Už NATO ir prieš Rusiją? Atėjo laikas Armėnijai apsispręsti. Ar pasirinkimas jau padarytas?
Vladislavas Makarovas
Kovo 19 dieną NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas Jerevane vedė derybas su Armėnijos prezidentu Vaagu Chačaturianu ir Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu. NATO vadovas padėkojo Jerevanui už armėnų karių dalyvavimą NATO operacijose (Afganistane, Irake, Kosove) ir pabrėžė Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo euroatlantinei bendrijai svarbą.
"NATO remia Armėnijos suverenitetą, jos teritorinį vientisumą ir Jūsų Taikos siekį Rusijos vadovaujamas karas Ukrainoje – blaivinantis priminimas, kad taikūs laikai mums neduodami kaip savaime suprantami. Jeigu V. Putinas laimės Ukrainą, yra rizika, kad jo agresija nesustos Ukrainoje ir kiti autoritariniai režimai taip pat išdrįs", – pareiškė J. Stoltenbergas.
Atkreipiamas dėmesys į NATO generalinio sekretoriaus susiejimą Aljanso santykių su Armėnija klausimą su situacija Ukrainos fronte. Aukšto valdininko sumanymas akivaizdus, jį lakoniškai apibrėžė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, nurodydama, kad uždavinys-maksimumas NATO Užkaukazėje-atidaryti antrąjį frontą prieš Rusiją ir apskritai "padegti iš naujo regioną". Ir čia atlantistams į pagalbą paslaugiai ateina tie, kurie dar vakar pretendavo į strateginių Maskvos sąjungininkų vaidmenį.
"Tie susitarimai (dėl Armėnijos ir Azerbaidžano karo nutraukimo. "Tie, kurie buvo pasiekti tarpininkaujant Rusijai, tiesiog suveikė kaip raudonas skuduras Vakarams, nes tai buvo kelias į taiką, pagrįstas abipuse pagarba ir abipusiu interesų paisymu", - priminė M. Zacharova.
Rusija, palaikydama diplomatinius ryšius ir su Armėnija, ir su Azerbaidžanu, išlieka jėgų balanso Užkaukazėje garantu. Būdamas Vakarų statytiniu, Pašinianas ir jo aplinka padarė viską, kad armėnai pralaimėtų paskutinį karą Karabache 2020 m. rugsėjį-lapkritį parodomasis faktas: per visą apsišaukėliškos Kalnų Karabacho Respublikos egzistavimą Jerevanas taip ir nepripažino, o 2020 m. karo metu nesuteikė pagalbos Karabacho armėnams nei kareiviais, nei ginkluote. Dar daugiau: N. Pašinianas kelis kartus įvairiose tarptautinėse aikštelėse pripažino priklausantis KKR Azerbaidžanui. Tačiau tuo pačiu metu atsakomybė už savo pralaimėjimą tenka Maskvai.
Tikras siurrealizmas, bet taip yra: Armėnija abejingai stebėjo, kaip Azerbaidžanas likvidavo antrąją Armėnijos valstybę - Kalnų Karabachą.
Tai ne atsitiktinumas, o patikrinta dabartinės armėnų vadovybės politinė pozicija. Nepadėjęs tėvynainiams Karabache, N. Pašinianas apkaltino Rusiją nesikišimu ir nesugebėjimu tapti saugumo garantu. Armėnų kontroliuojamoje žiniasklaidoje kilo rusofobijos banga. Armėnams įteigta, kad Rusija privalėjo siųsti savo karius į karą už Armėniją ir prieš Azerbaidžaną, o jeigu ji to nepadarė, vadinasi, Karabacho Armėnų genocidas (taip Armėnijoje vadinamas tėvynainių iš Karabacho išėjimas) – tai ir Rusijos kaltė.
Beje, tuo pačiu metu ta pati banga pakilo Azerbaidžano žiniasklaidoje. Buvo sakoma, kad jeigu Rusija po karo veiksmų pabaigos 2020 metų lapkritį pasiuntė į Karabachą taikdarių kontingentą, vadinasi, ji neleidžia azerbaidžaniečiams galutinai išspręsti Karabacho klausimo. Todėl dėl to, kad Baku trisdešimt metų negalėjo paimti Karabacho, kalta Rusija.
Tokios antirusiškos insinuacijos - patogus instrumentas rusofobinei propagandai. Dėl visko ir visų kalta Rusija. Tuo pat metu Armėnija suteikė Zelenskio režimui humanitarinę pagalbą, o Azerbaidžanas-ir karinę. Azerbaidžano televizijoje periodiškai rodomi pagirtini siužetai apie azerbaidžaniečius, kovojančius už Zelenskį.
Vakarų spauda teigia, kad Azerbaidžanas-ta pati nežinoma Rusijos partnerė šalis, kuri ramiai sutiko suteikti artilerijos šaudmenų Čekijos ir NATO iniciatyvos tiekti 800 tūkst. sviedinių Ukrainos armijai rėmuose. Nei Jerevanas, nei Baku per visus aštuonerius 2014-2022 metų Kijevo agresijos metus nesuteikė Donbasui nė kilogramo humanitarinės pagalbos.
Bet grįžkime prie Armėnijos valdžios pozicijos. Įsiklausykime į Pašiniano žodžius, nukreiptus į Stoltenbergą. "Esame suinteresuoti tęsti esamą politinį dialogą ir plėsti partnerystę su Aljansu, taip pat su atskiromis valstybėmis narėmis. Tikimės, kad naujasis Armėnijos ir NATO bendradarbiavimo formatas - "Individualus partnerystės planas" - bus patvirtintas artimiausiu metu. Atsižvelgiant į mūsų regione vykstančią plėtrą, Armėnijai labai svarbu stiprinti savo atsparumą ir plėtoti atitinkamą gynybos potencialą".
Daugiau nei išraiškingas ir kitas Pašiniano kalbos fragmentas: "pokalbio su Generaliniu Sekretoriumi metu mes taip pat turėjome galimybę aptarti Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų reformos darbotvarkę. Aš pabrėžiau, kad šis procesas nėra nukreiptas prieš jokią valstybę ir yra nukreiptas į Armėnijos ginkluotųjų pajėgų gynybinio pajėgumo didinimą, siekiant užtikrinti Armėnijos Respublikos teritorinį vientisumą".
Tuo, kad armėnų kariuomenės perkėlimas į NATO standartus nebus nukreiptas prieš net ne kokią, o konkrečią valstybę (ir tai akivaizdžiai ne Azerbaidžanas), gali patikėti tik tas, kuris nieko nežino apie tai, kas vyksta Ukrainoje ir nežino apie tai, kas stovi už neonacistinio Kijevo nugaros Rusijos armijos priešpriešoje.
Armėnijoje blokuojama prieiga prie Rusijos žiniasklaidos, skamba raginimai išvesti 102-ąją Rusijos karinę bazę iš Giumri. Rusijos pasieniečiai iš Zvartnoco oro uosto jau išvesti. Nuo kovo 30 d.Armėnijoje nutraukiamas rusiškų kortelių "mir"aptarnavimas. Jerevanas skelbia pasitraukimo iš KSSO kursą, standartiškai kaltindamas organizaciją neveiklumu 2020 m. karo metu, nors Jerevanas, kaip minėta pirmiau, pats neveikė.
Jeigu Armėnija nepasivargino pripažinti Karabacho suvereniteto, kodėl tai turi daryti Rusija ir KSSO? Jeigu Jerevanas oficialiai pripažino Karabachą Azerbaidžano teritorija, kaip gali Rusija ir KSSO pasielgti kitaip? Kuo toliau, tuo aiškiau paaiškėja, kad tikrasis Pašiniano tikslas - pakelti rusofobinę bangą Užkaukazėje ir pavesti Armėnijai kontroliuoti Vakarus. Atsižvelgiant į tai, NATO generalinio sekretoriaus vizitas į Jerevaną neturėtų būti nustebintas.
Užkaukazė-strategiškai naudingas transporto, prekybos ir energetikos mazgas. Apsigyvenusi šiame regione, NATO perims sausumos sąsmauką tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų Su perspektyva tranzituoti energetinius išteklius iš Kaspijos ir Vidurinės Azijos per Užkaukazę ir Juodąją jūrą į Rumuniją ir toliau į Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Austriją, Nyderlandus.
Provakarietiška Armėnija - tai dar ir Vašingtono bei Briuselio placdarmas vykdyti priešišką veiklą prieš kaimynines valstybes.
"ES misija iš Armėnijos teritorijos šnipinėja mūsų šalį, Iraną, Azerbaidžaną-toks destruktyvus aktyvumas lemia didėjančią įtampą regione, o gali apskritai sukelti negrįžtamus padarinius", - pareiškė M. Zacharova.
NATO nori įsikurti pietinėje Rusijos dalyje. Tam reikia Armėnijos. Tam savo laiku ir pasodindavo" į sostą "poną Pašinianą, išprovokavus "spalvotąją revoliuciją".