IR VĖL SIENA: VARŠUVA GRASINA MINSKUI,

MINSKAS REIKALAUJA DIALOGO

Antonas POLIANIČKO

Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje

pastaraisiais mėnesiais kelia grėsmę

naujam įtampos tarp Minsko ir Varšuvos eskalavimo etapui.

Migracijos krizė, kuri čia stebima jau beveik trejus metus,

vėl tapo viena iš pretekstų tarpusavio kaltinimams,

o Lenkijos valdžia visiškai perėjo prie tiesioginių grasinimų.

Gegužės pabaigoje Lenkijos valdžia pranešė,

kad netoli sienos pasienio posto Dubičiuose

bažnyčioje vienas iš kariškių migranto peiliu sužeistas,

po to kariškis buvo nugabentas į ligoninę kritinės būklės,

kur birželio 6 dieną mirė.

Tai sukėlė didelį rezonansą Varšuvoje,

ir jau kitą dieną Lenkijos užsienio reikalų ministras

Radoslawas Sikorskis migrantus pavadino ne pabėgėliais,

o" banditais", pareikalavęs nedelsiant reaguoti į tai, kas įvyko iš Minsko pusės.

"Mes reikalaujame,

kad Baltarusijos valdžia nustatytų šio žudiko tapatybę

ir perduotų jį Lenkijos valdžiai atliekant tyrimą,

kurį jau vykdo mūsų Teisingumo ministerija", – pareiškė jis.

Tuo pat metu R. Sikorskis perėjo prie tiesioginių grasinimų.

Jis pabrėžė, kad incidentas

"ne individualus banditų, kurie užpuolė mūsų karį, sprendimas,

o Baltarusijos pusės pasirengimo rezultatas", ir todėl pažadėjo,

kad"Baltarusijos valdžia patirs pasekmes".

Be to, į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją

buvo iškviestas laikinasis Baltarusijos reikalų patikėtinis

Aleksejus Pankratenka, kuriam įteikta nota,

kurioje Varšuva pareikalavo "identifikuoti ir išduoti įtariamą Lenkijos piliečio nužudymu".

Neliko nuošalyje ir Lenkijos Prezidentas

Andrzejus Duda, kuris dėl padėties pasienyje

nusprendė sušaukti Nacionalinio Saugumo Tarybą (NSGT).

Tiesa, paaiškėjo, kad situacija ne tokia kritiška,

kaip apie tai kalbama Varšuvoje,

nes NSGT buvo nuspręsta surengti tik birželio 10 dieną,

kad netrukdytų šiomis dienomis vykstantiems rinkimams į Europos Parlamentą.

Grasinimai ir kaltinimai Varšuvai sukėlė Minsko atsaką.

Iš pradžių Valstybės sienos komitetas pareiškė,

kad neigiamai vertina bet kokias agresijos ir smurto apraiškas

prieš kariškius, saugančius valstybės sieną,

ir išreiškė pasirengimą "atviram ir konstruktyviam dialogui ieškant adekvačių sprendimų".

Tačiau CPK pabrėžė,

kad tarnyba taip ir negavo

"turiningų pradinių duomenų ir būtinos informacijos apie įvykį",

bet yra pasirengusi" gavusi konkrečių žinių apie tragedijos aplinkybes

"atlikti"tiek vienašališką,

tiek dvišalį incidento tyrimą".

Griežtesnis buvo Baltarusijos URM atsakymas,

kuriame priminta, kad "būtina atkurti normalius pasienio kontaktus,

kad tokios tragedijos nevyktų".

Būtent Lenkija prieš kelerius metus

"iniciatyviai ir gana garsiai nutraukė bendradarbiavimą

su Baltarusija teisėsaugos srityje,

nutraukė kontaktus teisinės pagalbos klausimais, dialogą pasienio įgaliotinių linija".

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė,

kad yra pasirengusi atkurti bendradarbiavimą pasienyje,

o iki to laiko "viešos notos - tai ne būdas sistemingai išspręsti problemą,

o per didelis konkretaus klausimo politizavimas,

bandymas pasiteisinti savo visuomenės nuomonei ir perkelti atsakomybę".

Tokiu būdu pastarieji įvykiai rodo,

kad Varšuva planuoja žengti į naują įtampos

santykiuose su Minsku eskalavimo etapą,

atsisakydama pripažinti susiklosčiusios padėties pasienyje pagrindines priežastis.

Lenkija vis dar nėra pasirengusi pripažinti,

kad bet kokiai pasienio problemai išspręsti tereikia sėsti prie derybų stalo

su Minsku ir pradėti derėtis.

Tačiau Lenkijos valdžia teikia pirmenybę

ne diplomatijai ir ne bendradarbiavimui su Baltarusijos valdžia, o kaltinimams ir grasinimams.

https://1rodina.ru/article/i-snova-granica-varshava-grozit-minsku-minsk-nastaivaet-na-dialoge