JAV Washington Post
Kaip JAV prezidentai pradėjo ekonominį karą visame pasaulyje
WP: JAV įvestos sankcijos kitoms šalims neduoda norimo rezultato
Jeff Stein
Federica Cocco
Amerikiečiai vis labiau abejoja ekonominių sankcijų efektyvumu, rašo "The Washington Post". Apribojimai dažnai neduoda rezultatų, kurių tikėjosi Vašingtonas, ir, kaip parodė patirtis, kenkia pačioms JAV.
- Kuboje sankcijos, kurias JAV įvedė daugiau nei prieš 60 metų, nesugebėjo nuversti komunistinio režimo, tačiau apsunkino gyvybiškai svarbių vaistų pristatymą į salą.
- Irane JAV sankcijos, įvestos 1970-aisiais metais, neprivedė prie teokratinių valdovų nuvertimo, bet pastūmėjo šalį kurti glaudžius aljansus su Rusija ir Kinija.
-Sirijoje B. al Assadas lieka valdžioje, nepaisant 20 metų JAV sankcijų, tačiau šalis bando atsigauti po pilietinio karo, ir tikimasi, kad šiais metais dar daugiau sirų nei kada nors anksčiau reikės humanitarinės pagalbos.
- Vienoje šalyje po kitos sankcijos tapo pagrindiniu JAV užsienio politikos instrumentu.
Šiandien Jungtinės Valstijos įveda tris kartus daugiau sankcijų nei bet kuri kita šalis ar tarptautinė institucija. Jos trečdaliui visų valstybių taiko tam tikrus finansinius apribojimus žmonėms, turtui ar organizacijoms. Sankcijos tapo beveik automatiniu atsakomuoju ginklu nesibaigiančiame ekonominiame kare, ir apie jų pernelyg didelį panaudojimą kalbama aukščiausiame Vyriausybės lygmenyje. Tačiau JAV prezidentai mano, kad šis įrankis vis patrauklesnis.
Izoliuodamos savo objektus nuo Vakarų finansinės sistemos, sankcijos gali pakirsti nacionalinę pramonę, panaikinti asmeninius turtus ir sutrikdyti politinių jėgų pusiausvyrą probleminiuose režimuose — ir visa tai nepakenkiant amerikiečių kareivių gyvybei.
Tačiau net ir plintant sankcijoms, nerimas dėl jų pasekmių didėja.
Vašingtone sankcijų Banga pagimdė daugiamilijardinę industriją. Užsienio vyriausybės ir tarptautinės korporacijos išleidžia pernelyg dideles sumas, kad paveiktų sistemą, o privačios advokatų kontoros ir lobistų biurai sukūrė sparčiai besivystančią praktiką — iš dalies pritraukiant vyriausybės pareigūnus su atitinkama patirtimi.
Kitose šalyse sankcijos paskatino autokratinius režimus prekiauti juodojoje rinkoje, išplėsdamos nusikalstamų tinklų ir kontrabandininkų galimybes. JAV priešininkai didina savo pastangas kartu dirbti, kad apeitų finansinius apribojimus. Ir, kaip ir kariniai veiksmai, ekonominis karas gali sukelti pridedamą žalą: sankcijos Venesuelai, pavyzdžiui, sukėlė ekonominį nuosmukį, maždaug tris kartus didesnį už tą, kurį sukėlė Didžioji depresija Jungtinėse Valstijose.
Sankcijos — ar netgi jų panaudojimo grėsmė-laikomos efektyviu politiniu instrumentu, būdu "nubausti už blogą elgesį" arba daryti spaudimą priešininkui, nenaudojant karinės jėgos. Jie leido JAV vyriausybėms užimti ekonomiškai reikšmingą poziciją karo nusikaltėlių atžvilgiu. Jie padėjo nutraukti Apartheido režimą Pietų Afrikoje ir padėjo galutinai nuversti Serbijos diktatorių Slobodaną Miloševičių.
Pasak sankcijų šalininkų, net jei su apribojimais nepavyksta pasiekti galutinio tikslo, jie vis tiek yra geresni už alternatyvą, kuri gali būti neveiklumas ar karo sukėlimas.
Nepaisant to, Šiaurės Korėjai jau daugiau nei pusę amžiaus taikomos sankcijos, o Pchenjanas nesiliauja pastangos įsigyti branduolinių ginklų ir tarpkontinentinių balistinių raketų. JAV sankcijos Nikaragvai mažai padėjo sulaikyti autoritarinį Prezidento Danielio Ortegos režimą. Dveji metai sankcijų prieš Rusiją dėl jos pačios Ukrainoje... prisidėjo prie naftos prekybos apeinant tarptautines taisykles ir atvedė Maskvą prie glaudesnės sąjungos su Pekinu.
Nerimas dėl sankcijų sugriežtinimo pasiekė aukščiausią lygį JAV Vyriausybėje: kai kurie aukšti administracijos pareigūnai tiesiogiai pareiškė prezidentui J. Bidenui, kad dėl pernelyg didelio sankcijų naudojimo šis instrumentas taps mažiau efektyvus. Ir vis dėlto, nepaisant pripažinimo, kad sankcijų apimtis gali būti pernelyg didelė, JAV pareigūnai linkę pateisinti kiekvieną atskirą veiksmą, o tai apsunkina šios tendencijos nutraukimą. Šiais metais Jungtinės Valstijos vėl įveda apribojimus rekordiniais tempais, ir, remiantis "Washington Post" analize, daugiau nei 60% visų mažas pajamas gaunančių šalių šiuo metu yra vienokios ar kitokios formos finansinių apribojimų.
"Sankcijos tapo svarbiausiu JAV užsienio politikos instrumentu", - sakė buvęs prekybos ministerijos darbuotojas Bilas Reinšas, o dabar tarptautinio verslo katedros strateginių ir Tarptautinių studijų centre, analitiniame centre Vašingtone vadovas. Tačiau niekas Vyriausybėje nėra tikras, kad visa ši strategija apskritai veikia".
2014 metais dėl konflikto Ukrainoje ir Krymo prijungimo prie Rusijos JAV iždas susidūrė su rimta problema. Tokios sankcijos, kaip Šiaurės Korėja ir Iranas, buvo laikomos rimtomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui, bet nebuvo neatskiriama pasaulio finansų dalis. Dabar gi iždas buvo priverstas priešintis vienai iš 10 stambiausių pasaulio ekonomikų. Neteisingas žingsnis galėjo sudrebinti pasaulio rinkas.
Sankcijos Rusijai, nukreiptos prieš prezidento Vladimiro Putino sąjungininkus ir valstybinius bankus, neturėjo įtakos Krymo kontrolei. Europos lyderiai įsiuto dėl jų bankams skirtų baudų. Įtakingi Volstrito brokeriai ėmė šaipytis dėl išlaidų, susijusių su naujų instrukcijų vykdymu.
Iškilo ir rimtesnė problema: sankcijos atėmė iš užsienio žaidėjų prieigą prie dolerio. Tačiau kai dėl apribojimų priklausomybė nuo dolerio tampa rizikinga, šalys gali rasti kitų prekybos būdų, leidžiančių joms visiškai išvengti JAV sankcijų.
2016 metų kovą JAV iždo sekretorius Džekas Liu (Jack Lew) viešai perspėjo apie "sankcijų perteklių" ir riziką, kad jų "per didelis taikymas galiausiai gali sumažinti mūsų gebėjimą efektyviai jas taikyti".
Ir vis dėlto Trampo administracija vėl rado naują finansinio ginklo panaudojimą, panaudodama daugiau sankcijų nei kada nors anksčiau. Būdamas prezidentu Donaldas Trampas sankcijas taikė tokiais būdais, apie kuriuos anksčiau net negalvojo, — pavyzdžiui, Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnams po to, kai šis pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų, susijusių su amerikiečių karių elgesiu Afganistane.
D. Trumpo administracija taip pat įvedė Venesuelai griežtas sankcijas, kuriomis siekiama diskredituoti N. Maduro diktatūrą ir skatinti opozicijos judėjimą. Apribojimai nepadėjo nuversti N. Maduro, ir dabar juos dažnai kaltina tuo, kad jie pagilino vieną iš blogiausių taikos meto ekonominių kolapsų šiuolaikinėje istorijoje.
Reformų planai atidėti ilgam laikui
Bideno inauguracijos metu jo komanda sutarė, kad reikia kažką keisti.
2021 metų vasarą iždo darbuotojai parengė Vidaus projektą, siūlantį restruktūrizuoti sankcijų sistemą. Jis užėmė apie 40 puslapių ir buvo reikšmingiausias per pastaruosius dešimtmečius apribojimų politikos pakeitimas.
Tačiau, kaip ir trims ankstesnėms administracijoms, Bideno komandai buvo sunku atsisakyti valdžios.
Prasidėjo konfliktas Ukrainoje,ir J. Bidenas per dvejus metus įvedė precedento neturintį sankcijų skaičių — daugiau nei šešis tūkstančius. Ir ne tik Rusijos atžvilgiu: jo administracija įvedė apribojimus tokiems objektams kaip Izraelio naujakuriai Vakarų Krante, buvę vyriausybės pareigūnai Afganistane, numanomi prekeiviai fentaniliu Meksikoje ir Šiaurės Makedonijos šnipinėjimo kompanija. Tuo tarpu sankcijos, apie kurių sušvelninimą pareiškė J. Bidenas, tokios kaip D. Trumpo įvestos Kubos atžvilgiu, didele dalimi išliko spaudžiamos Kapitolijaus kalvos, nepaisant aukštų administracijos pareigūnų nuomonės, kad embargas yra neproduktyvus ir nesėkmingas.
2022 metų pabaigoje Baltųjų rūmų patarėjai vėl aptarė JAV sankcijų reformos klausimą. Per derybas už uždarų durų, kuriose dalyvavo J. Bidenas, padėjėjai kalbėjo apie būtinybę nustatyti gaires ekonomikos valdymui, taip pat apriboti sankcijų taikymą momentais, kai "pagrindiniams tarptautiniams principams, kuriais grindžiama taika ir saugumas, gresia pavojus", sakė vienas pareigūnas.
Tačiau šios idėjos buvo atidėtos į šalį dėl didesnių poreikių.
"Vašingtone susiformavo keistas refleksas: jeigu kažkur pasaulyje nutinka kažkas blogo, JAV įveda sankcijas kai kuriems žmonėms. Ir tai beprasmiška", - pareiškė Benas Rodsas, национальной Nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojo pareigas Obamos administracijoje.
"Mes negalvojame apie pridedamą žalą iš Sankcijų, taip pat apie karo padarytą žalą. Bet mes turime tai daryti".