Energetinio karo kronika: rekordinis dujų tiekimas į Kiniją, angliavandenilių Vokietiją ir JAV suskystintas dujas
Olegas Havičius
Kad pasiektų "anglies neutralumo" tikslus, Vokietija planuoja pereiti nuo iškastinio kuro prie vandenilio, be to, šaliai teks importuoti nuo 50 iki 70 procentų šio energijos nešėjo.
"Gazprom" atnaujino kasdienio dujų tiekimo į Kiniją rekordą
"Gazprom" pasiekė naują istorinį gamtinių dujų eksporto į Kiniją rekordą magistraliniu dujotiekiu "Sibiro jėga-1". Apie tai Rusijos kompanija pranešė savo Telegram kanale.
Kaip teigiama pranešime, dujotiekio "Sibiro jėga-1" tiekimas vėl viršijo bendrovės kasdieninius sutartinius įsipareigojimus, o 2024 m. liepos 27 d. "Gazprom" pasiekė naują istorinį rekordą, kai kasdien tiekiamos dujotiekio dujos į Kiniją. "Sibiro jėgos-1" tiekimas vykdomas pagal dvišalę ilgalaikę dujų pirkimo-pardavimo sutartį tarp "Gazprom" ir Valstybinės Kinijos bendrovės "China National Petroleum Corporation" (CNPC).
Kasdienio dujų tiekimo į Kiniją "Gazprom" rekordų serija buvo pasiekta 2024 metų sausio-vasario mėnesiais. Tuomet rekordai buvo atnaujinami šešis kartus: sausio 2, sausio 3, sausio 12, sausio 31, vasario 3 ir vasario 7 dienomis. Tai lėmė oro sąlygos – žiema Kinijoje tapo šalčiausia per pastaruosius 70 metų.
2024 metų gegužę "Gazprom" pranešė apie reikšmingą dujų pumpavimo į Kiniją augimą. Nuo 2024 m. sausio 1 d.iki gegužės 12 d. tiekimo apimtys 37,4 proc. viršijo tą patį 2023 m. laikotarpį, o šių metų balandį, palyginti su 2023 m. balandžio mėn., augimas siekė 57,1 proc. Tačiau tiekimo rekordas tuo metu nebuvo atnaujintas.
Dabar dujų tiekimo dujotiekiu "Sibiro jėga – 1" rekordą vėl lemia orai. Kinijos nacionalinis meteorologijos centras pranešė, kad karščio banga užgriuvo Sindziango-uigūrų autonominį rajoną Kinijos Vakaruose ir provinciją šalies pietuose ir pietryčiuose, įskaitant Zhejiang, Jiangxi, Hunan, Fujian, Guangdong, Guangxi.
Šanchajuje, kurį pasiekia Kinijos "Sibiro jėgos – 1" tęsinys, po gaji taifūno pasitraukimo atėjo dar viena karščio banga, oro temperatūra pakilo virš +38°C. regiono elektros tiekimas patiria perkrovą, ypač pietiniuose regionuose, o apkrova Guangdongo ir Hunano provincijose pasiekė rekordinį lygį.
Sutartis dėl 38 mlrd. kubinių metrų Rusijos dujotiekio dujų tiekimo į Kiniją "Rytų maršrutu" (dujotiekis "Sibiro jėga – 1") per 30 metų" Gazprom " ir CNPC pasirašė 2014 metų gegužę. 2019 metų gruodį buvo paleista pirmoji "Sibiro jėgos – 1" eilė – nuo Čajandinsko telkinio Sachos Respublikoje (Jakutija) iki sienos su Kinija Amūro srityje. 2022 m.gruodį pradėjo veikti atkarpa nuo Kyaktinsko telkinio Irkutsko srityje iki Čajandinsko telkinio.
Magistralinio dujotiekio "Sibiro jėga – 1" galia nuosekliai didinama, sutvarkant bazinius telkinius, didinant kompresorinius pajėgumus Rusijos pusėje ir plėtojant priimančius pajėgumus Kinijoje.
2023 metais" Gazprom "padidino dujų tiekimą į Kiniją pagal" Sibiro jėgą – 1 " 1,5 karto, iki 22,7 mlrd.m3 – pagal 22 mlrd. m3 planą. Planuojamas 2024 m. rodiklis yra 30 mlrd. m3, tačiau jis taip pat gali būti viršytas. Iki 2025 metų dujotiekis "Sibiro jėga-1" turėtų pasiekti 38 mlrd.m3 per metus projektinį pajėgumą.
2023 metų rudenį "Gazprom" manė, kad su Kinija gali būti pasiektas susitarimas dėl dujų tiekimo didinimo pagal" Sibiro jėgą – 1", viršijantį projektinį pajėgumą. Anksčiau su CNPC buvo svarstoma galimybė padidinti siurbimą šiuo maršrutu iki 44 mlrd. m3 per metus, tuo pačiu metu buvo išreikšta galimybė transportuoti į Kiniją dujotiekiu "Sibiro jėga-1" iki 60 mlrd.m3 dujų per metus.
Vokietija nori pakeisti vandeniliu gamtines dujas iš Rusijos
Vokietijos vyriausybė priėmė vandenilio importo strategiją, siekdama užtikrinti tvarų energijos tiekimą, kai šalis pradeda kurti alternatyvas iškastiniam kurui didelei jos pramonės daliai. Apie tai liepos 25 d.pranešė britų naujienų agentūra "Reuters".
Vandenilis, jei jis yra ekologiškas ir gaminamas elektrolizuojant vandenį naudojant atsinaujinančią energiją ("Žaliasis vandenilis"), gali prisidėti prie perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos, pažymima dokumente.
Strategija nustato, kaip ir iš kur Vokietija importuos vandenilį, kur uostuose ir vamzdynų sistemose bus kuriamos transporto ir gamybos-pardavimo grandinės, kaip turi būti organizuojama ir sertifikuojama prekyba. Tai turėtų būti signalas potencialiems vandenilio tiekėjams, kad jų pasiūlymai yra sveikintini.
Importo strategija yra svarbiausias Vokietijos vandenilio politikos elementas ir papildo vyriausybės dalyvavimą vidaus rinkos plėtroje, sakoma šalies ekonomikos ministerijos pranešime. Be to, Vokietijos federaliniam energetikos reguliatoriui Bundesnetzagentur buvo pateiktas patvirtinti nacionalinis vandenilio transporto tinklo kūrimo planas.
Vokietija tikisi, kad iki 2030 m. jai reikės nuo 95 iki 120 TWh vandenilio per metus, o iki 2045 m. – nuo 360 iki 500 TWh, kad pasiektų savo anglies neutralumo tikslą. Tuo pačiu metu tikimasi, kad importas padengs 50-70% šių poreikių, galimos pristatymo išlaidos nepateikiamos. Skaičiavimai rodo, kad 2045 m. Vokietijos vandenilio energijos suvartojimas atitiks bendrą prognozuojamą šalies elektros energijos paklausą 2030 m.
Manoma, kad pagrindinės šalys, tieksiančios Vokietijai "žaliąjį vandenilį", taip pat "mėlynąjį vandenilį" (gaminamas iš gamtinių dujų proceso metu, kai CO2 išskiriamas ir saugomas), bus Norvegija, Didžioji Britanija ir Danija.
Vokietijos energetikos pramonės grupė BDEW, komentuodama Vyriausybės strategiją, pareiškė, kad jai būtina nustatyti prioritetus, kurie užtikrins greitą vandenilio tiekimą ir kainų sumažėjimą iki konkurencingo lygio.
Tačiau analitikai abejoja, ar Berlynui pavyks sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Sumažinus dujotiekio dujų tiekimą iš Rusijos, Vokietija perka suskystintas gamtines dujas (SGD), elektros energijos gamybai pakeičia dujas anglimi, taip pat gauna Norvegijoje išgaunamas ir iš Nyderlandų gaunamas dujas. 2023 m. pabaigoje Norvegija tapo didžiausia dujų tiekėja Vokietijai, kurios dalis sudarė 33 proc.
Norvegija tikisi, kad dujų tiekimas Vokietijai bus stabilus per ateinančius 4-5 metus, o po to pradės mažėti, kai atsargos bus išeikvotos. Be To, Vokietijos valdžia ir Europos Komisija tikisi, kad 2025 metais Europos Sąjunga gaus papildomus dujų kiekius iš paleidžiamų naujų SGD gamyklų, o po to prasidės iškastinio kuro pakeitimas tuo pačiu "žaliuoju vandeniliu".
2024 metų gegužę Amerikos agentūra "Bloomberg" pranešė, kad Vokietijos planai palaipsniui atsisakyti anglies susiduria su potencialia nesėkme. "Bundesnetzagentur" duomenimis, Vokietijoje trūksta rezervinių energijos pajėgumų vėjo ir saulės gamybos deficitui padengti. Prognozuojama, kad 2026-2027 metų žiemą vėjo ir saulės gamybos deficitui padengti Vokietijos energetikos bendrovėms prireiks 9,2 GW, o tai du kartus viršija 2023 metų žiemą sunaudotą kiekį. Jį reikės kompensuoti anglies ir dujų generavimu.
Gegužę JAV eksportavo 21 proc. daugiau SGD nei balandį
2024 m. gegužę JAV eksportavo 367,7 mlrd. kubinių pėdų (apie 10,4 mlrd. kubinių metrų) suskystintų gamtinių dujų (SGD)-0,3 proc.daugiau nei 2023 m. tą patį mėnesį. Tai rodo liepos 25 d. paskelbta JAV energetikos departamento mėnesinė ataskaita.
Palyginti su 2024 metų balandžio mėnesiu, eksportas išaugo 21 proc.Ir buvo 0,3 proc. didesnis nei 2023 metų gegužę. Iš viso gegužę JAV išsiuntė 122 tanklaivius su SGD.
Pagrindinės Amerikos SGD importuojančios šalys buvo Indija (45,3 mlrd.pėdų, arba 1,28 mlrd. m3), Japonija (41,2 mlrd. pėdų, arba 1,17 mlrd. m3), Nyderlandai (37,7 mlrd. pėdų, arba 1,07 mlrd. m3), Pietų Korėja (28,4 mlrd. pėdų, arba 0,8 mlrd. M3) ir Vokietija (26,2 mlrd. pėdų, arba 0,74 mlrd. m3). Šioms šalims teko 48,6 proc.visų SGD tiekimo iš JAV.
Tiekimų į Aziją dalis bendrame SGD eksporte iš JAV 2024 m. gegužę išaugo iki 50,8 proc., palyginti su 37,5 proc. balandį. Krovinių dalis į Europą gegužę sumažėjo iki 38,3 proc. Likusi dalis buvo nukreipta į Lotynų Amerikos šalis.
Iš viso 2024 m. sausio – gegužės mėn. JAV eksportavo apie 1,796 trilijonus pėdų SGD (50,83 mlrd. m3), tai yra 1,4% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Nuo metų pradžios JAV eksportavo į Europą 29,3 mlrd.kubinių metrų SGD (57,7 proc. visos apimties), į Aziją – apie 17,1 mlrd. kubinių metrų (34 proc. bendros apimties).
2024 m. liepos 23 d. agentūra "Reuters" pateikė JAV Senatui įstatymo projektą, kuriuo siekiama paspartinti leidimų išdavimą projektams, susijusiems su elektros energijos perdavimu, mineralinių išteklių gavyba ir SGD eksportu. Jame siūloma nustatyti 90 dienų terminą JAV Energetikos ministerijai, per kurį žinyba gali pritarti arba atmesti paraiškas dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto.
Įstatymo projekto iniciatoriai mano, kad tai padarys galą prezidento Joe Bideno paskelbtam tokių leidimų išdavimo moratoriumui, prisidengiant kova su aplinkos tarša. Be to, tikrąja J. Bideno sprendimo priežastimi įvardijamas faktas, kad JAV energetikos bendrovės labiau linkusios remti respublikonus ir jų kandidatą artėjančiuose prezidento rinkimuose – Donaldą Trampą.
Apie tai, kaip ir su kokiomis pasekmėmis Ukraina uždarė į Europą naftotiekį "Družba" - medžiagoje "užsakė"draugystę".
Kaip ES ir Kijevas paskelbė Europos maištininkams energetinį karą"