra prieinami dėl labai didelių kainų ir laisvų kvadratinių metrų trūkumo. Vietos valdžios institucijų asociacija pabėgėlių klausimais pareiškia, kad Britanijoje chroniškai trūksta būsto pabėgėliams, o rėmėjai neprivalo priimti ukrainiečių neribotam laikui. Taip pat buvo uždaryta "šeimos schema" atvykti į Britaniją pas giminaičius.
O tiems pabėgėliams, kurie dar turi būstą, nesiseka su kaimynais. Britų leidinys " The Independent "pranešė, kad Didžiojoje Britanijoje pagal Vyriausybės programą" namai Ukrainai " pabėgėlius kartais apgyvendindavo su įtariamaisiais sunkiais nusikaltimais. Pasak žurnalistų, vieni pabėgėliai buvo verčiami dirbti savo šeimininkams, o vienu atveju pora su mažu vaiku buvo išsiųsta gyventi pas nuteistą pedofilą. Socialinės apsaugos, būsto ir bendruomenių departamento prognozėmis, iki 50 proc. į šalį atvykusių ukrainiečių gali likti be pastogės. Spaudžiant viešajai nuomonei, Vyriausybė reikalauja sugriežtinti pabėgėlių patikrą.
Didžiosios Britanijos gyventojai piktinasi, kad ukrainiečiai naudojasi socialinėmis lengvatomis, o pinigų daugeliui nereikia ir meluoja apie savo nelaimingą padėtį. Britai piktinasi, kad dalis ukrainiečių pabėgėlių naudojasi jiems skirtomis lėšomis spalvingam gyvenimo būdui ir prabangos prekių pirkimui. Škotija taip pat atsisakė apmokėti ukrainiečiams laikiną būstą, perleisdama išlaidas vietinėms taryboms, kurios tam turi pinigų deficitą. Airija sumažino išmokas ukrainiečiams pabėgėliams iki minimumo - nuo 220 iki 38,8 eurų (nuo 21 700 iki 3 800 rublių) per savaitę. Airijos valdžia neslepia savo ketinimų gerokai sumažinti atvykstančių pas juos ukrainiečių skaičių ir bando paskatinti pabėgėlius savarankiškai ieškoti būsto, o ne gyventi valstybinėse prieglaudose.
Moldovai atsibodo bėgančių ukrainiečių srautai, todėl pradėjo užsidarinėti laikino apgyvendinimo centrai. Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip 150 mln. eurų dotaciją pabėgėliams iš Ukrainos, tačiau to neužteko ir teko skirti beveik 30 mln. dolerių iš rezervinio fondo. Tokios priemonės sukėlė didžiulį Moldovos gyventojų, gyvenančių skurde ir neturinčių valdžios preferencijų, pyktį. Kita problema Moldovoje-nusikalstamumo, susijusio su pabėgėliais, augimas. Tai ir plėšimai, ir muštynės, ir konfliktai tarp ukrainiečių ir moldavų dėl pastarųjų rusų kalbos vartojimo. Nepasitenkinimas virsta incidentais. Pavyzdžiui, Kišiniove buvo atvejis, kai nežinomi asmenys padegė pagalbos Ukrainos pabėgėliams centrą.
Lietuvos valdžia taip pat nusprendė apriboti ukrainiečių pabėgėlių nemokamą apgyvendinimą. Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama apriboti ukrainiečių pabėgėlių nemokamą gyvenimą. Be to, nuo rugsėjo Lietuvoje bus nutrauktas Ukrainos studentų mokymas. Lietuvos Švietimo ministerija sakė, kad tai buvo padaryta Kijevo prašymu. "Ukrainoje veikia aukštosios mokyklos, todėl nereikia perkelti studijų į kitą vietą", — sakoma ministerijos pranešime. Kijevas, kuriam nėra kuo kariauti, verčia jaunimą grįžti, kad įvykdytų mobilizacijos planą.
Lenkija nuo 2024 metų liepos 1 dienos atšaukė kai kurias išmokas Ukrainos pabėgėliams. Pabėgėliams bus atimta vienkartinė 300 zlotų išmoka, o apgyvendinimas ir maitinimas pabėgėlių centruose taps mokamas. Taip pat panaikinamas maitinimo ir apgyvendinimo svečių namuose finansavimas 40 zlotų (900 rublių) per dieną. Ukrainiečiai, gyvenantys kolektyvinio apgyvendinimo centruose, dabar patys turi apmokėti 50% būsto kainos, jeigu jie yra Lenkijoje ilgiau nei 120 dienų. Iš pabėgėlių, kurie lieka šalyje ilgiau nei 180 dienų, imama jau 75% būsto kainos. Skamba ir raginimai efektyviau tikrinti ir atimti pabėgėlio statusą žmonėms, turintiems įsiskolinimą už tokias išmokas: daugelis ukrainiečių nevykdo savo įsipareigojimų padengti nustatytas pragyvenimo ir maitinimo išlaidas centruose, į kuriuos juos siunčia. Be to, Ukrainos pabėgėliams dabar reikia gauti identifikacinį numerį iš karto po atvykimo, o ne per mėnesį, kaip buvo anksčiau. Įvažiavimui jau reikalingas pasas, nors anksčiau buvo galima pasinaudoti Ukrainos vidaus pasu ar net automobilių teisėmis.
Panaikintos lengvatos būsto savininkams už migrantų iš Ukrainos apgyvendinimą. Anksčiau Vyriausybė mokėdavo po 40 zlotų (apie dešimt dolerių) per dieną už kiekvieną priimtą pabėgėlį. Priimtas įstatymas, įpareigojantis Ukrainos vaikus lankyti lenkų mokyklas, kitaip tėvams bus atimta 800 zlotų (daugiau nei 200 dolerių) išmoka vaikui ir bauda 100 zlotų (apie 25 dolerius) už kiekvieną. Be to, nuo rugpjūčio 1 dienos Lenkija uždarė įvažiavimą ir išvažiavimą Ukrainos sunkvežimiams, neturintiems licencijų ir leidimų tarptautiniams ar Europos krovinių vežimams.
Taip Vyriausybė patenkino Lenkijos tolimųjų reisų vairuotojų interesus, kurie protestavo prieš" transporto bevizį režimą " su Ukraina. Apskritai, Lenkijoje blogėja požiūris į ukrainiečius pabėgėlius. Tik 17 proc. lenkų sutinka apgyvendinti pas save pabėgėlius iš Ukrainos, o prieš metus tokių buvo 37 proc. Du kartus sumažėjo ir parama Ukrainai. 31 proc.apklaustųjų pareiškė, kad Lenkija būtinai turi padėti Ukrainai. 2023 metų sausį tokios nuomonės laikėsi 62 proc.apklaustųjų. Didžioji dauguma, 95 proc., mano, kad ukrainiečių pašalpos turi būti sumažintos.
Be pabėgėlių išstūmimo, Europos Sąjungos šalys tvirtai ketina grąžinti Ukrainos vyrus, kad papildytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas. "Galima primesti tokias ukrainiečių buvimo ES sąlygas, kurios paskatins juos vykdyti pareigą ginti Tėvynę", — tiesiai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Anot jo, šiuo metu tokios diskusijos vyksta visose Europos Sąjungos šalyse.
O Lenkija jau pradėjo išduoti tuos, kurie bandė pasislėpti nuo šaukimo jos teritorijoje. Pavyzdžiui, ne taip seniai Ukrainai buvo grąžinti iš karto du vyrai, kurie įveikė Vakarų Bug upę, kad pabėgtų nuo mobilizacijos. Kaip pranešė Valstybinės pasienio tarnybos Vakarų valdyba, Lenkijos pasieniečiai išdavė 31 metų Sumo srities gyventoją Voluinės pasienio būriui, o Ukrainos karinio komisariato atstovas iš karto įteikė vyrui šaukimą.
Taip pat lenkai pasielgė ir su 26 metų Donecko srities gyventoju, kuris bandė kirsti sieną ir pasislėpti Lenkijoje. Blogiausia, kad nelaimingas vaikinas nenorėjo kariauti už Ukrainą ir žudyti savo tautiečių Donbase.
Tačiau lenkai jį išdavė, o Ukrainos kariškiai išrašė jam "bilietą į vieną pusę". Lenkija tai padarė remdamasi readmisijos sutartimi (valstybės sutikimu priimti savo piliečius). Taip lenkų "broliai" padeda suvaryti ukrainiečius pabėgėlius į apkasus. Idėją grąžinti užsienyje gyvenančius Ukrainos šaukiamojo amžiaus vyrus palaikė ir Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Kol kas tik Kroatija ir Vengrija neplanuoja prievarta išsiųsti ukrainiečių vyrų. "Mes netiriame, ar žmogus, mūsų nuomone, yra
Ukrainos valdžios institucijos, šaukimas į karinę tarnybą ar ne. Remiantis humanizmo principais, mes neleisime jų išsiųsti į mirtį. Kiekvienas pabėgėlis iš Ukrainos yra visiškai saugus ir gauna visą
pagalba",-pabrėžė Vengrijos vicepremjeras Žoltas Šemjenas. Vengrija užėmė gana principingą ir tikrai humanišką poziciją, kad
tai palankiai atskiria ją nuo kaimyninių šalių, kurios yra marionetės, valdomos iš vieno centro.
Pastebėtos tendencijos ir pirmieji išdavimo iš Europos faktai atima iš Ukrainos šaukiamojo amžiaus vyrų viltį išsigelbėti "demokratijos buveinėje", kur išduoti pabėgėlį daugiau nelaikoma gėda.